Naujienos

MŪ: Miško savininkams - daugiau pasitikėjimo

Informaciją apie savo miško valdą savininkas gali gauti iš Valstybinės miškų tarnybos, kuri yra Lietuvos miškų kadastrą tvarkanti institucija. Tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis pastebėjo, kad nors smulkių valdų (iki 3 ha) savininkams miškotvarkos projektai neprivalomi, nemažai iš jų miškotvarkos projektus parengia savo iniciatyva.

Pasitikslinti, ar projektai parengti tinkamai, į tarnybą šiemet kreipėsi 2 100 smulkių miško valdų savininkų. Šiuo metu analizuojami duomenys apie privačiuose miškuose esančias kertines miško buveines, netrukus apie jas bei turimas galimybes pasinaudoti ES parama bus informuoti 1300 privačių miško valdų savininkai.

Smarkiai sumažėjo neteisėtų miško kirtimų: 2003 m. privačiuose miškuose neteisėtai iškirsta 23 tūkst. kietmetrių medienos, šiemet - apie 8 tūkst. kietmetrių. Išaiškinama ir nubaudžiama apie 71 proc. atvejų. Per pirmąjį šių metų pusmetį už šį ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka nubaustas 1 301 asmuo, skirta 340 tūkst. Lt baudų.

Nuostolių kitąmet miškams galėtų pridaryti pušinis pjūklelis - spyglius pažeidžiantis kenkėjas, kurio išplitimui Lietuvos pušynuose yra kilusi grėsmė. 2012 m. planuojamas pušinio pjūklelio židinių naikinimas 1 100 ha plote, 66 proc. iš jų - privatūs miškai.

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) sukvietė savo narius į tradicinį renginį

Netyla diskusijos dėl miško savininkų ir medžiotojų santykių.

Kad 2002 m. priimtas Medžioklės įstatymas deramai negina savininkų interesų, pastebėjo LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Tubis. Jis išreiškė viltį, kad artimiausiu metu planuojamos svarstyti Medžioklės įstatymo pataisos iš esmės pakeis situaciją. Dar prieš 6 metus Konstitucinis Teismas nutarė, jog kai kurie įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai.

 „Miško savininko noras drausti medžioti jo valdoje yra įstatymas, - įsitikinęs K. Tubis. - Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymo nuostata, jog medžiotojai gali nepaisyti savininko valios prieštarauja Konstitucijai".

Tačiau pasinaudojęs teise uždrausti medžioti savo plote, savininkas netenka kompensacijos už žvėrių padarytą žalą. K. Tubis įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su medžiotojais naudingas ir miško savininkams, nes šie greičiau sužino apie pakenkimus miške: neteisėtus kirtimus, vėjovartas.

 LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Tubis

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė viliasi, kad savininkams nebekyla klausimas, kodėl valstybė apskritai kišasi į privačios nuosavybės valdymą. Didėjant savininkų sąmoningumui, liberalėja ir jų priežiūra. „Privačių miškų politika keičiasi, atsiranda daugiau pasitikėjimo privataus miško savininku", - atkreipia dėmesį V. Masaitienė.

Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyriaus vyr. specialistas Andrius Kuliešis įsitikinęs, kad ženkliai švelnesnis savininkų veiklos reglamentavimas bus galimas tik tuomet, kai tvaraus ūkininkavimo pavyzdžiai (kurių privačiuose miškuose vis daugėja) šalies miškuose taps norma, apims ženklią šalies teritorijos dalį.

Jis pastebi, kad Lietuvoje neišnaudojamas miško savininkų, kaip paslaugų teikėjų potencialas. A. Kuliešio įsitikinimu, valstybė, įgyvendindama savo įsipareigojimus biologinės įvairovės išsaugojimo ar šiltnamio efekto mažinimo įsipareigojimus, galėtų pirkti iš miško savininkų tam tikras paslaugas, reikalingas įgyvendinant įsipareigojimus.

Šaltinis: agrožurnalas "Mano ūkis"