Naujienos
prof.A.Kuliešis, dr.R.Prūsaitis. Europos šalių miškų ūkis plėtojamas darnaus miškininkavimo keliu
Vienas iš svarbiausių Europos, o kartu ir viso pasaulio miškininkavimo principų yra darnaus ūkio principas. Reikalavimai darniam miškų ūkiui buvo suformuluoti 1993 m. Helsinkio Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti, o darnaus miškų ūkio kriterijai ir indikatoriai Europoje buvo priimti 1998 metais Lisabonos konferencijoje ir patikslinti 2003 m. Vienos konferencijoje. Miškų ūkio pasiekimai, jų atitikimas darnaus ūkio reikalavimams reguliariai yra nagrinėjami ir vertinami, atlikus miškų apskaitas, apibendrinami aukščiausio lygio miškininkystės specialistų, politikų forumuose.
2011 m. birželio 14-17 d. Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti* buvo konstatuota, jog per 20 metų Europos (be Rusijos Federacijos) miškų plotas padidėjo 17 mln. ha arba 8 proc. Medienos tūriai padidėjo 7 mlrd. m3 arba 22proc. Lietuva į šiuos pokyčius įnešė gana reikšmingą indėlį. Lietuvos miškų plotai per tą patį laikotarpį padidėjo 220 tūkst. ha arba 10 proc., medienos tūriai padidėjo 66 mln. m3 arba 14 proc.
* Konferencijoje Lietuvą atstovavo Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas ir Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis
Oslo konferencijoje, pirmą kartą, buvo pabandyta atskirus Europos regionus, šalis surikiuoti pagal miškų ūkio darnumui įvertinti naudojamus 6 kriterijus ir 35 kiekybinius indikatorius. Šalių pasiekimai buvo vertinami pagal kiekvieną iš 35 indikatorių 5 balų (eglučių) sistema, 1 balu vertinami mažiausi pasiekimai, 5 balais - didžiausi pasiekimai. Visos Europos miškų ūkio pasiekimai įvertinti vidutiniškai 3 balais. Visos šalys yra suskirstytos į 6 grupes, atskirai išskiriant Rusijos Federaciją, Šiaurės, Centrinės Vakarų, Centrinės Rytų, Pietvakarių ir Pietryčių Europos šalis. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis Latvija ir Estija, taip pat Švedija, Suomija, Norvegija, Danija ir Islandija sudaro Šiaurės šalių regioną.
Šiaurės šalių miškų ūkio pasiekimai pagal visus šešis kriterijus įvertinti trim balais (nuo 2.6 iki 3.5). Centrinės Vakarų Europos miškų ūkio pasiekimai, didinant produktyvumą (kriterijus 3) įvertinti keturiais, o jų apsauginės funkcijos (5) - tik dviem balais. Centrinės Rytų, o taip pat Pietvakarių Europos miškų ūkio pasiekimai, gerinant miškų išteklius ir kaupiant anglį (1) įvertinti keturiais balais. Prie tokio vertinimo žymiu mastu prisidėjo šio regiono miško išteklių patikslinimas, įdiegus pažangesnius miško inventorizacijos metodus. Centrinės Rytų Europos miškų ūkio pasiekimai, įgyvendinant socialines ekonomines funkcijas (6), įvertinti tik dviem balais. Žemiausiais balais buvo įvertinti Pietryčių Europos šalių pasiekimai. Pagal 4 kriterijus: miškų sveikumą ir gyvybingumą (2), produktyvumą (3), biologinę įvairovę (4) ir socialinių ekonominių funkcijų įgyvendinimą (6) Pietryčių Europos šalių miškų ūkio pasiekimai įvertinti tik dviem balais, pagal kitus 2 kriterijus (1 ir 5) - trim balais. Vertinimą žymiu laipsniu galėjo įtakoti informacijos patikimumas. Kai kurios šalys atskirais klausimais iš viso nepateikė informacijos arba jų pateikta informacija yra žemo tikslumo. Informacijos nepateikimas rodo nepakankamą šalių dėmesį miško ūkiui ir buvo vertinamas žemu balu.
Kokie pagrindiniai reikalavimai buvo keliami vertinant miškų ūkio pasiekimus pagal atskirus indikatorius ir kokie iššūkiai laukia Europos miškų ūkio, panagrinėsime paanalizuodami Baltijos šalių miškų ūkio pasiekimus (lent.). Baltijos šalių miškų ūkio pasiekimai įvertinti kiek aukštesniu nei vidutiniu - 3.3 balo.
1.Miškų ištekliai ir anglies kaupimas vertinami pagal 4 indikatorius. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pasižymi žymiai didesniais, nei vidutiniai regiono, medynų tūriais bei reikšmingais teigiamais jų pokyčiais. Miškingumas Lietuvoje ir Latvijoje didėja sparčiau, nei vidutiniškai regione, kai Estijoje per pastaruosius 20 metų praktiškai nepasikeitė. Anglies kaupimo kaita Latvijoje ir Estijoje yra vidutinio intensyvumo, kai Latvijoje - palyginti aukšto . Medynų pasiskirstymas pagal amžiaus klases visose regiono šalyse artėja prie tolygaus.
Baltijos šalių darnaus miškų ūkio 1990-2010 m. indikatoriai
| Eil. Nr. | Kriterijus | Eil. Nr. | Indikatorius | Lietuva | Latvija | Estija | Vidutinės reikšmės intervalas Europoje (balas = 3) | ||||||
| 1. | Miško ir sukauptos anglies miške ištekliai | 1.1. | Miško plotas. Miškingumo metinis pokytis, 1990- 2010 m, % punktais | 0,18 | 0,13 | 0 | 0,0-0,10 | ||||||
| 1.2. | Medžių stiebų tūris. Tūrio 1 ha metinis pokytis 1990-2010 m, m³ | 0,45 | 2.35 | 1.05 | 0,0-1,0 | ||||||||
| 1.3. | Medynų amžiaus struktūra. Vienaamžių medynų iki 40 m. ploto, %, 2010 m. | 31,9 | 42,2 | 41,1 | - | ||||||||
| 1.4. | Anglies ištekliai miške. Metinis anglies pokytis gyvoje biomasėje, 1990-2010 m. | 0,8 | 2,02 | 0,9 | 0,0-1,0 | ||||||||
| 2. | Miško ekosistemų sveikumas ir gyvybingu-mas | 2.1. | Teršalų iškritimas. Ekosistemų plotų, pasiekusių eutrofikacijos rizikos ribą dėl teršalų, % | 100 | 99 | 57 | 50-20 | ||||||
| 2.2. | Dirvožemio sąlygos. C/N vidutinė reikšmė | 1,72 | 1,02 | 1,7 | 1,2-1,3 | ||||||||
| 2.3. | Defoliacija. 2+3+4 klasės apskaitos medžių, % | 17,7 | 13,8 | 7,2 | 50-20 | ||||||||
| 2.4. | Miškų pažeidimai. Pažeisto miško, be gaisrų, ploto, % | 4,8 | 0,2 | 0,8 | 4.0-1,0 | ||||||||
| 3. | Miškų produktyvu-mas | 3.1. | Prieaugis ir kirtimai. Kirtimų ir netto prieaugio santykis, 2005, % | 83,2 | 71,8 | 58,6 | <95 | ||||||
| 3.2. | Apvalioji mediena. Prekinės apvaliosios medienos vertė, tenkanti 1000 m³ augančių stiebų tūrio, EUR | 439 | ND | 423 | 390-870 | ||||||||
| 3.3. | Nemedieniniai produktai, vertė, EUR/ha | 7,4 | ND | 2,2 | 5,0-30,0 | ||||||||
| 3.4. | Patarnavimai. Vertė, EUR/ha | 0,4 | ND | ND | <6 | ||||||||
| 3.5. | Miškotvarkos projektai. Ploto, kuriame ūkininkaujama su miškotvarkos projektais, % | 100 | 89 | 69 | 41-60 | ||||||||
| 4. | Miško ekosistemų biologinės įvairovės palaikymas, konservavi-mas | 4.1. | Rūšinė sudėtis. Grynų medynų ploto 2005, % | 26 | 16,8 | 22,4 | 20-40 | ||||||
| 4.2. | Atkūrimas. Natūraliai atkurtų - savaiminių medynų plotas, % | 76 | 81 | 93 | 50-80 | ||||||||
| 4.3. | Natūralumas. Plantacinių miškų ploto dalis, % | 0 | 0,1 | 0,1 | 20.0-6,0 | ||||||||
| 4.4. | Introdukuotos medžių rūšys. Introdukuotų medžių rūšių medynų ploto dalis, % | 0,18 | 0,04 | 0,04 | 2.0-1,5 | ||||||||
| 4.5. | Negyva mediena. Tūris m³/ha | 23,3 | 17,7 | 14 | <7 | ||||||||
| 4.6. | Genetiniai ištekliai. Miško plotas genetinių išteklių konservavimui, % | 0,17 | 0,16 | 0,14 | 0,08-0,25 | ||||||||
| 4.7. | Landšafto tipas. Indeksas | 2,75 | 3 | 3,5 | 2,5-3,49 | ||||||||
|
4.8. | Pažeidžiamos medžių rūšys. Informacija apie pažeidžiamas medžių rūšis | 2 | 1 | 3 | 2,5-3,49 | ||||||||
| 4.9. | Saugomi miškai. I ir II klasių pagal MCPFE miškų ploto dalis, % | 17,3 | 14,8 | 22,2 | 15-20 | ||||||||
| 5. | Miško apsauginių funkcijų vykdymas | 5.1. | Dirvos ir vandens apsauginiai miškai. Indeksas | 4 | 3* | 4 | 3 | ||||||
| 5.2. | Infrastruktūros apsaugos miškai. Indeksas | 4 | 3 | 4 | 3 | ||||||||
| 6. | Socialinių-ekonominių funkcijų vykdymas | 6.1. | Miškų valdos. Informacijos prieinamumo indeksas | 4 | 4 | 3 | 3 | ||||||
| 6.2. | Miškų sektoriaus indėlis į BVP, 2010, % | 2 | 3,3 | 2,8 | 0,7-1,5 | ||||||||
| 6.3. | Pajamos, EUR/ha | 37,3 | ND | 22,1 | 35-80 | ||||||||
| 6.4. | Išlaidos patarnavimams, EUR/ha | 0,29 | ND | ND | 10,0-20,0 | ||||||||
| 6.5. | Miškų sektoriaus darbo jėga, % nuo gyventojų skaičiaus | 1,4 | 2,4 | 1,8 | 0,4-0,9 | ||||||||
| 6.6. | Darbų sauga. Nelaimingų atsitikimų skaičius /1000 darbuotojų | ND | 0,8 | 2,7 | 35-5 | ||||||||
| 6.7. | Medienos sunaudojimas. Apvaliosios medienos ekvivalentas 2007-2009 m. vienam gyventojui, m³ | 1,6 | 2,1 | 3,3 | 0,8-1,6 | ||||||||
| 6.8. | Prekyba mediena. Netto importo nuo sunaudojimo 2007 m, %. | 7,6 | -66,9 | -11,7 | +20÷-20 | ||||||||
| 6.9. | Energija iš medienos. % nuo pagaminamos šalyje energijos | 20,7 | 85,3 | 12,8 | 5,0-20,0 | ||||||||
| 6.10. | Miškų prieinamumas rekreacijai. Metinis vizitų skaičius / ha | 61,5 | ND | 0,3 | 50-150 | ||||||||
| 6.11. | Kultūrinės ir dvasinės vertybės. Duomenų prieinamumo indeksas | 3 | ND | 3 | 3 | ||||||||
| *3 - formaliai miškai nepriskirti atitinkamai funkcijai |
| ||||||||||||
| 4 - miškai priskirti atitinkamai funkcijai |
| ||||||||||||
| ND - duomenys nepateikti |
| ||||||||||||
2. Miško ekosistemų sveikumas ir gyvybingumas yra vertinami pagal 4 indikatorius. Regiono miškai pagal teršalų kiekį, dirvožemio sąlygas ir miškų pažeidimus įvertinti trim, defoliaciją - keturiais balais. Baltijos šalys iš regiono išsiskiria didžiausiu iškrentančių teršalų kiekiu (1-2 balai). Pagal anglies ir azoto santykį dirvožemyje Lietuva ir Estija įvertintos aukščiausiu balu - 5. Lietuva tarpe regiono šalių išsiskiria didžiausiais miškų pažeidimais ( 2 balai).
3. Miškų produktyvumas vertinamas pagal 5 kriterijus. Pagal prieaugio ir kirtimų santykį, paimamą iš miško apvaliosios medienos kiekį ir vertę bei miškotvarkos planus regiono šalys įvertintos 4 balais. Atsižvelgiant į tai, jog dauguma šalių pateikė nepilną informaciją apie nemedieninius išteklius ir patarnavimus, ši veikla regione buvo įvertinta 2 balais. Lietuvos pasiekimai pagal paimtos iš miško apvalios medienos kiekį ir jos vertę įvertinti 3 balais, o pagal miškotvarkos projektų taikymą - 5 balais.
4. Miško ekosistemų biologinės įvairovės palaikymas, konservavimas yra vertinami pagal 9 kriterijus. Aukštesniu nei vidutinis balu (4) įvertintos regiono šalys dėl mažo introdukuotų medžių rūšių kiekio regione ir dėl landšafto fragmentiškumo. Žemesniu nei vidutinis balu (2) šalys įvertintos pagal apsauginių miškų plotą ir dėl nepakankamai išsamios informacijos apie nykstančias medžių rūšis miškuose. Pagal apsauginių miškų plotą Lietuva įvertinta 3, o Estija netgi 4 balais. Grynų medynų plotai nedaug skiriasi visose šalyse: Lietuvoje - 26 proc., Latvijoje - 17, Estijoje - 22 proc. nuo bendro medynų ploto. Dirbtinai įveisti medynai Lietuvoje sudaro 24, Latvijoje - 19, o Estijoje - tik 7 proc. Visos Baltijos šalys išsiskiria iš regiono šalių ir įvertintos aukščiausiu balu pagal miškų natūralumą ( plantaciniai miškai sudaro mažiau 0.1 proc.), introdukuotų medžių rūšių medynų plotus miškuose ( mažiau 0.2 proc.) ir didžiausią negyvos medienos kiekį (14 - 23 m3/ha).
5. Miško apsauginių funkcijų palaikymas ir stiprinimas įvertintas pagal 2 kriterijus. Vertinimas atliktas pagal tai ar miškų priskyrimas dirvos ir vandenų apsaugai taip pat infrastruktūros apsaugai yra konkretus, identifikuojant atskirus sklypus ar be tokio identifikavimo. Lietuvoje ir Estijoje sklypai priskirti atitinkamų funkcijų vykdymui, kai Latvijoje tokio priskyrimo nėra. Didžiausi vandens ir dirvos apsauginių miškų plotai yra Lietuvoje - 10.2 proc., mažiausi Estijoje - 4,2 ir Latvijoje - 4.8 proc. Infrastruktūros objektų apsaugos miškai išskirti tik Lietuvoje - 0.9 proc. viso miškų ploto.
6. Socialinių - ekonominių funkcijų palaikymas buvo įvertintas pagal 11 indikatorių. Regiono miškų ūkio pasiekimai socialinių - ekonominių funkcijų vykdymo srityje net pagal 7 indikatorius įvertinti 4 balais, pagal du - trimis ir dviem balais. Regiono miškų ūkio sektoriaus indėlis į bendrą šalies vidaus produktą kinta nuo 0.3 proc. (Islandija) iki 5.1 proc. (Suomija). Lietuvos miškų sektoriaus indėlis į BVP sudaro 2.0, Latvijos 3.3 ir Estijos - 2.8 proc. Pajamos, gaunamos iš 1 ha miško regione kinta nuo 22.1 (Estija) iki 73.1 EUR (Suomija), Lietuvoje jos sudaro 37.3 EUR. Dirbančiųjų skaičius miškų sektoriuje kinta nuo 0.3 (Islandija) iki 2.4 proc. (Latvija). Lietuvoje ši dalis lygi 1.4 proc. Sunaudojamas 1 gyventojo ekvivalentinis apvalios medienos kiekis kinta nuo 1.1 m3 (Islandija) iki 4.8 m3 (Suomija). Lietuvoje 1 gyventojas sunaudoja 1.6, Latvijoje 2.1, Estijoje - 3.3 m3. Lyginant medienos produktus, sunaudojamus šalies viduje su eksportuojamais, produktų importuotojos yra Lietuva ( 7,6 proc.) ir Islandija (100 proc.), kai tuo tarpu kitos šalys yra eksportuojančios, Estija - 11.7, Latvija - 66.9, o daugiausia Suomija - 233 proc.
Europos gyventojai kasmet sunaudoja apie 1.1 mlrd. m3 ekvivalentinės apvalios medienos produktų, iš Europos miškų gaunama tik apie pusę reikalingos medienos šiems produktams pagaminti. Išanalizavus miškų būklę bei siekiant patenkinti įvairiapusius vartotojų poreikius , Europos miškų sektoriui buvo suformuluotos gairės darnaus miškų ūkio kelyje. Dabartiniame etape išskirtini keturi pagrindiniai iššūkiai Europos miško ūkiui :švelninti klimato kaitą, restruktūrizuoti energijos gamybą, išsaugoti biologinę įvairovę ir plėtoti žaliąją ekonomiką.
Miškas yra svarbiausias objektas, kaupiantis atmosferos anglį, tokiu būdu galintis sušvelninti klimato pokyčius, todėl iš miškininkų tikimasi maksimalių pastangų, įgyvendinant šią funkciją. Tai yra susiję iš vienos pusės su miškų produktyvumo didinimu, iš kitos pusės su išaugintos medienos investavimu į ilgalaikius produktus, taip ilgam konservuojant anglį. Energijai gaminti turėtų būti panaudota mediena gaunama iš miško ir iš medienos pramonės. Iš miško tiesiogiai gaunama mediena naudotina energijos gamybai mažiausiai tinkanti kitiems gaminiams - smulkūs stiebai, šakos, viršūnės, kelmai. Susidarę medienos pramonėje atliekos, išnaudojamos kaskadiniu principu - pirmoje eilėje lentpjūvėse, plokščių, celiuliozės pramonėje pagrindiniams produktams gauti ir galiausiai - žievė, drožlės su žieve, lignino atliekos - energijos gamybai. Taip įmanoma išvengti konfliktų su medienos pramone, kuri dirba patenkinant ne mažiau svarbius kitus gyventojų poreikius medienos produktais. Bet kokiu atveju medienos kainos bus siejamos su medienos pluošto energetine verte ir labai priklausys nuo degalų kainų. Iki 2020 metų planuojama sustabdyti biologinės įvairovės galimą mažėjimą Europos miškuose. Be abejonės galimas konfliktas tarp produktyvumo didinimo, anglies kaupimo ir biologinės įvairovės saugojimo bei gausinimo, kurį būtina spręsti visoms suinteresuotoms pusėms bendru sutarimu. Negalima beatodairiškai siekti negyvos medienos didėjimo miškuose, kai yra aišku, jog sukaupta medienoje anglis vėl išsiskirs į atmosferą, didindama šiltnamio efektą vietoje to, kad ji galėtų būti panaudota rezultatyviai energetinėms reikmėms ir sėkmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Europos miškų būklės 2011 analizė rodo, jog pats miškų sektorius atitinka žaliosios ekonomikos kriterijus :mažina anglies emisijas, kaupdamas atmosferos anglį, efektyviai naudoja išaugintus išteklius tenkinant visuomenės poreikius ir yra socialiai patrauklus, jame dalyvauja daugybė privačių savininkų, gyventojai turi rekreacijos galimybes. Keičiant medienos produktus kitais, žymiai išaugtų energijos poreikis jiems pagaminti. Artimiausioje perspektyvoje būtina įtvirtinti pasiekimus, skatinti privačius miško savininkus teikti patarnavimus susijusius su gamtinių vertybių, genofondo, biologinės įvairovės išsaugojimu, jų apsauga.
Su leidiniu „State of Europe‘s Forests 2011" ir kitais aktualiais leidiniais plačiau galima susipažinti interneto svetainėje www.foresteurope.org/publications
