Naujienos

prof.A.Kuliešis. Europos miškų sektorius per artimiausius 20 metų

Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą. Veikla, susijusi su baldų gamyba, knygų leidyba nėra priskiriama Europos miškų sektoriui. Europos miškų sektoriaus plėtros prognozės (EFSOS) nuo šio šimtmečio pradžios yra sudaromos 20 metų laikotarpiui, atnaujinamos kas 10 metų. Šių metų spalio mėn. paskelbtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 metų (EFSOS II) prognozės sutapo su prieš tai birželio mėn. Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti (MCPFE) atliktu Europos miškų ūkio darnumo lygio įvertinimu. Tai leido prognozių rengėjams įvertinti kaip atskiri scenarijai gali paveikti darnaus miškų ūkio balansą.

EFSOS II rengime dalyvavo pusšimtis FAO ekspertų, specialistų, nacionalinių korespondentų, panašiai tiek pat miškų sektoriaus plėtros prognozių ekspertų, mokslininkų, atstovaujančių daugumą šalių, svarbiausias mokslo ir mokymo, pramonės ir prekybos, taip pat visuomenines nevyriausybines organizacijas.

Europos miškų sektoriaus prognozė iki 2030 metų buvo pagrįsta sektoriaus dabartinės būklės analize, būklės pokyčiais  per pastaruosius 30 metų, Europos ir pasaulio ekonominės plėtros, demografinėmis prognozėmis. Miškų sektoriaus prognozė buvo atlikta bei atskiros veiklos sritys sektoriuje buvo subalansuotos panaudojant Europos miškų scenarinį modelį EFISCEN, Europos miškų instituto sukurtą globalaus miškų sektoriaus modelį EFI-GTM, pasaulinių miško išteklių balanso modelį WRB, prekybos modelius bei veiklų konkurencingumo analizę. Pasaulinių miško išteklių balansas WRB leido įvertinti visus pirminius (iš miško) ir antrinius (perdirbimo bei panaudotos) medienos biomasės šaltinius bei jų paklausą medienos produktų ar energijos gamybai ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio regionuose su kuriais Europa yra susijusi gamybos ir prekybos ryšiais. Panaudotos priemonės leido įvertinti dabartinę ūkio, finansinę situaciją, jų kaitos  tendencijas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu ir numatyti atitinkamai pagrįstus bei subalansuotus sprendimus.

Modeliuojant Europos miškų sektoriaus plėtrą per artimiausius 20 metų, buvo atsižvelgta į miškų vaidmenį švelninant klimato pokyčius bei miškų pritaikymo klimato pokyčiams būtinybę, į energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtros būtinumą bei pasaulio rinkų aprūpinimą konkurencingais miško produktais iš atsinaujinančių šaltinių, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gausinimą miškuose. Išanalizavus daugybę alternatyvių pasiūlymų, sprendimų, kartu su referenciniu scenarijumi buvo pateikti dar keturi tiksliniai prioritetiniai scenarijai: maksimalaus anglies kiekio iš atmosferos kaupimo miško biomasėje, biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo miškuose prioriteto, energijos iš medienos gamybos, inovacijų diegimo ir konkurencingumo didinimo.

Referencinis scenarijus sudaro atliktos studijos pagrindą. Šis scenarijus reprezentuoja įprastą miškų sektoriaus veiklą, kuomet politiniai sprendimai išlieka stabilūs, o veikla tęsiama pagal nusistovėjusios praktikos tendencijas. Tiksliniuose scenarijuose yra modeliuojami aktualiausi 2010-2030 metų miškų sektoriaus uždaviniai ir jų įgyvendinimo pasekmės, siekiant maksimalaus anglies kaupimo  biomasėje, užtikrinant energetinės medienos tiekimą, suteikiant prioritetą biologinės įvairovės išsaugojimui, inovacijų bei konkurencingumo priemonių diegimui. Modeliuojant tikslinius scenarijus, ūkininkavimo pagal juos rezultatai buvo lyginami su ūkininkavimo rezultatais pagal  referencinį scenarijų, įvertinant svarbiausių rodiklių pokyčius. Visi scenarijai buvo rengiami atitinkamų modelių pagalba, išanalizavus miško išteklius - plotą, tūrį, prieaugį, miško ūkines priemones iš vienos pusės, medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą iš kitos pusės. Kiekvienas iš scenarijų buvo  įvertintas pagal darnaus miškų ūkio kriterijus. Skaičiavimai buvo atliekami nacionaliniu lygiu, sugrupuojant visas šalis į 5 grupes: Šiaurės, Centrinės Vakarų, Centrinės Rytų, Pietryčių ir Pietvakarių Europos. Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Skandinavijos šalimis sudaro Šiaurės šalių regioną.

Referencinis scenarijus. Modeliuojant referencinį Europos miškų sektoriaus scenarijų buvo atsižvelgta į tai, jog gyventojų skaičius pasaulyje keisis nuo 6.9 mlrd. (2010) iki 8.4 mlrd. (2030). Europoje šiam laikotarpiui planuojamas stabilus gyventojų skaičius. Buvo atsižvelgta į tarptautinio valiutos fondo prognozuojamą ekonomikos kilimą 2010-2014, jos kritimą 2014-2015 metais ir labai lėtą augimą vėlesniame laikotarpyje -  apie 1 proc. Vakarų Europoje ir 3-4 proc. Rytų Europoje, esant 2.5-3 proc. pasaulinės ekonomikos augimo intensyvumui. Tokiomis sąlygomis planuojama, jog medienos produktų naudojimas Europoje turėtų augti nuo 739 mln. m3 2010 iki 853 mln. m3 apvalios medienos ekvivalento 2030 metais t.y. 15 proc.. Kasmet sunaudojamos energijai pagaminti ekvivalentinis apvalios medienos kiekis nuo 434 mln. m3 2010 metais turėtų padidėti iki 585 mln. m3 2030 metais, t.y. 35 proc.

Planuojami Europos miško išteklių pokyčiai 2010-2030 m. pagal EFSOS II referencinį scenarijų

Miškai EFSOS II regione 2010 metais užėmė 204.9 mln. ha plotą, iš kurio 81 proc. yra skirti medienos tiekimui (1 lent.). Iki 2030 metų planuojamas 6 proc. t.y. 0.6 mln. ha kasmetinis bendro miško ploto padidėjimas. Planuojama, jog didesniu laipsniu didėjant saugomų teritorijų plotams, miškų plotai skirti medienos tiekimui, didės mažesniu laipsniu. Dėl klimato kaitos medienos prieaugis Europos miškuose 2030 metais padidės 11 proc. Medynų rūšinės sudėties kaita pagal referencinį scenarijų neplanuojama. Apyvartos periodo trukmė, retinimų intensyvumas, jų dalis bendrame naudojime išlaikoma tokia pati, kaip ir praėjusiame 2001-2010 metų laikotarpyje. Stiebų medienos su žieve  tiekimas iš miško 2030 metais Europoje turėtų pasiekti 685 mln. m3. Planuojama, jog kirtimo atliekų, paimamų iš miško, kiekis padidės 278 proc., t.y. nuo 32.8 mln. m3 2010 iki 91.4 mln. m3 apvalios medienos ekvivalento 2030 metais (2 lent.). Tai yra tolygu 13 m3 paimamų kirtimo atliekų kiekvienam 100 m3 iškirstų stiebų. Kelmų paruošas planuojama padidinti nuo 3.6 mln. m3 2010 metais  iki 12.1 mln. m3 apvalios medienos ekvivalento 2030 metais. Europos miškų, skirtų medienos tiekimui, medienos tūriai 2010-2030 laikotarpyje  visumoje padidės nuo 29 iki 33.3 mlrd. m3  arba nuo 174 iki 195 m3/ha. Tokio medienos kaupimo padidėjimo, lygiai kaip ir medienos prieaugio padidėjimo  ypač laukiama Šiaurės ir Centrinės Europos miškuose. Kirtimų apimtims didėjant 15 proc., o tūrio prieaugiui 8.6 proc., planuojamas kirtimo apimčių ir netto prieaugio santykio didėjimas. Didėjant kirtimo apimtims, kirtimo atliekų paėmimui iš miško, planuojama negyvos medienos miškuose mažėjimo tendencija. Didėjant kirtimų intensyvumui, taip pat planuojamas medynų amžiaus mažėjimas.

Planuojama medienos pasiūlos ir paklausos struktūra ir jų balansas Europoje 2010-2030 m. pagal EFSOS II referencinį scenarijų apvalios medienos ekvivalentu, mln. m³

 Pagal referencinį scenarijų, be gana saikingo kirtimo apimčių miškuose didėjimo,  planuojamas ženklus medienos tiekimo iš kitų šaltinių didėjimas. Kirtimo atliekų paruošas pagal referencinį scenarijų planuojama padidinti 2.8 karto, kelmų - 3.4, medienos iš ne miško -  1,3, medienos iš panaudotų medienos gaminių - 1.6 karto (2 lent.). Medienos pramonės (lentpjūvystės, celiuliozės) atliekų kiekiai analizuojamame laikotarpyje yra gana stabilūs, arba santykinai net mažėja. Tai yra paaiškinama tuo, jog šių atliekų panaudojimas jau šiuo metu yra pasiekęs aukštą lygį, o  gamybos procesams vis labiau tobulėjant, atliekų kiekiai mažėja. Pagal referencinį scenarijų pjautinės medienos ir celiuliozės produktų gamybą 2010-2030 metais planuojama padidinti 6-8 proc., plokščių ir faneros gamybą - 16-28 proc., o labiausiai planuojama padidinti -  energijos iš medienos gamybą - 37- 106 proc. (2 lent.). Didžiausias analizuojamame laikotarpyje kainų kilimas planuojamas apvaliems medienos sortimentams, ypač popiermedžiams - 2.6-2,7 proc. kasmet, gerokai mažesnis pjautinės medienos ir popieriaus sortimentams - 0.6-0.7 proc.(3 lent.).

EFSOS II planuojami apvalios medienos ir produkcijos kainų pokyčiai 2010-2030 m.

Maksimalaus anglies kiekio kaupimo scenarijus. Miškai, kaupdami anglį biomasėje, augindami medieną, naudojamą produktų ar energijos gamybai iš neatkuriamų išteklių pakeisti, gali žymiu mastu prisidėti prie klimato švelninimo. Kirtimo apimtys pagal anglies kaupimo scenarijų išlaikomos referencinio scenarijaus lygmenyje. Maksimalus anglies kaupimas yra pasiekiamas keičiant kirtimų - pagrindinių ir retinimų parametrus, santykį tarp pagrindiniais ir retinimo kirtimais iškertamos medienos kiekio. Kiekvienai šaliai, atsižvelgiant į medynų amžiaus struktūrą buvo ieškomas optimalus pagrindinių kirtimų amžius, retinimų kirtimų trukmė ir intensyvumas, užtikrinantys maksimalų anglies sukaupimą miškuose. Lietuvos miškams pagal šį scenarijų yra priimtini šiuo metu galiojantys pagrindinių kirtimų amžiai, o retinimo kirtimus reiktų plėsti ir intensyvinti iki gaunama iš jų mediena sudarytų 35 proc. bendro miško naudojimo. Šis scenarijus leidžia padidinti anglies kaupimą Europos miškuose, sukaupiant miške iki 0.67 t/ha anglies per metus t.y.  63 proc. lyginant su referenciniu scenarijumi. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis yra padidėjęs 14.6 proc. prieaugis iki 6.6 m3/ha, lyginant su referenciniu scenarijumi, sumažėjęs miško kirtimo atliekų paėmimas iš miško, kadangi atliekų surinkimas iš ugdomųjų kirtimų nėra toks efektyvus kaip iš pagrindinių kirtimų. Tai leidžia padidinti anglies kaupimą dirvožemyje. Pagal šį scenarijų sukauptas medžių stiebų tūris miške padidėja 7.8 proc., pasiekdamas 210 m3/ha reikšmę. Ilgesnėje perspektyvoje, sukaupus didesnius brandžių medynų kiekius, sumažės prieaugis, padidės medžių žūtis ir galimas atvirkštinis - anglies kaupimo mažėjimo rezultatas. Šiam scenarijui ypač aktuali nuolatinė miškų būklės analizė, vertinimas, taip pat valstybės pajėgumas skatinti savininkus ūkininkauti pagal šį scenarijų, taikant anglies kreditų sistemą.

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo prioriteto scenarijus. Šio scenarijaus tikslas - aprūpinti miškų sektoriaus vadovus ir politikus objektyvia informacija, skirta biologinės įvairovės konservavimo ir gausinimo strategijai ir politikai, kuri sulauktų paramos iš visų suinteresuotų grupių ir užtikrintų maksimalią naudą visuomenei, formuoti. Pagal šį scenarijų planuojama 5 proc. miškų, skirtų medienos tiekimui, priskirti miškams biologinei įvairovei konservuoti ir gausinti. Šiuose miškuose draudžiami komerciniai kirtimai. Be to pagal šį scenarijų, visuose medienos tiekimui skirtuose miškuose didinamas kirtimo amžius minkštųjų lapuočių medynuose 10, kietųjų lapuočių ir spygliuočių medynuose - 20 metų, visos kirtimo atliekos paliekamos miške,  retinimo kirtimais iškertamos medienos kiekis bendrame naudojime didinamas 20 proc. Iškirtus spygliuočių medynus plynai, 50 proc. jų ploto paliekama savaiminiam atžėlimui minkštaisiais lapuočiais, skatinant natūralią rūšinę įvairovę.

Ūkininkaujant pagal šį scenarijų miškų plotai 2030 metais, kaip ir pagal referencinį scenarijų, padidės 6 proc. Medynų amžiaus struktūra pasikeis vyresnio amžiaus, ypač vyresnių nei 80 metų medynų naudai, padidės miškų rekreacinė vertė. Miškuose, skirtuose medienos tiekimui, negyvos medienos kiekis sumažės dėl intensyvaus jų ugdymo, tačiau visumoje, įskaitant ir 5 proc. miškų, kuriuose bus atsisakyta kirtimų, negyvos medienos kiekis iki 2030 metų susivienodins, lyginant su referenciniu scenarijumi. Medienos kaupimas  miškuose, skirtuose medienos tiekimui, pagal biologinės įvairovės prioriteto scenarijų yra 12 proc. intensyvesnis, lyginant su referenciniu, kas leis 2030 metais pasiekti vidutinį medynų tūrį 219 m3/ha. Ūkininkaujant pagal šį scenarijų miškuose, skirtuose medienos tiekimui, bus sukaupti didesni lyginant su referenciniu, ne tik vidutiniai, bet ir bendri tūriai, pasiektas 12 proc. didesnis vidutinis medienos prieaugis (6.5 m3/ha), o ir bendras prieaugis, nežiūrint sumažinto ploto, bus 7 proc. didesnis. Pagal biologinės įvairovės prioriteto scenarijų kirtimų apimtys periodo pradžioje turi sumažėti 20 proc., lyginant su referenciniu scenarijumi, palaipsniui šie skirtumai mažėja ir laikotarpio pabaigoje tampa lygūs 12 proc. Dėl kirtimo atliekų ir kelmų palikimo miške labai ženkliai sumažėja energetinės medienos gamyba. Šio scenarijaus sėkmė priklauso nuo šalies galimybių pirkti iš savininko gamtosaugines, konkrečiai biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo, paslaugas, pakeisti energetinę medieną kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Energetinės medienos prioriteto scenarijus. Šio scenarijaus tikslas - užtikrinti, jog užsibrėžtos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių užduotys Europoje iki 2020 metų būtų sėkmingai įgyvendintos, o pasiekti rezultatai sudarytų prielaidas šios veiklos plėtrai iki 2030 metų. Šiuo tikslu buvo įvertintos galimybės gauti medieną ne tik iš miško, bet ir iš netradicinių šaltinių: sumedėjusių augalų, augančių už miško ribų, panaudotų medienos gaminių, medienos importo. Modeliuojant šį scenarijų buvo siekiama, jog medienos dalis atsinaujinančių išteklių balanse sudarytų ne mažiau 40 proc., o medienos kiekis, gautas iš įvairių šaltinių bei sunaudojamas energijos gamybai apvalios medienos ekvivalentu 2030 metais pasiektų 860 mln. m3 t.y. 47 proc. daugiau negu pagal referencinį scenarijų. Pagal energetinės medienos prioriteto scenarijų 60 proc. visos medienos Europoje 2030 metais būtų sunaudota energijos gamybai, kai pagal referencinį - 50 proc. (2 lent.). Bendras miško naudojimas būtų padidintas labai nežymiai - tik 2 proc., iki 700 mln. m3. Kirtimo atliekų su kelmais gamyba iki 2030 metų didinama 2.6 karto iki 270 mln. m3, iš jų kelmų iki 114 mln. m3 arba 9.4 karto lyginant su referenciniu scenarijumi. Siekiant išvengti augaviečių  nualinimo, atkurtose kirtavietėse, kuriose buvo išrauti kelmai ir paimtos šakos, rekomenduojama taikyti tręšimą. Planuojamas pagal šį scenarijų energetinės  medienos paėmimas iš Europos miškų yra jų fizinių galimybių ribose visiškai išvengiant sukaupiamo miškuose medienos tūrio ar jų apsauginių savybių bei biologinės įvairovės sumažinimo, lyginant su referenciniu scenarijumi. Energetinės medienos prioriteto scenarijaus įgyvendinimo sėkmė pareikalaus visų dalyvių: miško savininkų, vartotojų, įvairių tarpininkaujančių organizacijų, taip pat vyriausybės, turinčios užtikrinti palankias šio scenarijaus veikimo sąlygas, suderintų veiksmų ir sutarimo. Reikalingi pokyčiai daugelyje sričių: aktyvesnė miško savininkų asociacijų, kooperatyvų veikla, infrastruktūros ir logistikos kūrimas, tobulinimas ir plėtra, medienos, gaunamos ne miške, taip pat panaudotų medienos gaminių surinkimo organizavimas, miškininkystės intensyvinimas, mokymai ir pan. Pripažįstama, jog intensyvesnis medienos panaudojimas energetikoje gali padidinti medienos ir jos gaminių kainas 4-14 proc., todėl nagrinėjami  ir alternatyvūs sprendimai: medienos ir jos gaminių importo didinimas, energetinių plantacijų žemės ūkio naudmenų plotuose veisimas.

Inovacijų diegimo ir konkurencingumo didinimo scenarijus. Miškų sektoriui yra siūlomi 4 tipų inovacijos: produktų, įskaitant ir paslaugas, kurie yra nauji arba žymiai pagerinti, gamyba ar tiekimas; pažangių procesų, skirtų naujų produktų gamybai ar tiekimui, panaudojimas; marketingo inovacijos, apimančios naujų marketingo metodų, produktų išvaizdos, įpakavimo, pateikimo, kainodaros taikymą; organizacinės inovacijos, apimančios įmonių, kompanijų veiklos praktiką, vidinius ir išorinius ryšius. Inovacijų taikymo galimybės analizuojamame laikotarpyje išnagrinėtos pagal kiekvieną miškų sektoriaus veiklos sritį. Miško ūkiui rekomenduojama plačiau taikyti švaraus vandens, miško ekosistemų biologinės įvairovės konservavimo ir praturtinimo, anglies sekvestracijos, naujų nemedieninių produktų marketingo paslaugas.

Parengtos rekomendacijos politikams aktualiausiais miškų sektoriaus subalansuotos plėtros  klausimais, iškelti uždaviniai tarptautinėms organizacijoms dėl veiksmų derinimo atstovaujant įvairiausius interesus, tyrimo organizacijoms įvardintos aktualiausios miškų sektoriui tyrimų temos. Europos miškų sektoriaus plėtros 2010-2030 metams prognozių rengėjai tikisi, jog šis darbas taip pat pasitarnaus atskirų šalių miškų sektorių plėtros prognozių subalansavimui.

Su leidiniu „The European Forest Sector Outlook Study II 2010-2030" plačiau galima susipažinti interneto svetainėje www.foresteurope.org/publications