Naujienos

Prasidėjo įtemptas darbymetis kalėdinių medelių augintojams.

************************************
Lietuvosmiskai.lt komentaras: Daugiau informacijos apie vieną aktyviausių Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) įkūrėją miškininką Eduardą Mačį ir jo prižiūrimą medelyną galima rasti čia...>>>
************************************

Pradžia - prieš du dešimtmečius
Tikrai ne nuo eglučių prasidėjo agronomės Audronės ir miškininko Eduardo Mačių šeimos verslas grąžintoje senelių žemėje Kalinavos kaime, Kauno r. Pradėję ūkininkauti beveik prieš du dešimtmečius, iš pradžių jie augino žieminius kviečius, kmynus, daržoves: morkas, burokėlius, bulves, šakniagumbinius salierus ir net braškes. Derlingas priesmėlis daržovėms buvo labai tinkamas, užaugdavo tiesiog parodiniai morkų ir kitų daržovių šakniavaisiai, gausiai derėjo bulvės, braškės.

Tačiau profesionalaus miškininko Eduardo įgytos žinios ir noras jas pritaikyti praktiškai paskatino ieškoti naujos krypties, o taškai ant „i" galutinai buvo sudėti apsilankius Danijoje 2 mėn. trukusiuose kalėdinių medelių auginimo kursuose. Tiesa, ten didžiausią dalį auginamų kalėdinių medelių plantacijose sudaro kaukaziniai ir europiniai kėniai, mat švelnesnės žiemos jiems itin palankios. Danijos ūkininkai ir miškų savininkai apskritai Europoje turi didžiausią patyrimą ir išaugina daugiausiai žaliaskarių medelių. Prieš kiekvienas Kalėdas didžiuliai kiekiai spygliuočių ir jų šakų keliauja į įvairias šalis. Taip kasmet augintojai gauna nemažų pajamų, papildo šalies biudžetą, mažina bedarbystę.

Pirmuosius 5000 dvejų metų amžiaus eglučių sodinukų - 4000 sidabrinių eglučių ir 1000 pocūgių - šeima pasodino 1993 m. 0,5 ha plote netoli miško. Dabar šios žaliaskarės sulaukė jau 20 metų, o plotas išsiplėtė iki 5 ha. Paramos iš valstybės medelynui įveisti savininkai negavo, pamažu kūrėsi patys. Pastaruoju metu jiems mokama tik po 120 Lt/ha už pievų priežiūrą.

Tačiau šiandien viena svarbiausių medelyno veiklos sričių yra būtent kalėdinių medelių auginimas, sudarantis didžiąją dalį medelyno pajamų. Kalėdų eglutes auginti kelis kartus pelningiau negu mišką, žinoma, jeigu viskas pasiseka. Kita vertus, vien tik iš kalėdinių medelių dėl mūsų gana mažos rinkos išsiversti būtų sunku, todėl medelyne auginamos ne tik eglutės, bet ir kiti dekoratyviniai augalai.

„Beje, turime išauginę ir didelių (2-6 metrų aukščio) medžių - pušų, eglių, maumedžių, kėnių, ąžuolų, liepų su specialiai suformuotomis šaknimis, tad juos galima persodinti. Prieš ketverius metus pasistatėme namą, jau gyvename šalia kalėdinių medelių plantacijos. Mūsų hobis ir darbas sutampa, tad visą laiką praleidžiame gamtos apsuptyje", - šiandien dėl savo pasirinktos veiklos nesigaili augintojai.

Auginimas trunka ne vienus metus
Tačiau, pasak medelyno savininkės Audronės, eglutes auginti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug laiko.
„Čia ne kopūstai, kuriuos pasėjai pavasarį, patręšei ir rudenį nuėmei derlių. Čia reikia rūpintis, kad kiekvienas daigelis išaugtų ne bet koks, o teikiantis džiaugsmo žmonėms. Eglutę iki metro galima parduoti mažiausiai tik po septynerių aštuonerių metų. Labiausiai perkami 1,5 m aukščio kalėdiniai medeliai, kuriems išauginti prireikia apie 10-12 metų", - apie eglutės kelią į mūsų šventę pasakoja A. Mačienė.

Plantacijoje daug ir rankų darbo: daigus renka rankomis, vėliau juos sodina, formuoja, tręšia, persodina, vėl formuoja. Valstybiniuose medelynuose yra didesni plotai, ten daugiausiai veši paprastos miško eglutės, o joms auginti pasitelkiama pažangi ir labai brangi technika.

Mačių medelyne paprastų miško eglučių nėra, nes ne miško žemėje jas sudėtinga užauginti. Kalėdoms auginamos dygiosios (sidabrinės), baltosios ir serbinės eglės, Duglaso pocūgės, balzaminiai kėniai. Šie puošnūs spygliuočiai tinkami auginti mūsų klimato sąlygomis, ištvermingi žiemą. Jie gerai ištveria ilgalaikes ir tolimas keliones, ilgai išlaiko gražią išvaizdą, nes jų spygliai atsparesni negu paprastųjų eglių bei dekoratyvesni. Be to, jie visi, kaip ir paprastos eglutės, patalpoje skleidžia natūralų miško kvapą ir yra kur kas išvaizdesni už dirbtines abejotinos kokybės eglutes, pagamintas Azijos šalyse.

„Daugiausiai auginame dygiąsias (sidabrines), serbines egles, balzaminius kėnius, - sako kalėdinių eglučių augintojas E. Mačys. - Populiariausios dygiosios eglės, nes yra puošniausios, jas lietuviai įsimylėję jau daugelį metų. Šiemet netgi pastebėjau, kad sidabrinių eglučių, galima sakyti, trūksta. Atrodo, dar turėtume kur realizuoti, bet nebeturime tiek medelių. Kėniai populiarūs užsienyje ir perspektyvūs kalėdiniai medeliai. Ne visos jų rūšys gerai žiemoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, Danijoje plačiai auginami kaukaziniai ir puošnieji kėniai. Pas mus jų auginti nepatartina, nes žiemą gali nušalti. Lietuvoje juos rekomenduojama auginti tik pajūrio regione, kur būna švelnesnės žiemos, o visame mūsų krašte tinkamiausi balzaminiai, europiniai, Vičo kėniai."

Pasak dendrologo E. Mačio, labai populiarūs kalėdiniai vazoniniai medeliai, tačiau įprotis pirkti kirstus vis dar išlieka. Vis dėlto šiuo metu medelyne jų parduodama 20-30 proc. mažiau nei išaugintų konteineriuose. Medelyne parduodamos ir sidabrinių, serbinių (spyglio viršus žalias, apačia sidabriška) eglių bei balzaminių kėnių šakos didesniais kiekiais, skirtos kompozicijoms kurti ir advento vainikams pinti. Šakos kerpamos nuo 5-10 metrų aukščio medžių, o populiariausios dygiųjų eglių.

Kalėdiniai medeliai vazonuose
Visi medžiai medelyne auginami grunte. Tik rugsėjo mėnesį į vazonus sodinami 8-9 metų amžiaus kalėdiniai medeliai, kurie pardavinėjami likus bent mėnesiui iki švenčių. Į vazonus sodinamos tik mažesnės, maždaug iki 1,5 m eglutės. Didesnėms reikia didelių vazonų, kuriuos sunku kilnoti, sudėtinga pervežti. Audronė didelių eglučių sodinimą į vazonus apskritai vadina apgavyste, nes labai maža tikimybė, kad jos išgyvens: „Jei tikrai labai nori pirkti didelę eglę, negalvok, kad padėsi miškui ją pirkdamas vazone. Tik retu atveju ji išgyvens, todėl sulauks tokio pat likimo kaip ir tos, kurios buvo nukirstos."

Kita vertus, smagu, kai pirkėjas, pamatęs sidabrinę eglę, sako, jog gaila tokį grožį nukirsti, supranta, kad jai išauginti reikia daug laiko ir darbo, todėl perka eglutę vazone. Pasiseks, galės medeliu džiaugtis daugybę metų ir nekirsti naujos eglutės. Taigi žmonių mąstymas tikrai ekologiškėja. Šeima pasidžiaugė, kad šiemet dalį eglučių per tarpininkus pavyko išvežti ir į Švediją, o didžioji dalis parduodama Lietuvoje. Tiesa, eksportui reikia išauginti labai aukštos kokybės medelius.
Eglučių kainos - 30-100 litų, nelygu aukštis ir grožis. Vis dėlto ne visuomet pavyksta užauginti gražias eglutes, tad kartais tenka retesnes ar kreivesnes pardavinėti pigiau.

Kad kalėdinis medelis nepatirtų šoko
Anot augintojų, kalėdinio medelio iš žiemos šalčio negalima tiesiai įnešti į šiltą aplinką. Kad nepatirtų šoko, spygliuotis pratinamas pamažu: iš pradžių įnešamas į vėsoką šviesią patalpą, kur temperatūra apie 0-5 OC, vėliau pernešamas į 10-15 OC patalpą, o tik vėliau į šiltesnį kambarį.

Pasibaigus šventėms, norėdami kalėdinį medelį išsaugoti ir pasisodinti pavasarį savo sode, turime stengtis jo neišnešti iš šilto kambario iškart į didelį šaltį. Jeigu augalai laikomi vieną savaitę šiltoje aplinkoje, jie dar nespėja nubusti. Tačiau palaikius augalus šiltame kambaryje apie 3 savaites, jie sureaguoja, ima leisti ūgelius. Tokius „pabudusius" medelius į šaltą aplinką reikia pernešti pamažu - iš pradžių palaikyti apie 0-5 OC šilumoje, o vėliau pernešti į dar vėsesnę patalpą ir laikyti nuolat per žiemą vėsiai, nuo 0 iki -5 OC, šviesioje patalpoje, rūsyje arba garaže. Tik praėjus didesniems šalčiams, kovo mėnesį, galima išnešti į lauką, geriau apsiniaukusią dieną. Arba po švenčių medelį laikyti lauke, saugant šaknis nuo peršalimo. Išėjus pašalui, galima pasodinti tiesiai į dirvą. Kad kaitri pavasario saulė neapdegintų pasodintų naujų augalų, rekomenduojama pridengti agroplėvele ar eglių šakomis.

Su Mačių šeimos medelynu supažindina žurnalistė Rūta ANTANAITIENĖ "Kaimo laikraščio" 2011-12-10, Nr. 49(412) straipsnyje"Užauginti Kalėdų medį"...>>>