Oops!

Sorry, it looks like something went wrong and an error has occurred.
Don’t worry, it can happen to any of us.

Error: at line 712 in file /home/forest/domains/forest.lt/public_html/lib/smarty/sysplugins/smarty_internal_templatecompilerbase.php:

Message: 

Syntax Error in template "dbb07d6833b72daf0301f2d4676bd14933736d94"  on line 1 "<div align="justify">Kokia yra Dzūkijos pušynų sanitarinė būklė ir kaip  kovoti su jiems grėsmę keliančių kenkėjų invazija  2011-12-01  Druskininkuose tarėsi miškininkai specialistai. Pagal Valstybinės miškų  tarnybos pateiktą informaciją, yra grėsmė <a href="http://www.msat.lt/lt.php/kenkejai/vabzdziai/spyglius-grauziantys/paprastasis-ir-juodasis-pusiniai-pjukleliai/">pušinio pjūklelio</a> (spyglius graužiančio kenkėjo) išplitimui pietų Lietuvos pušynuose.</div><p align="justify">Ketvirtadienį,   gruodžio 01 d. 10 val. Mokymo  ir informacijos centre ,,Girios aidas"  surengtas Koordinacinės tarybos  miško sanitarinės apsaugos klausimais  posėdis, kuriame aptarta Dzūkijos pušynų sanitarinė būklė ir priimti  sprendimai dėl kovos su kenkėjais priemonių taikymo, aptartos priemonės,  kurias reikėtų imtis, kad kenkėjo populiacija masiškai neišplistų.  Lietuvos miško savininkų asociacijai (LMSA) atstovavo miškininkas <strong>Vidmantas Jusas</strong>.</p><p align="justify">Dalyviai susipažino su pušinių pjūklelių židiniu šalia Druskininkų,  Raigardo slėnyje. Manoma, kad būtent šioje vietoje židinys susiformavo  dalinai ir dėl to, kad antros grupės miškuose dėl draudžiamų kirtimų  dauguma medžių artėja prie gamtinės brandos, todėl kaip ir kiekvienas  senas organizmas mažiau atsparūs.</p><p align="justify"> Konstatuota,  kad per 2012 metus užpultos pušys dar nenudžius. Tačiau nesiimant jokių  priemonių židinys gali išplisti,  ir jau 2013 metais gali tekti plynai  iškirsti kelis šimtus ha. Todėl, prikausomai nuo tolimesnio kenkėjų  elgesio, gali prireikti imtis cheminių naikinimo priemonių. Tokiu būdu  su minimaliomis išlaidomis būtų išvengta milijoninių nuostolių. Šiuo  metu naudojami preparatai nekenkia kitoms gyvūnų rūšims. Tie patys  preparatai naudojami ekologiniame žemės ūkyje. Todėl nėra pavojaus  pakenkti kurortui.Atvirkščiai - būtų išsaugoti poilsiautojų mėgstami  seni pušynai.</p><table border="0" align="center"><tbody><tr><td> <a rel="lightbox" href="[images_url]ih37oz6207.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]i2JM09956.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></a></td><td><a rel="lightbox" href="[images_url]ikim4a6208.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]iNLB37FML.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></a> <br /></td><td> </td></tr><tr><td> <a rel="lightbox" href="[images_url]i8q4h16209.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]i92G080OI.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></a></td><td> <a rel="lightbox" href="[images_url]i455l06210.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]iBURLBNT4.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></a></td><td> </td></tr></tbody></table><p align="center">    <!--[if gte mso 9]><xml>     14.00       800x600   </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>     Normal   0         19         false   false   false      LT   X-NONE   X-NONE                                             MicrosoftInternetExplorer4                                                   </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                </xml><![endif]--><!--[if gte mso 10]> <style>  /* Style Definitions */  table.MsoNormalTable  {mso-style-name:"Table Normal";  mso-tstyle-rowband-size:0;  mso-tstyle-colband-size:0;  mso-style-noshow:yes;  mso-style-priority:99;  mso-style-parent:"";  mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;  mso-para-margin:0cm;  mso-para-margin-bottom:.0001pt;  mso-pagination:widow-orphan;  font-size:10.0pt;  font-family:"Times New Roman","serif";} </style> <![endif]-->  </p><p align="right"><em><font color="#999999">Nuotraukos: V.Juso</font></em></p><p>Atlikus  detalias apskaitas, Druskininkų, Varėnos ir Veisiejų miškų  urėdijose  valstybiniuose ir privačiuose miškuose nustatytas pušinio  pjūklelio,  pušinio sprindžio ir pušinio verpiko pagausėjimas.  Prognozuojama, kad  2012 metų pavasarį VĮ Druskininkų miškų urėdijos  teritorijoje didesni  negu 30 proc. pušinio pjūklelio pakenkimai apims  1270 ha plotą.  Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 48 p.  reikalavimais,  šie kenkėjai turi būti naikinami. Veiksmingiausias ir  bemaž  vienintelis racionaliausias spyglius graužiančių vabzdžių  naikinimo  būdas – medžių lajų apdorojimas atitinkamomis priemonėmis  aviacijos  pagalba.</p><p align="justify">2012 metų pavasarį VĮ Druskininkų miškų  urėdijos  Druskininkų girininkijoje numatoma naikinti 1100 ha ploto  židinį, iš kurių apie 66 proc. yra privatūs.  Aviacijos  purškimui  numatoma panaudoti hormoninį preparatą Dimilin SC 48  (veiklioji  medžiaga diflubenzuronas), Lietuvoje oficialiai registruotą  augalų  apsaugos produktą spyglius graužiančių kenkėjų naikinimui.  Preparatas  veikia tik vabzdžių lervas ir nepavojingas suaugusiems  vabzdžiams, tame  tarpe ir naudingiesiems.</p><p align="justify">2012 metų pavasarį   neatlikus naikinamųjų priemonių, esant 75-100 proc. defoliacijai, apie   1000 ha plote per keletą metų gali nudžiūti 20-25 proc. medžių dėl   liemenų kenkėjų ir grybinių ligų pažeidimų. Per metus išsivysto dvi   pušinių pjūklelių kartos, todėl pasikartojus 75-100 proc. defoliacijai,   pušys pradės masiškai džiūti, tikėtini plyni sanitariniai kirtimai  kelių  šimtų hektarų plote.</p><p align="justify"> </p><div style="text-align: center"><img style="width: 620px; height: 482px; width: 620px; height: 482px" src="[images_url]idrh1t6169.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="620" height="482" /></div><p> </p>"  - Unexpected ":", expected one of: "}" , " " , ATTR

View Full Trace ↓