Naujienos

2011 - 11 - 13

Lietuvos žaliųjų politikai gilinosi į miškų aktualijas

Š.m. kovą įsisteigusios politinės partijos „Lietuvos žaliųjų sąjūdis" (toliau - LŽSP) Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komitetas2011 m. lapkričio 12 d. Trakuose, viešbučio „Trasalis" konferencijų centre, surengė konferenciją miškų politikos aktualijoms aptarti.
Renginyje dalyvavo daugiau kaip aštuonios dešimtys miškų savininkų, miškininkų, urėdijų ir aplinkosaugos pareigūnų, partijos aktyvistų, žiniasklaidos atstovų. Konferencijos vaizdo įrašą peržiūrėti galima čia...>>>
 
Su naujos partijos  veikla susipažinti atvyko Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius ir šios partijos frakcijos Seime vadovas parlamentaras Vidmantas Žiemelis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis ir LMSA Valdybos nariai miškininkai Vidmantas Čaikauskas bei Justas Budriūnas, Miškų urėdų valdybos pirmininkas Trakų urėdas Vygantas Mierkis ir kt.
 
Aktyviai gilinosi į konferencijos dalyvių pasisakymus LŽSP pirmininkas Juozas Dautartas ir LŽSP atsakingas sekretorius Gintaras Saldžiūnas. Nors ir buvo kviesti atvykti, konferenciją ignoravo visuomeninių žaliųjų judėjimų atstovai.

Vienas aktyviausių konferencijos organizatorių, LŽSP pirmininko pavaduotojas, Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas  Albinas Morkūnas pagrindiniame pranešime pristatė, kad konferencija siekiama išklausyti kuo įvairesnių nuomonių ir susirinkti kuo daugiau pasiūlymų, kuriuos norima panaudoti  rengiant  partijos „Lietuvos žaliųjų sąjūdis" miškininkystės strategiją, kurioje dera ekonominė, ekologinė ir socialinė miškų funkcijos.

Pranešėjas pabrėžė, kad partijai vienodai svarbūs tiek valstybinių, tiek ir privačių miškų klausimai, kad norima suformuluoti tvarios ir subalansuotos visų nuosavybės formų miškininkystės strategiją.

LŽSP pirmininkas Juozas Dautartas pabrėžė, kad naująją politinę žaliųjų partiją paskatino susirūpinimas tuo, kad žmonės neišsibėgiotų iš Lietuvos. Nepasitenkinimas tuo, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje ir skatina imtis konkrečių sprendimų, kad Lietuva neišsivaikščiotų, kad jaunimas noriai pasiliktų ir gyventų savo Tėvynėje.

LŽSP pirmininkas pabrėžė, kad aplinkosaugoje susiformavę klaninės struktūros, tarnaujančios ir lojalios savo viršininkų interesams , o ne Valstybei. Jis paminėjo, kad partijos siekis per artėjančius rinkimus- Aplinkos ministerija (kad įgyti konkrečių galių būtiniems pokyčiams įgyvendinti) ir patikino, kad ši partija nėra vienadienė- neišnyks nuo politinės arenos, nes yra tradicinė europinė partija, specialistų partija.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius pagyrė LŽSP programą ir pabrėžė, kad vienintelis realus būdas ją realizuoti- įgyti vykdomosios valdžios svertus.

Savo pasisakyme miškų urėdų valdybos pirmininkas Trakų urėdas Vygantas Mierkis pasveikino konferencijos dalyvius susirinkus Trakuose, trumpai pristatė Trakų urėdijos situaciją, aptarė problemas su vis neužbaigiamu nuosavybės buvusiems miškų savininkams atstaymu,  pasidžiaugė normaliais dalykiškais santykiais tarp urėdijos miškininkų ir privačių miškų savininkų. Didelį nerimą urėdui kelia Finansų ministerijos planai nuskaičiuoti į valstybės biudžetą 50 proc. iš urėdijų sukaupto ankstesniųjų metų pelno, ką jis prilygino urėdijų žlugdymui.

 
 Kalba Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis
Konferencijoje dalyvavo Krikščionių partijos vadovai G. Vagnorius ir V. Žiemelis

Kažkada buvęs žinomas  žurnalistas ir žemės ūkio veikėjas Pranciškus Šliužas ragino visus kilti į paskutinę kovą prieš žemės išparcialiavimą užsieniečiams, kartu savo audringame pasisakyme neigdamas privačią nuosavybę į žemę (kaip negalimą) ir užsimindamas, kad derėtų šaudyti kaiminystėje iš miesto į kaimą žemę persikėlusiuosius.  

Miškininkas LMSA Valdybos narys Vidmantas Čaikauskas sakė, kad  valstybinius miškus nuo privačių skiria tik pusantro metro riba, o visi rūpesčiai bei problemos yra bendri ir turi būti sprendžiami kartu. Savo pasisakyme V.Čaikauskas išskyrė tris pagrindines problemas: 1) kuriami mitai apie miškus, kuriuos kartojant sukuriama tikrovės neatitinkanti iliuzija; 2)vyrauja siauras polinkis į aplinkosaugą ir  3) negerbiamos prigimtinės privačios nuosavybės teisės.

Iš populiariausių klaidinančių mitų miškininkas paminėjo "Miškų Lietuvoje mažėja", "Nelimituoti besaikiai kirtimai vykdomi Lietuvoje", "Plyni kirtimai- absoliutus blogis" ir "Tik saugodami ir nenaudodami miško galime išsaugoti biologinę įvairovę".

Prisiminęs liaudies išmintį, kad "baikščiam arkliui uždeda kamanas su akiniais" (kad nematytų-kas vyksta aplinkui) , V.Čaikauskas patarė tokių akinių nesidėti aplinkosauga besirūpinantiems.

LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis  linkėjo, kad žaliųjų partijos programos pagrindinis siekis būtų švari (visom prasmėm) aplinka, tinkama gyventi ir pragyventi šalies žmonėms, tvarkoma pačiais efektyviausiais ir naudingiausiais Lietuvai būdais.

A.Gaižutis pabrėžė, kad partijos turėtų nedelsdamos keisti savo veiklą nuo dabartinės tarpusavio kovos ir susipriešinimo  į darnų bendradarbiavimą Valstybės labui.  Mažiausiai keistai ir nesuprantamai atrodo, kai iki šiol 'žalieji' aršiausiai kovojo prieš žemės ir miškų savininkus, norinčius kurtis ir gyventi savo žemėje (lyg kiekvienas jų statytų mažą atominį reaktorių!!!), o tuo tarpu Lietuvos apstatymas rusų ir baltarusų naujomis atominėmis elektrinėmis nesulaukė jokio deramo 'kovotojų' dėmesio.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis paminėjo, kad asociacija visada prisilaikė pozicijos, kad prieš pradedant kalbėti apie bet kokias pertvarkas politikams būtina užtikrinti, kad reformos nebūtų vykdomos realiai dirbančių miškuose girininkijų specialistų sąskaita.„Netgi atvirkščiai - reikia stiprinti girininkijų ir eiguvų lygmenį, gerinti čia dirbančių miškininkų darbo sąlygas. Grąžinant miškus privatiems savininkams, urėdijose buvo panaikinta apie 200 girininkijų, daug kur atsisakyta eigulių. Būtina formuoti privačių girininkijų tinklą, kuriam taip pat būtini aukštos kvalifikacijos, gerai apmokami miškininkai specialistai - apie 700-800 miškininkų. Paradoksas:  50 metų kurta visų Lietuvos miškų valdymo ir priežiūros infrastruktūra pastaruoju metu siejama tiktai su valstybiniais miškais.

Pamažu visuomenėje auga supratimas, kad savo valdoje įsikūręs žemės ir miško savininkas yra pats tikriausias gamtos bičiulis ir draugas. Tačiau dar stipri aplinkosaugininkų tarpe vyraujanti ir propaguojama  nuostata, kad reikia gamtą saugoti nuo žmogaus.  Tad LMSA pirmininkas palinkėjo naujajai partijai, kad jų veiklos rezultate "žaliasis" būtų suvokiamas ne kaip  "be gyvenimo patirties", ne kaip "rėksnys - konfrontatorius", o kaip "už palankią gyvenimui bei kūrybai aplinką besirūpinantis" gerbiamas žmogus.

Miškininkas Justas Budriūnas įvardino jo nuomone svarbiausias miškų ūkį reglamentuojančios teisinės sistemos problemas: - per dažnai keičiama teisinė bazė, kai net specialistams sunkui atsekti- kas, kada ir kokiame teisiniame akte pakeista; - viską lemia partijos interesai siekiant trumpalaikio populiarumo, o ne specialistų rekomendacijos; -dalis teisės aktų priimami skubotai, neapsvarsčius ir neįvertinus jų taikymo pasekmių, dėl ko vėliau vėl reikia keisti; - dalis teisės aktų skirti pavienių rezonansinių situacijų sprendimui, tačiau galioja ir  taikomi  visiems iš eilės.

Kadangi konferencijos metu nebuvo pasiektas konsensusas, galutinė LŽS partijos miškų strategija bus suformuluota atlikus išsamią privačių miškų savininkų, valstybinių miškų miškininkų ir visuomenės anketinę apklausą.

lietuvosmiskai.lt inf.
A.Gaižučio nuotraukos