Naujienos

prof.A.Morkevičius: Lietuvos medienos rinkos apžvalga- verslo galimybės

Siūlome susipažinti su prof.Antano Morkevičiaus pranešimu, padarytu Lietuvos miško savininkų asociacijos kartu su Švedijos miškų agentūra  2011 m. spalio 18-19 d. Vilniuje viešbutyje „Amberton" organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Lapuočių medžių teikiama nauda - parama verslininkams". Įvadas. Lietuva nedidelė šalis, turi tik 3,2 mln. gyventojų, užima 65,3 tūkst. km² teritorijos,  kurios trečdalis yra miškai. Taip istoriškai susiklostė, kad skirtingai nuo kitų šalių, Lietuvos medienos rinkos dalyviais, beveik 100% , yra vieno ir to paties miškų sektoriaus (klasterio) įmonės. Šiam sektoriui priklauso  miškininkystės ir trijų  pramonės šakų (medienos, popieriaus ir baldų) įmonės.  Vienos iš jų yra žaliavų bei medžiagų tiekėjai, organizuoja jų pasiūlą, kitos  yra didžiausi jų pir­kėjai ir naudotojai.

Medienos žaliavų ir medžiagų užsienio prekybos apyvarta yra, palyginti, maža. Svarbiausia medienos sektoriaus prekė dabar yra baldai, o importo - įvairi popieriaus produkcija. Medienos produkcijos gamyba ir jos užsienio prekyba yra pakankamai reikšminga Lietuvos ūkio dalis. Jo metinė apyvarta 2007-2008m.  buvo pasiekusi 2,2 mlrd. EUR., čia buvo užimta 70 tūkst. dirbančiųjų. Medienos prekių dalis pramonės produkcijos gamyboje sudarė 10 procentų,  o eksporte 11 procentų.

Ekonominė krizė į šį sektorių atėjo  2008 m. pabaigoje ir daugiausia jam pakenkė 2009m. pirmoje pusėje. Vėliau ga­mybos ir eksporto kritimas stabilizavosi ir jau buvo matomos  akivaizdžios jo atsigavimo ten­dencijos. 2009m. sektoriaus apyvarta, lyginant su 2008m. buvo sumažėjusi  25%,  o 2010m. vėl išaugo, nors prieš krize buvusio lygio 2010m. dar  nepasiekė. Be ekonominės krizės, neigiamą poveikį   sektoriaus gamybinei veiklai turėjo  2010m. per miškus praūžęs škvalas,  išlaužęs ir išvertęs apie 900 tūkst. m³ medienos.  Prieš krizę buvusį apyvartos lygį 2010m.  pasiekė ir pralenkė tik popie­riaus pramonė. Miškų sektoriaus vaidmuo Lietuvos ūkiui  reikšmingas ne tik savo finansinės ap­yvartos dydžiu, dirbančiųjų ir veikiančių įmonių skaičiumi, bet ir dėl jau seniai susiklosčiusių  medienos vidaus ir užsienio prekybos ryšių.  Jis dabar pajėgus išauginti ir perdirbti respublikos ūkiui būtiną pramoninių medienos žaliavų kiekį, didelę dalį energetikai ir namų ūkiams būtino kuro, pilnai aprūpinti statybas visų rūšių medienos medžiagomis  ir gaminiais, vidaus rinką bal­dais ir įvairia popieriaus produkcija, visas pramonės šakas ir žemės ūkį jiems būtina medine, kartonine, popierine  tara, didelę dalį produkcijos  dar ir sėkmingai eksportuoti.

Prof.Antanas Morkevičius daro pranešimą konferencijoje „Lapuočių medžių teikiama nauda - parama verslininkams" . Nuotraukos: A.Gaižučio

1.Medienos žaliavų ištekliai

Lietuva turi  nuosavus medienos žaliavų išteklius ir pakankamai subalansuotą apvaliosios me­dienos rinką,  gali toliau vystyti medienos pramonę ir jos prekių eksportą. Miškų plotai ir ten kaupiami medienos ištekliai dar didėja(1lent.)

1 lentelė.  Lietuvos miškai

	2007	2008	2009	2010
Mišku apaugusi žemė, tūkst. ha	2030	2040	2045	2050
Miškingumas, %	32,7	32,8	32,9	33,1
Bendras medienos tūris, mln. mᶟ	405	422	427	479
Vidutinis medienos tūris  mᶟ/ha	199	207	209	234
Metinis medienos prieaugis, mln.m3ᶟ	13,1	13,6	13,8	16,2
Miškininkystės įmonių skaičius	769	765	655	691
Medienos kirtimai, mln. m³	6.4	5,8	5,7	7,4

 

Gera, kol kas, yra ir struktūrinė medynų kaita: didėja brandžios medienos ir spygliuočių  (pušies ir eglės) medynų dalis. Spygliuočių medynai dabar jau užima  56% visų miškų ploto. Tuo pat metu pažymėtina, kad kietųjų lapuočių(ąžuolo ir uosio) medynai Lietuvos miškuose sudaro paly­ginto mažą dalį(3%). Dabartinis medienos kirtimų dydis dar leidžia kaupti atsargas, planuoti to­limesnį didėjantį jų panaudojimą. 2010m. valstybei priklausė  49% miškų. Likusi dalis yra pri­vatus ir privatizavimui (restitucijai) skirti miškai. Dėl palyginti ilgai užsitęsusios privatizacijos (grąžinimo buvusiems savininkams)  nepilnai panaudojamas šiam tikslui skirtas miškų rezervas (13% viso miškų ploto). Blogai, kad privačius miškus dabar valdo net 245 tūkst. savininkų, dėl ko pernelyg mažas yra vienos valdos dydis. 2011m.pradžioje 39%  privačių miškų sudarė valdos iki 1 ha dydžio, ir tik 28% buvo didesnė negu 3 ha. Tikėtina, kad vidutinis valdos dydis čia dar mažės. Tačiau, nežiūrint  ir tokios jų struktūros, privatus miškai, sudarę tik 32% jų ploto 2010m. davė šalies ūkiui 50% visos apvaliosios medienos pasiūlos

1 grafikas

 

2 grafikas

2.Medienos žaliavų ir medžiagų vartotojai

Tiesioginiais ir didžiausiais medienos žaliavų ir medžiagų pirkėjais ir vartotojais yra vietinės medienos produkciją gaminančios įmonės. Nežiūrint  sunkių buvusios ir dar nesibaigiančios kri­zės pasekmių, jos  ne tik kad sėkmingai atsigauna, bet dar ir kokybiškai tobulėja. Pirmiausia tai matyti iš medienos produkciją gaminančių  įmonių skaičiaus ir sudėties dinamikos: didėja vertingesnę produkciją (baldus) gaminančių įmonių skaičius(2 lentelė). Tuo pat metu pastebimai sumažėjo  mažų individualių, tik pjautinę medieną gaminusių įmonių. Šios įmonės dirbusios be šiuolaikinio modernaus ir daug kainuo­jančio energetikos ūkio buvo neperspektyvios ,vėliau ar anksčiau turėjo išnykti. Buvo jų pernelyg daug, neretai atsitiktinai įsteigtų ir ne visuomet rentabiliai dirbusių. Toks įmonių skaičiaus mažėjimas  nėra joks klasterio veiklos krizės požymis.  Pastaraisiais metais dėl įvairių priežasčių sunyko ne tik daug mažų individualių, bet ir keletas stambesnių, gerą vardą ir didelę patirti turėjusių ir įvairią pro­dukciją gaminusių įmonių. Pačios veiklą nutraukė pjautinės medienos gamybos įmonės „Pajūrio mediena" , „Ochoco Lumber".  Kartu galima pasidžiaugti, kad kai kurios iš bankrutavusių  įmo­nių(„Narbutas ir Ko", „Venta „Dalios Baldai") nesunyko, buvo operatyviai atkurtos ir toliau dirba.

2 lentelė. Veikiančių įmonių skaičius

	2006	2007	2008	2009	2010	2011
Medienos	1560	1489	1434	1376	1274	1241
Popieriaus	112	106	96	95	92	83
Baldų	611	653	724	801	794	783
Iš viso	4289	4255	4262	4281	4170	4118

Krizė medienos sektorių, kaip rodo produkcijos pardavimų dinamika( 3 grafikas), buvo apėmusi 2009-2010m.  Prasidėjo ji 2008m.,kai dėl labai sumažėjusių statybų ėmė mažėti medienos me­džiagų paklausa  ir kai dar didėjo baldų gamyba. 2008m. jau buvo šiek tiek sumažėjusi ir po­pieriaus produkcija. Sumuodami visas tris produkcijos rūšis(medienos, baldų ir popieriaus) ma­tome, kad  dviejų gretutinių metų(2007 ir 2008) produkcija pasikeitė visai nežymiai(2007m-1461 mln. EUR, 2008m-1456 mln. EUR.). 2009m. visa medienos produkcija, lyginant su 2008m. buvo sumažėjusi jau 20%, o 2010m.dar 8,4%. Atskirai imant popieriaus produkciją, jos 2010m.  pa­gaminta 38% daugiau negu 2008m, medienos - 9,1%  , tačiau  baldų 1,5% mažiau negu 2008m. 2010m. dar nebuvo pasiektas anksčiau buvęs medienos produkcijos gamybos lygis rodo ir in­formacija apie atskirų medienos prekių  gamybą (2 lentelė). Matyti, kad iš aštuonių jų rūšių tik pagal vieną ir ne pačią svarbiausią(gofruotas kartonas) 2010m. pasiektas anksčiau buvęs gamybos ly­gis. Dar daug buvo atsiliekama baldų, medienos plokščių ir ypač stalių dirbinių(langų ir durų) gamybose. Pažymėtina ir tai, kad medienos sektoriui dar buvo nepalankus,  dėl ženkliai sumažėju­sios produkcijos paklausos ir  2010  metai.  Ypač sunki buvo jų pradžia ir pabaiga, kai labai vangiai didėjo baldų gamyba. Medienos produkcijos gamybą dabar reprezentuoja dešimt sėkmingai krize per­gyvenusių įmonių, kurių kiekvienos  metinė apyvarta didesnė arba artima 30 mln. EUR.( 4  lent.). Penkios iš jų specializuojasi tik baldų, viena parketo, viena drožlių plokštės, viena pjauti­nės medienos ir dvi popieriaus produkcijos gamybai. Sprendžiant iš pastarųjų trijų metų šių įmo­nių produkcijos pardavimų dinamikos matyti, kad pusė jų sunkmečio visai nepatyrė arba jau vėl pasiekė prieš tai buvusį gamybos lygį.

3 grafikas

                      3 lentelė. Svarbiausių medienos prekių gamyba.

	2007	2008	2009	2010
Pjautinė mediena, 1000m³	1378	1109	900	950
Medienos drožlių plokštė,1000m³	624,7	652,1	498,8	551,1
Medienos plaušų plokštė, mln. m²	37,1	31,3	20,7	28,2
Klijuota fanera,1000m³	64,0	43,5	47,1	56,2
Langai, tūkst.	195,3	170,8	119,3	110,4
Durys, tūkst.	551,1	668,2	393,4	445,1
Popierius ir kartonas, tūkst. t	125,0	119,7	86,4	113,1
Gofruotas kartonas ir dėžės, tūkst. t	70,3	61,9	55,9	78,1

 

Matyti ir tai, kad jau keli metai sektoriaus veikloje didėja didžiųjų įmonių vaidmuo. Antai, 2008m. jos davė 23,6% visos medienos produkcijos, o 2010m. jau 31,2%. Medienos sektoriaus didžiausių įmonių sąrašo  viršuje yra dvi vienodo dydžio(žiūrint pagal 2010m.apyvartą) įmonės: " Swedspan Girių bizonas" ir „Vilniaus baldai" .Pirmoji iš jų atsirado tik 2009m. reorganiza­vus „Girių bizoną" į dvi bendroves: "Swedspan Girių bizonas" ir "Swedwood Kazlų Rūda". "Swedspan Girių bizonas",  tęsdamas buvusio Girių bizono veiklą gamina medienos smulki­nių(drožlių) plokštes ir yra didžiausia Baltijos šalyse tokio profilio įmonė. Kita Švedijos kon­cerno "IKEA" valdoma įmonė "Swedwood Kazlų Rūda" ir šiemet tikisi savo apyvartą padidinti jau iki 46 mln. EUR Didžiausios baldų gamybos įmonės „Vilniaus baldai" pardavimai 2010m.  pasiekė 57,2 mln. EUR, arba buvo 32,3 % didesni už 2009m. buvusius(43,2 mln. EUR). Įmonės administracija džiaugiasi, kad praėję metai  buvo  patys geriausi, jų istorijoje, kad dirbta pilnu pajėgumų, siekiant patenkinti pagrindinio užsakovo , koncerno „IKEA"  didėjusius užsakymus ir  reikalaujamą produkcijos kokybę. Ketvirtus metus iš eilės sėkmingai dirba abi didžiosios Vakarų medienos grupės(VMG) įmonės „Klaipėdos mediena" bus ir toliau pertvarkoma  baldų gamy­bai. Statoma nauja moderni katilinė, žadama įrengti daug kartu taršą mažinančius oro filtrus. Savo produkciją ir technologijas  ruošiasi keisti ir tik 1995 m.  veiklą pradėjusi "Sakuona".  2010m. pasiekė jau  20 mln. EUR apyvartą . Dabar čia dar gaminamos lovų pagrindo konstruk­cijos iš klijuotos faneros -  18 tūkst. mᶾ  produkcijos per metus. "Sakuonos"  gaminiai gerai  ver­tinami užsienyje, 97% jų eksportuojama  į Švedija, Vokietija, Italija, Prancūzija, Danija. Dabar  įmonė jau ruošiasi  gaminti lenktų formų, sferinius, erdvinius baldus - kėdutes, fotelius.  

4 lentelė.  Didžiųjų įmonių produkcija, mln. EUR               

	produkcija	2008	2009	2010
1. „Swedspan Girių bizonas"	drožlių plokštė	71,9	61,2	57,5
2."Vilniaus baldai"	baldai	39,9	43,2	57,2
3. „Boen Lietuva"	parketas	53,4	43,7	55,0
4  „Klaipėdos mediena"	baldai	41,8	44,5	48,6
5. „Freda"	baldai	33,0	30,6	45,6
6. „Klaipėdos baldai"	baldai	53,7	48,9	43,8
7. „Swedwood Kazlų Rūda"	baldai	0,0	0,0	40,3
8. „Grigiškės"	popieriaus produk..	42,0	34,2	37,6
9. „Klaipėdos kartonas"	kartonas	31,2	18,3	33,2
10.„Stora Enso Timber"	pjauta mediena	17,3	17,1	26,7
Iš viso 10 įmonių		384,2	341,7	445,5
Visas medienos sektorius		1630	1256	1427
10 didžiųjų %		23,6	27,2	31,2

 

Bendrovė „Boen Lietuva"  sunkmetį pasitiko mažėjant statyboms ir parketo  paklausai, atleis­dama dalį dirbančiųjų. 2010m. jau vėl buvo priimami nauji, toliau didinami pajėgumai, intensy­viai buvo tobulinamas gamybos organizavimo ir valdymo procesas. Džiaugiamasi, kad dėl to užsakymų vykdymo laikas sumažėjo  nuo mėnesio iki savaitės,  ženkliai išaugo darbo našu­mas, rengiamasi statyti naują kogeneracinę katilinę. 2010m. labai išaugo ir sustiprėjo "Grigiš­kių" įmonių grupė įsigijusi ir atgaivinusi prie bankroto ribos buvusį "Klaipėdos kartoną". Metus ši grupė baigė pasiekusi 67 mln. EUR   arba 32 mln. EUR  didesnę negu 2009m. pardavimų apy­vartą. Tikimasi, kad  2011m. jos apyvarta pasieks jau 87 mln. EUR    arba bus 30% didesnė nei 2010m., kad grupės pelnas prieš apmokestinimą sieks 3,5 mln. EUR  ir bus  58 % didesnis už  2010 metais gautą pelną. Pati bendrovė 2010m. gavo 38 mln. EUR pajamų ir dar nebuvo pasie­kusi prieš krizę buvusios apyvartos. 2011m. planuojama gauti jau 42 mln. EUR pajamų. Vil­niaus, Talino ir Rygos vertybinių popierių biržos, įvertinusios 56  prekybos sąrašuose esančias bendroves, paskelbė 2010 m. Baltijos vertybinių popierių rinkos apdovanojimų rezultatus. AB „Grigiškės" pripažinta kaip didžiausią pažangą trijose Baltijos šalyse ryšių su investuotojais sri­tyje. padariusi bendrovė.  Tikėtina, kad "Grigiškės" jau artimiausiais metais bus viena iš didžiau­sių ir veikliausių Lietuvos medienos sektoriaus įmonių grupių.

Dabar yra jau penkios tokios gru­pės. Didžiausia iš jų SBA koncerno įmonių grupė, kurios metinė apyvarta dabar dar dvigubai di­desnė už "Grigiškių" grupės apyvartą.  Apie sėkmingai užbaigtus 2010m. praneša „Likmerė", „Grafobal", "Juodeliai" ir kitos kiek mažesnės sektoriaus įmonės. Reziumuojant visų trijų šakų(medienos, popieriaus, baldų) 2008-2010m.  gamybinės veiklos rezultatus,  neabejotinai ga­lima teigti, kad Lietuvos medienos sektorius sunkmetį bus sėkmingai pergyvenęs, kad vienų įmonių patirtą nuosmukį tuo metu kompensavo pakankamai didelis kitų įmonių gamybos augi­mas. Krizės metu medienos produkciją gaminanti pramonė prarado dalį savo turto, pajamų ir pelno (5 lentelė). Tačiau šie praradimai šios pramonės nesužlugdė, ji išliko pakankamai veikli, toliau aktyviai dalyvauja užsienio prekyboje. Tuo pat metu būtina pažymėtina ir tai, kad visų neigiamų nuosmukio rezultatų ir pasekmių dar negalima priskirti vien tik pasaulinei finansinei krizei, kad čia yra  šalies ir Europos sąjungos institucijų kasdieninės, kartais ir visai nekvalifi­kuotos veiklos pasekmės, kad medienos sektorius jau daug metų dirba visai nevaldomos žaliavų rinkos sąlygomis, pernelyg daug jų eksportuodamas.

5 lentelė. Kai kurie finansiniai medienos produkcijos gamintojų veiklos rezultatai ,mln.EUR

	2007	2008	2009	2010
Ilgalaikis turtas	765	818	728	639
Pardavimo pajamos	2009	1977	1582	1846
Bendras pelnas	463	404	354	413
Ilgalaikiai įsipareigojimai	363	420	365	311

 

3.Apvaliosios medienos (žaliavų) rinka

Jau dvidešimt metų kaip laisvoji rinka, be jokių Vyriausybės pastangų artimai subalansavo apva­liosios medienos paklausą ir pasiūlą. Tikriau sakant, paklausos pusė prisitaikė ir toliau taikosi prie vietinių miško savininkų pasiūlos. Šis procesas ir toliau tęsiasi, tobulėja apimdamas tik vie­tos rinką. Taip yra pirmiausia dėl šaliai nepalankių medienos užsienio prekybos aplinkybių. Po nepriklausomybės atkūrimo (1990m.), Lietuva prarado daug šimtmečių buvusią didelę medienos žaliavų pasiūlą iš Rusijos, nutruko iš šios šalies per Lietuvą vykęs medienos žaliavų tranzitas į Vakarų Europą. Lietuvoje jaučiama ir palyginti didelė kaimyninių šalių (Švedijos, Lenkijos, Lat­vijos, Vokietijos), turinčių labiau išvystytą perdirbamąją pramonę, konkurencija skatinanti di­dinti apvaliosios medienos eksportą. Eksportuojamos medienos kainos dabar ženkliai didesnės už vietinėje rinkoje parduodamos medienos kainas ir jų skirtumas pastaraisiais metais dar didėja(4 ir 5 lent.).    

3 lentelė.  Apvaliosios medienos metiniai balansai 1000 m³

	2006	2007	2008	2009	2010
Pagaminta	6042	6409	5786	5677	7400
Importuota	208	397	238	209	280
Sunaudota	5324	5013	4658	5274	6299
Eksportuota	1147	1713	1233	783	1381
Sunaudota:
pramonėje	2993	2960	2580	2635	...
Kitas naudojimas	2331	2053	2078	2639	......

 

4 grafikas

4 lentelė.Vidutinės  padarinės medienos kainos EUR/m3

	2006	2007	2008	2009	2010
Parduotos Lietuvos valstyb. miškuose	35,9	50,4	45,2	28,7	37,4
Eksportuotos	39,6	63,7	60,3	44,7	52,1

 

5 lentelė.  Atskirų sortimentų kainos vidaus rinkoje, EUR/m³

	2007 gruodis	2008 liepa	2008 gruodis	2009 liepa	2009 gruodis	2010 liepa	2010 gruodis
Pušies pjautiniai rąstai	65	55	50	35	39	45	47
Eglės pjautiniai rąstai	64	51	44	35	41	51	52
Beržo rąstai	68	70	52	38	39	45	48
Eglės popiermedžiai	40	26	21	16	19	32	32
Pušies popiermedžiai	39	26	21	16	19	31	32
Plokščių žaliava, spygl.	22	20	17	12	14	21	22
Plokščių žaliava, lapuoč.	19	18	17	12	13	20	21

6lentelė.Apvaliosios padarinės medienos eksportas, tūkst. mᶟ

	2006	2007	2008	2009	2010
Švedija	252	462	427	302	524
Lenkija	349	471	246	150	344
Vokietija	0	6	0	60	200
Latvija	163	352	186	38	195
kiti	297	380	253	123	66
Iš viso	1061	1671	1112	673	1329

4.Medienos medžiagų rinka

Medienos medžiagų, kaip ir žaliavų, rinka yra artimai subalansuota, su kasmet mažėjančia užsienio prekybos apyvarta. Sumažėjusi yra suminė medienos medžiagų gamyba ir sunaudojimas(5 grafikas ir 7 lentelė). Neabejotina, kad toks vyksmas yra dar nepasibaigiusios krizės pasekmė. Daugumos medienos medžiagų paklausa yra sumažėjusi dėl pastaraisias metais sumažėjusių investicijų ir statybų, kad iki 2007m. buvo pastebima akivaizdi gamybos ir naudojimo augimo tendencija, kad panaši tendencija vystysis ir ateityje. Pažymėtina ir tai, kad geri yra ir atskirų medienos medžiagų naudojimo sudėties(struktūros)poslinkiai. Sparčiai didėja lakštinių medžiagų(drožlių ir plaušų plokštės, klijuotos faneros) dalis, mažėjant pjautinės medienos daliai. Antai pjautinei medienai 2006m. teko 64%  o 2010m. jau tik  46% viso medienos medžiagų naudojimo. Drožlių plokštės dalis per šį laika išaugo nuo 27% iki 42%.

5 grafikas

7 lentelė. Atskirų medžiagų balansai, tūkst.m³

	2006	2007	2008	2009	2010
1.Gamyba:
Pjautinė mediena	1466	1378	1109	1011	950
Drožlių plokštė	275	437	515	499	551
Plaušų plokštė	87	89	78	66	90
Klijuota fanera	16	64	44	47	56
Iš viso	1844	1968	1746	1623	1647
2.Įmportas:
Pjautinė mediena	538	514	301	209	343
Drožlių plokštė	284	323	294	202	233
Plaušų plokštė	97	151	68	76	102
Klijuota fanera	35	47	35	21	34
Iš viso	951	1032	698	508	712
3.Eksportuota:
Pjautinė mediena	802	666	429	429	575
Drožlių plokštė	55	103	133	93	141
Plaušų plokštė	57	60	53	57	91
Klijuota fanera	15	12	10	7	7
Iš viso	924	841	625	586	814
4.Sunaudota:
Pjautinė mediena	1185	1311	1056	818	718
Drožlių plokštė	498	754	684	596	643
Plaušų plokštė	126	180	100	88	101
Klijuota fanera	39	51	48	34	83
Iš viso	1848	2296	1888	1536	1545

---------------------------------------------------------

Apžvalgai panaudota Lietuvos statistikos departamento, Asociacijos „Lietuvos mediena" ir atskirų įmonių informacija.