Naujienos

O.Labanauskaitė: miškų savininkams yra ko pasimokyti iš mūsų kaimynų

Lietuvos privataus miško savininkai turėtų adaptuoti patirtį: iš Danijos kolegų pasimokyti įvairiapusiško ūkininkavimo miškuose, o Švedų - tvaraus medienos panaudojimo,- svarsto ką tik iš kelionės po Švedijos privačius miškus sugrįžusi Odeta Labanauskaitė .

Šių metų rugsėjo 25-30 d. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) aktyvas lankėsi Latvijoje bei Švedijoje.

Šios kelionės tikslas - palyginti skirtingų valstybių ūkininkavimo privačiuose miškuose principus bei įgyti naujos patirties organizuojant Lietuvos miško savininkų kooperaciją ir bendradarbiavimą.

Latvija. Pirmasis dalykinis susitikimas įvyko Barbelės mieste (Latvija) su Latvijos miško savininkų asociacijos atstovais. Jo metu buvo supažindinta su šios organizacijos veikla.

Taigi, pagrindiniai šios organizacijos tikslai - įgyvendinti tvarios miškininkystės principus privačiuose miškuose, išsaugoti Latvijos kaimo kraštovaizdį bei bendradarbiauti ir dalintis patirtimi su privačių miškų savininkais.

Ši organizacija ypač stengiasi ne tik patariamais pagelbėti organizacijos nariams, bet ir suteikti konkrečią praktinę pagalbą. Pastaraisiais metais  Latvijos miško savininkų asociacija vykdo įvairius projektus, taip pat ir tarptautinius, kurių dėka yra stiprinama privačių miško savininkų kooperacija.

Įgyvendinant tokius projektus yra įsigyjama speciali miško technika bei kita įranga, reikalinga ūkininkavimui privačiuose miškuose. Konkrečiai Barbelės regiono miško savininkų bendruomenė šiuo metu vienija apie 40 privataus miško savininkus ir yra viena iš aktyviausių Latvijos miško savininkų asociacijos narių. 

Švedija. Toliau dalykiniai susitikimai buvo tęsiami su vienos didžiausių pasaulyje miškininkystės ir medienos ruošos grupių - Švedijos miško savininkų valdomo kooperatyvo Södra, atstovais. Södra vienija daugiau nei 51 tūkst. privačių pietų Švedijos miško savininkų. Šio kooperatyvo nariai valdo daugiau nei 2,3 mln. ha miško žemės ir tai sudaro daugiau nei pusę to regiono bendro miškų ploto. Stambiausias šio kooperatyvo narys valdo maždaug 21 tūkst. ha miško, bet toks narys turi vieno balso teisę - lygiai taip pat, kaip ir narys valdantis žymiai mažesnį miško plotą.

Södra pati didžiausia Švedijos privačių miško savininkų asociacija tiek pagal narių, tiek ir pagal turimų pramonės įmonių skaičių. Šis kooperatyvas vienija kelių skirtingų tipų privačius miško savininkus. Pirmiausia, tai ūkininkai, dirbantys savo nuosavame miške. Tačiau šiomis dienomis tipiški kooperatyvo nariai yra asmenys, užsiimantys visai kitokia veikla, nei ūkininkavimas miškuose. Tai įvairių specialybių asmenys, dažnai gyvenantys visiškai kitoje Švedijos teritorijoje nei yra jų turimas miško plotas. Södra administruojama regione 77 proc. miškų yra privatūs, iš jų, 54 proc. priklauso kooperatyvo nariams. Kooperatyvo nariai nėra vien tik medienos žaliavos tiekėjai, bet ir savininkai visų Södra įmonių. Kasmet jie gauna pajamas ne tik už parduotą medieną, bet ir tam tikrą procentą, priklausomai nuo kooperatyvo pelno. Maždaug 96 proc. uždirbto pelno ir grąžinama nariams kaip dividendai, o 4 proc. skiriami tolimesnėms investicijoms ir plėtrai.

Södra pietų Švedijos regione yra ir gan nemažas darbdavys - 4 tūkst. darbuotojų dirba šiame kooperatyve. Darbuotojai dirba ne tik kooperatyvo administracijoje, kuri yra įsikūrusi Växjö mieste, bet ir kitose medienos apdirbimo įmonėse. Kooperatyvas turi 4 pagrindinius padalinius. Södra Skog atlieka visą grandinę darbų nuo miško apsaugos, jo įveisimo iki iškirtimo bei pardavimo. Pagrindinis tikslas - nupirkti statų mišką iš savo narių, o pagamintą medieną parduoti kitoms kooperatyvo įmonėms. Šis padalinys atlieka maždaug 13 proc. visos Švedijos miško kirtimo darbų. Kasmet iš kooperatyvo narių superkama maždaug 10 mln. m3 medienos, bet per metus Södra medienos apdirbimo įmonės sunaudojama maždaug 17 mln. m3 - todėl, likusi dalis superkama iš kitų Švedijos medienos tiekėjų. Södra Skog atlieka tokias funkcijas kaip miškotvarkos projektų rengimas, miško savininkų apmokymai bei konsultacijos.

Ugdymo kirtimai Švedijoje daug kur atliekami mechanizuotai, nes tai net 3 kartus pigiau lyginant su pjūklininkų darbu.	Lankantis lentpjūvėje Södra Timber Kinda. Nuotraukos: Daliaus Konstantinavičiaus

Antrasis padalinys - Södra Timber, gaminantis aukštos kokybės specializuotą produkciją, skirtą namų statyboms. Södra Cell - viena iš pasaulyje pirmaujančių įmonių, gaminančių popieriaus ir plaušienos gaminius. Pati Södra neturi nei vienos popieriaus gamyklos, bet produkcija parduoda tuo užsiimantiems perdirbėjams. Kadangi su plaušienos gamyba yra susiję dideli energijos kiekiai, todėl ši veiklos dalis tampa ypač svarbi. Energijos tiekimas miestų apšildymui tampa vis svarbesne šio padalinio funkcija. Södra Interiör specializuojasi interjero prekių gamyboje.

Södra - globali organizacija, miškų išteklius vartojanti atsakingai bei aktyviai dalyvaujanti tarptautiniame miškų sektoriaus valdyme. Christer Segersten, Södra Valdybos pirmininkas, pateikė organizacijos nuomonę apie tolimesnę miškų sektoriaus veiklą. Taigi, klimato kaita, naftos kainų pikas bei medienos žaliavų tiekimo pastovumas yra 3 pagrindiniai klausimai svarbūs ne tik Södra kooperatyvui, bet ir viso pasaulio medienos pramonei. Jis pabrėžė, kad ateityje nusimato ir daugiau įvairių pikų, įtakosiančių miškų sektorių, todėl tvari plėtra turi tapti prioritetiniu klausimu. Kaip vieną iš ateities grėsmių bei iššūkių Christer Segersten paminėjo tai, kad 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. gyventojų.  O tam reiks dvigubai daugiau maisto, kils kova dėl žemės ūkio paskirties teritorijų naudingesnio panaudojimo. Būtent miškų sektorius yra ta veiklos sritis, kur visi ištekliai yra ypač tvariai panaudojami. Medienos atliekos šiandiena tapo lygiavertėmis prekėmis kartu su medienos apdirbimo įmonių gaminiais. Todėl Södra specializuojasi tokios produkcijos kaip elektra, šildymas, biodyzelis ir bioenergija, gamyboje, kadangi miškas o ypač jo atliekos, tokios kaip šakos bei kelmai, yra energijos šaltinis. Tačiau, pirmiausia, šis kooperatyvas medieną panaudoja kitų gaminių gamyboje, o tik paskiausiai - energijos.

Svarbi tolimesnės veiklos sritis - trečios kartos biopagrindu gaminama produkcija. Taip pat, nuolat mažėjant žmonių, skaitančių laikraščius tradiciniame popieriniame formate, pradėta ieškoti alternatyvių celiuliozės panaudojimo galimybių. Taigi, dabar celiuliozė naudojama ne tik popieriaus bet ir tekstilės gamyboje. Taip pat, Toyota kompanija tikisi, kad po 15-20 m. dalis mašinų vidaus detalių bus gaminami, naudojant celiuliozę. Prabangių automobilių gamintojai, BMW ir Porche, taip pat kuria modelius, su celiuliozės pagrindu pagamintomis vidaus interjero detalėmis.

Diskusijos metu iškeltas klausimas - Kinija galimybė ar grėsmė pasaulio miškų sektoriui? Christer Segersten vienareikšmiškai patvirtino, kad Kinijos rinka yra didžiulė galimybė, kadangi tai milžiniška rinka, o šalies gyventojų gerbūvis nuolat didėja. Todėl, didėja ir medienos paklausa. Taip pat, tai šalis šiuo metu intensyviausiai įveisianti naujus miškų plotus, tokiu būdu sprendžianti ir žemės erozijos problemas. Beje, kaip viena potencialių rinkų buvo įvardinta ir Indija.

Su kooperatyvo veikla buvo susipažinta ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.  Išvykos metu į privačius miškus papasakota ir pademonstruota kaip vykdomi ugdomieji kirtimai. Įdomu tai, kad šie darbai yra vykdomi pasitelkiant techniką, o ne miško pjovėjų brigadas. Taip pat, aplankyta kooperatyvo valdoma lentpjūvė, kurioje visa mediena yra panaudojama produkcijos gamybai - t.y. visiškai nėra jokių atliekų. Ypač didelį susidomėjimą sukėlė, pavyzdys, kaip po 2005 m. prasiautusio uragano mediena buvo masiškai (~300 tūkst.m3) sandėliuoja greta lentpjūvės esančiame ežere.

Medienos sandėliavimas vandenyje lentpjūvėje Södra Timber Kinda po 2005 m. uragano- unikali patirtis.

Apibendrinant. Po šios kelionės galima palyginti kelių šalių  - Danijos (joje LMSA aktyvas lankėsi š.m. kovo mėn....>>>) ir Švedijos- ūkininkavimo privačiuose miškuose praktiką. Pirmiausia, pastebima keletas bendrumų: tiek Danijos, tiek ir Švedijos privačius miško savininkus vienijančios organizacijos orientuojasi į miško savininkų konsultavimą bei mokymus. Specialistai stengiasi patarti kaip efektyviai valdyti turimą mišką. Danijoje bei Švedijoje privačių miško savininkai aktyviai jungiasi į miško savininkų kooperatyvus. Todėl šių šalių kooperatyvams puikiai sekasi organizuoti bei vykdyti ūkinę veiklą privačiuose miškuose taip maksimizuojant savininkų pajamas, gaunamas iš jų turimo miško. Kaip vienas iš esminių skirtumų - Danijos miško savininkų organizacijos nevaldo tokių didelių medienos apdirbimo įmonių. Taigi, šių šalių patirtis ir praktika skirtinga, todėl Lietuvos privataus miško savininkai turėtų adaptuoti patirtį: iš Danijos kolegų pasimokyti įvairiapusiško ūkininkavimo miškuose, o Švedų - tvaraus medienos panaudojimo.

Odeta Labanauskaitė
2011-10-03

Susiję straipsniai:
2011-03-31. Vertinga Danijos privačių miškų savininkų patirtis bus diegiama Lietuvoje

2011-03-27. Pasidalinti ūkininkavimo miškuose patirtimi- išvyka pas kolegas Danijoje