Naujienos

Stiprinti ryšius tarp Lietuvos miškininkų- kelionė į Švedijos miškus

Per 30 kelionės dalyvių pažintį su kitų šalių miškininkystės tradicijomis pradėjo pakeliui į Švediją- kaimyninėje Latvijoje. Aplankytas ūkininkas,  privatus miško savininkas, kuris savo hobį pavertė papildomų pajamų šaltiniu. Įrengęs kaimo turizmo sodybą, surinkęs sendaikčių kolekciją žmogus džiaugėsi, kad netrukdomas gali kurtis miško apsuptyje, o planus įgyvendinti padeda ES parama. Po įdomios ekskursijos po šią sodybą, dar dažais kvepiančiame malūne įvyko Latvijos miško savininkų asociacijos prezidento bei Bārbele miško savininkų asociacijos vadovo pokalbis su LMSA nariais.

Pakeliui į Švedijos pietuose įsikūrusį Växjö miestą trumpam stabtelėta Švedijos sostinėje- Stokholme. Aplankyta didingumu ir prabanga dvelkianti rotušė, kurioje vyksta iškilmingos Nobelio premijos įteikimo ceremonijos. Apžiūrėtas senamiestis, stabtelėta pasigrožėti karališkųjų rūmų apsaugos pasikeitimo ceremonija.

Į už beveik 450 km.esantį Växjö miestą Lietuvos miškininkai keliavo traukdami lietuviškas dainas ir klausydamiesi nuotaikingų gido pasakojimų apie švedų papročius, kultūrą, ekonomiką.

Växjö miestas, susitikimui su vieno didžiausių Švedijos miško savininkų kooperatyvo SÖDRA nariais, pasirinktas neatsitiktinai- šiame mieste įsikūrusi šio kooperatyvo pagrindinė būstinė.

Dvi dienas LMSA atstovai turėjo galimybę susipažinti su kooperatyvo vykdoma veikla. O ji išties įspūdinga: kooperatyvas vienija ~51 000 narių-privačių miško savininkų. Kooperatyvui priklausančiuose 4 celiuliozės fabrikuose ir 10 šiuolaikinėse lentpjūvėse, bei regioniniuose biuruose dirba apie 4000 darbuotų.

Miško nameliai Švedijoje - įprastas kraštovaizdžio elementas	Neprailgo ir ekskursija po „Husqvarna" fabriko muziejų

Tapti kooperatyvo nariu gali visi pietų Švedijos miško savininkai. Šiam kooperatyvui priklauso apie 50 proc. visų SÖDRA veiklos teritorijoje esančių privačių miško savininkų.

Kelionės dalyviams buvo suteikta galimybė aplankyti vieną privataus miško savininko valdą. Pamatyti ugdomuosius kirtimus. Beje, juos atlikti pasitelkus miško kirtimo techniką yra 2-3 kartus pigiau nei šiuos darbus atliekant rankomis. 

Pasiteiravus ar kooperatyvo narys turi galimybę medieną parduoti ne kooperatyvui, o kitiems medienos supirkėjams, buvo paaiškinta, kad ši teisė yra, tačiau kooperatyvo nariai paprastai tokia galimybe nesinaudoja, nes žino, kad kooperatyvas visada sąžiningai atliks darbus, sumokės konkurencingą kainą.

Dar pakeliui į Švediją daugelio kelionės dalyvių akį traukė pakelėse po kirtimo paliktos krūvos šakų. Apdengtos specialia danga krūvos šakų džiovinamos, o vėliau parduodamos. Tai vienas iš būdų ne tik maksimaliai išnaudoti gaunamą medieną, bet ir papildomos pajamos miško savininkui. Pasak Švedijos miškininkų paprastai pajamų už parduotas šakas pakanka miško atkūrimo išlaidoms padengti.

Didelį susidomėjimą LMSA nariams kėlė ekskursija į vieną iš SÖDRA kooperatyvui priklausančių lentpjūvių. Prie didžiulio ežero įsikūrusi ir per 20 ha teritorija užimanti lentpjūvė prieš keletą metų buvo pati moderniausia visoje Europoje. O po 2005 metais praėjusio uragano Gudrun (pas mus geriau žinomam Anatolijaus vardu) šios lentpjūvės vadovui teko neįprasta užduotis- susandėliuoti milžiniškus kiekius medienos (~300 tūkst.m3) prie lentpjūvės esančiame ežere. Kelionės dalyviai su įdomumu stebėjo ne tik visą medienos apdirbimo procesą, kuris kaip sakė įmonės vadovas yra 100 proc. be atliekų (mat medienos apdirbimo atliekomis kūrenama katilinė, kurios pajėgumų užtenka ne tik lentpjūvei, bet ir greta esančiam miesteliui apšildyti, o pelenais tręšiami tie miškai iš kurių išvežamos šakos), bet ir galingą, po teritoriją važinėjančią techniką.

Kelionės dalyviams neprailgo ir ekskursija po „Husqvarna" fabriko muziejų. Jei iki šios ekskursijos daugelis manė, kad ši įmonė gamina tik vėjapjoves ir pjūklus miško darbams, tai po jos liko maloniai nustebinti naujomis žiniomis apie tai, kad įmonė pirmiausia pradėjo gaminti muškietus, vėliau gamino įvairių modelių šautuvus, motociklus, dviračius, įvairią buitinę techniką. Pirmieji pagamino mikro bangų krosnelę, o šiandien sėkmingai tebegamina siuvamąsias mašinas.