Naujienos
ES 2014–2020 m.: nuo lėšų "įsisavinimo" laikas pereiti prie šaliai išties naudingų investicijų
Turime išgryninti valstybės prioritetus, tačiau jų parinkimas turi būti naudingas didelei daliai žmonių. Ar galime šiandien atsakyti į klausimą, kokius Lietuvos žmonių poreikius tenkinome ES pinigais? Kokia dalis žmonių pajuto jų naudą? –diskutavo “Veido” apskritojo stalo diskusijos dalyviai: VšĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai”, kurios vienas tikslų – užtikrinti, kad būtų efektyviai panaudota ES finansinė parama, valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas, Agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė, Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vedėjas, vienas iš nedaugelio mokslininkų, kurie grįžo į Lietuvą po beveik dešimties metų darbo Švedijoje ir Vokietijoje, dr. Ramūnas Valiokas, Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas ir “Baltic Vision Group” generalinis sekretorius Tomas Buzas. (žiūr."Veidas" nuotraukoje)
2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai: nežinom, ką ji davė [...] O skaičiuojant pagal tai, kiek ES lėšų skirta atskiroms ministerijoms administruoti, šį etapą ministerijos rikiavosi taip: Žemės ūkio (13 mlrd. Lt), Susisiekimo ir Ūkio (maždaug po 5 mlrd. Lt), Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos (maždaug po 3 mlrd. Lt), Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų (maždaug po 2 mlrd. Lt), kitos – mažiau. ES lėšų panaudojimo koordinavimo stoką ir “Veido” apskritojo stalo ekspertai įvardijo kaip vieną didžiausių problemų.
[...] Arba, pavyzdžiui, transportas, keliai – kas sakys, kad yra nusistatęs prieš jų tiesimą. Tačiau juk dažnai pas mus milijonai investuojami į kelią, kuriuo per savaitę pravažiuoja keli medžiotojai, o kai kurie judrūs avaringi keliai investicijų taip ir nesulaukia. “Dažnai po gražiais prioritetais slypi nuogi interesai ir mažai pridėtinės vertės”, – pastebi K.Maniokas.
O kaip svarbu efektyviai investuoti ES paramą, rodo ir šios proporcijos: daugiau kaip ketvirtadalis pastarųjų poros metų Lietuvos nacionalinio biudžeto ir apie trečdalį valstybės biudžeto pajamų – ES pinigai.
[...] “Kai nėra aiškios politinės valios, neprognozuojami ir nestrateguojami aiškūs valstybės prioritetai, tada ES lėšas ir pasidalija pavieniai politikai bei interesų grupės. Taip vyksta ne tik Lietuvoje – ir kitose šalyse. ES lėšų skirstymas turėtų būti labiau nukreiptas į kokį aiškesnį tikslą ir rezultatyvumą”, – neabejoja K.Maniokas.
[...]
Pilną straipsnį "ES milijardai 2014–2020 m.: kur Lietuvai protingiausia juos investuoti" skaitykite 2011-09-29 žurnale "Veidas"čia...>>>
