Naujienos

S.Stulpinas: Arvydas Sabonis tapo valdininkų teisinio nihilizmo auka?

*************************************

S.Stulpinui skaudu, kad gali nukentėti ir mūsų šalies nacionalinis pasididžiavimas, visame pasaulyje gerbiamas Arvydas Sabonis, kuris savo lėšas, uždirbtas sunkiu prakaitų, garsinant, šlovinant visoje planetoje Lietuvos vardą, investavo į Botelio statybas Kuršių Nerijoje. Faktiškai A. Sabonis savo investicijomis sutvarkė „ Botelio" vietoje anksčiau buvusį „šiukšlyną". Gal mūsų „nepriklausomi" temidės tarnai taip nusprendė ir jam atsidėkoti? (informuoti šaltiniai sako, kad A.Sabonį prie infarkto galėjo atvesti ir žinia apie tai, kad po daugelio metų bylinėjimo Aukščiausiasis teismas atmetė prašymą atnaujinti Preilos botelio statybų įteisinimo bylą)

Mūsų Valstybės Konstitucijos 5 straipsnis skelbia, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

          Deja, mūsų valstybėje valdžios įstaigos dažnai tikrai netarnauja žmonėms. Pastoviai mūsų rinkta ar rinktos valdžios paskirta kita valdžia, jos pareigūnai ignoruoja šalies Konstituciją, įstatymus, kitus norminius aktus. Labai dažnai šalies piliečiai, ieškodami teisybės, praranda bet kokią viltį, kad jų pažeistos teisės ar teisėti interesai mūsų valdžios bus apginti. Manau, kad kasdien didėjanti emigracija į kitas valstybes yra ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad mūsų tėvynainiai nesijaučia saugūs savo tėvynėje, jie nebenori teisinio nihilizmo valstybėje nei gyventi, nei čia investuoti savo lėšas.

           Ryškus valdžios abejingumo, nenoro ginti pažeistas savo piliečių teises ir teisėtus interesus pavyzdys yra jau keletą metų besitesianti epopėja dėl „ neteisėtų" statybų Kuršių Nerijoje.

            Žmonės, nepažeisdami jokių įstatymų, 2001-2005 m. investavo milijonines lėšas į statybas Kuršių Nerijoje. Valdžios įstaigų paskirti pareigūnai, kolegialūs organai išdavinėjo ir tvirtino projektavimo sąvadus, sąlygas, tvirtino detaliuosius statybų planus, išdavinėjo leidimus statyboms...Per tą laiką dauguma statybų jau buvo užbaigta.

            Beveik po 5 metų nuo statybų pradžios, lyg burtų lazdelei mostelėjus (ši lazdelė- Prezidento V. Adamkaus pasakymas po apsilankymo Kuršių Nerijoje 2005 m., kad „ jei taip būtų Amerikoje, tai kai kurios statybos būtų su buldozeriais nugriautos), Aplinkos ministerija pradėjo prokuratūrai teikti išvadas, kad dauguma statybų yra neteisėtos, nes jos, neva, prieštarauja 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės patvirtintam Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemai ( generaliniam planui).Buvo prašoma Generalinės prokuratūros, ginant viešąjį interesą, ruošti ieškinius teismams dėl šių statybų pripažinimo neteisėtomis ir jų nugriovimo. Niekas nebesigilino- gal šalies vadovas turėjo omenyje vien savavališkas statybas, nes tokių taip pat buvo?

            Generalinė prokuratūra civilinius ieškinius pavedė ruošti ir teikti Klaipėdos apygardos ir miesto apylinkės prokuratūroms, kai kuriuos ruošė pati.

             Pradėjus ruošti ieškinius, buvo konstatuota, kad, pažeidžiant Konstitucijos 7 str. 2 dalį, Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema( generalinis planas) kartu su Vyriausybės nutarimu niekur skelbtas nebuvo. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, pritariant man, 2005-11-16 kreipėsi raštu į generalinį prokurorą, išdėstydamas Konstitucijos pažeidimo esmę, atkreipdamas dėmesį ir į Konstitucinio teismo nutarimus šiuo klausimu ( 1999-07-09, 2003-10-29-nutarimai), kad „ visos norminio teisės akto dalys ( taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią, todėl, paisant Konstitucijos reikalavimų, turi būti paskelbiamas visas teisės aktas kartu su visomis sudedamosiomis dalimis". Rašte buvo išreikšta prokuratūrų pozicija, kad kreipimasis į teismus dėl viešo intereso gynimo šiais atvejais yra negalimas, nes tokie ieškiniai ir neteisėti prokurorų reikalavimai gali tik kompromituoti prokuratūrą.

             Deja, iš generalinės prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad šį klausimą reikia palikti spręsti teismams. Manau, kad tiek aš, tiek apygardos vyriausiasis prokuroras pasielgėme iki galo neprincipingai, nes, esant akivaizdžiam Konstitucijos pažeidimui, privalėjome kategoriškai atsisakyti reikšti civilinius ieškinius. Vėliau aš savo poziciją bandžiau ginti principingai, bet už tai buvo  susidorota su manim pačiu.

      Pradėjus reikšti teismui civilinius ieškinius, kuriuose buvo reikalaujama nugriauti statinius, kaip neatitinkančius Generalinio plano nuostatoms, 2006-08-30 man prokuratūros civilių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė pateikė tarnybinį pranešimą bei medžiagą iš kurios paaiškėjo, kad visos „ neteisėtos" statybos Kuršių Nerijoje vyko su Valstybės Saugomų teritorijų tarnybos direktorės R. Baškytės žinia, o kartais net raštu su ja suderinus, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo slepiamas.

              Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos buvo įsteigta 2002 metais. Jos Nuostatuose, 2002-07-23 patvirtintuose aplinkos ministro, nurodyta, kad tarnyba:

p. 5.4.-organizuoja ir koordinuoja saugomų teritorijų tvarkymo projektų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų įgyvendinimą...
p, 5.10-teikia išvadas ministerijos ir jai pavaldžių institucijų parengtiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitų teisės aktų projektams...
p. 5.12-organizuoja valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklos programų rengimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą...
p. 5.14-kontroliuoja saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo užtikrinimą...
p. 5.18- ORGANIZUOJA APRŪPINIMĄ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TVARKYMO PLANAIS IR TEISĖS AKTAIS SAUGOMŲ TERITORIJŲ DIREKCIJAS, REGIONŲ APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTUS IR RAJONŲ ( MIESTŲ) AGENTŪRAS.

               Šių Nuostatų 4 skyriaus 8 straipsnyje nurodyta, kad tarnybos direktorius atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai pavestus uždavinius, kad jis užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, aplinkos ministro įsakymai ir kiti teisės aktai.

                Iš man pateiktų dokumentų išaiškėjo, kad Saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė vos ne keturis metus, kai vyko statybos Kuršių Nerijos Nacionaliniame parke ne tik, kad faktiškai buvo nusišalinusi nuo savo tiesioginių pareigų atlikimo, bet savo neveikimu ir veiksmais toleravo šias statybas ir visiškai ignoravo Generalinio plano nuostatas bei šiuo planu ne tik , kad neaprūpino Nuostatuose nurodytų kontrolės įstaigų pareigūnų, bet ji, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, tiesiog arogantiškai slėpė.

                Buvo konstatuota, kad Kuršių Nerijos Nacionalinio parko direkcija bei Aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono departamentas ne kartą raštu ir žodžiu reikalavo tarnybos direktorės, kad ji, vykdydama Nuostatų nurodymą, aprūpintų juos nors vienu Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) egzemplioriumi, nes jie neturi kuo vadovautis savo tarnyboje derinant įvairius statybos dokumentus, nurodydavo, kad Neringos savivaldybėje jiems neleidžiama su šiuo planu susipažinti ir, kad jis niekur nebuvo paskelbtas ( tuometiniai nacionalinio parko ir Aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono direktoriai V. Portalas ir K. Šiliauskas apie tai informavo ir Generalinį prokurorą A. Valantiną).

                Pagaliau buvo pasiekta, kad šis klausimas būtų svarstomas Saugomų teritorijų tarnybos posėdyje.

                 Valstybės saugomų teritorijų tarnybos 2003-10-24 pasitarimo, dėl teritorijų planavimo dokumentų Kuršių Nerijos Nacionaliniame parke, protokolo išrašas:

             Liaudiškai sakant-ponia direktorė Rūta Baškytė Nacionalinio parko direkcijai, kaip ir visiems kitiems dar kartą parodė „ taukuotą špygą" atseit : aš turiu, bet neduosiu, kur norit ten patys susiraskite, jei atrasite pinigų, gal ji tada teiksis surasti, kas kopiją padarys.

             Saugojamų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė, pažeisdama savo tarnybos nuostatus, Nacionalinio parko planavimo schema ( generaliniu planu) iki pat mano tarnybos prokuratūroje pabaigos nei parko direkcijos, nei aplinkos apsaugos regiono departamento taip ir neaprūpino.

             Svarbiausia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-06-27, priimdamas savo Nutarimą pagal Seimo narių grupės ir teismų prašymus išaiškinti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos( generalinio plano) viešas nepaskelbimas neprieštarauja Konstitucijai, rėmėsi 2007-06-08 R. Baškytės Konstituciniam teismui duotais parodymais, kad su generaliniu planu tarnyboje visi, kas norėjo, galėjo laisvai susipažinti ir net kopijos buvo daromos nemokamai.

              Tai akivaizdus R. Baškytės melas ir apgaulė, kas įtakojo Konstitucinio teismo Nutarimo priėmimą, turintį neigiamas pasekmes visiems jokių teisės pažeidimų nepadariusiems statytojams, nes nutarimu vadovaujasi visi teismai, priiminėdami sprendimus dėl šių statybų.

               Prokuratūroje, buvo nustatyta, kad R. Baškytė ne tik, kad slėpė generalinį planą, bet atskirais atvejais net raštu nurodydavo, kad reikia vadovautis ne Nacionalinio parko Generaliniu planu, bet Neringos savivaldybės patvirtintais detaliaisiais planais. Taip R. Baškytė, atsakydama į Aplinkos ministerijos vandens išteklių departamento raštą dėl Preilos uosto gilinimo, savo 2002-11-27 rašte „ Dėl Botelio Preiloje technikinio projekto" atsako plečiamai ir  net nurodo, kad" projektas turi būti įgyvendinamas pagal Neringos savivaldybės patvirtintą 2001-07-27 projektavimo sąlygų sąvadą ir vadovaujantis patvirtintais detaliojo plano sprendiniais". Aprašo ir kokia spalva pastatai turėtų būti nudažyti. Būtent šie dokumentai ir prieštaravo generalinio plano nuostatoms. Šį savo klaidinantį raštą R. Baškytė kažkodėl išsiuntė ir Kuršių Nerijos Nacionalinio parko direkcijai bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB  „Jungtinės Pajėgos.

            Neturėdami Generalinio plano, šie aplinkos ministerijos padaliniai šiuo raštu vadovavosi ir derindami kitas statybas Kuršių Nerijoje.

            Susipažinęs su visa man pateikta medžiaga, padariau išvadą, kad būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. Baškytės netinkamo pareigų atlikimo, nes dėl to valstybei, jos piliečiams buvo padaryta didelė žala. Jos veiksmuose aiškiai matėsi ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiai. Prieš priimdamas sprendimą, šį klausimą raštu ir žodžiu aptariau su Generaliniu prokuroru A. Valantinu. Jis pritarė mano nuomonei. 2006-09-05 pradėjau ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas). Tuo pačiu daviau nurodymą civilinių bylų skyriaus vyr. prokurorei mūsų ieškiniuose toliau atsisakyti reikalavimų nugriauti pastatus, kas ir buvo padaryta.

           2007-07-10, įteikus R. Baškytei pranešimą apie įtarimą, nedelsiant kone per visas žiniasklaidos priemones buvau R. Baškytės apkaltintas piktnaudžiavimu, kad ši byla yra politikų ir mano asmeninis susidorojimas, kad aš, neva, ją spaudęs padidinti sklypo užstatymo procentą.

                   Nepakęsdamas tokio melo, kreipiausi į A. Valantiną, prašydamas baudžiamąją bylą perduoti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ir atlikti tarnybinį patikrinimą, ar aš kada nors pokalbiuose su R. Baškyte nesu pažeidęs prokurorinės etikos normų. Byla buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Aš pasakiau apygardos vyr. prokurorui, kad prokuratūra gali dar pateikti papildomos medžiagos. Man buvo atsakyta, kad užeis apygardos ONKT skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius. Jo nesulaukdamas, paskambinau. Man buvo atsakyta, kad nespėjo perskaityti bylos, nes gavo nurodymą nedelsiant ją nutraukti. Paskambinau Generaliniam prokurorui A. Valantinui, klausiau, ką visa tai reiškia. A. Valantinas išsityčiojo iš manęs išbardamas:" kaip mes drįsome R. Baškytei iškelti baudžiamąją bylą, ar aš nemanąs, kad turėčiau atsistatydinti?" Buvau apstulbęs ir visiškai šokiruotas, nes šis klausimas su juo pačiu ir buvo suderintas.

                  Nebeturėdamas kitos išeities, suprasdamas, kad su manim norima susidoroti, 2007-09-17 visą medžiagą dėl „ neteisėtų" statybų Kuršių Nerijoje bei dėl R. Baškytės netinkamo pareigų atlikimo ir piktnaudžiavimo pateikiau Seimo Aplinkos apsaugos ir teisės ir teisėtvarkos komitetams, nurodydamas, kad R. Baškytė Generalinio prokuroro rankomis siekia su manim susidoroti.

                  Priklausomai nuo mano pateiktos medžiagos Seime įvertinimo, buvau nusprendęs visus miesto apylinkės prokuratūros pareikštus ieškinius dėl statybų Kuršių Nerijoje atšaukti. Deja, nebespėjau.

                  2007-10-17 Seimo aplinkos apsaugos komitetas, išnagrinėjęs mano pateiktą medžiagą, konstatavo, kad R.Baškytė savo pareigas atliko netinkamai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, melagingai liudijo Konstituciniam teismui. Buvo nuspręsta visą medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, STT, Seimo audito komitetui.

                   Tą pačią dieną Generalinės prokuratūros prokurorinės etikos komisija ( išvakarėse buvo pakeista jos sudėtis), pagal mano prašymu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą konstatavo, kad nors aš R. Baškytės ir „ nespaudžiau" , bet už tai, kad išdrįsau vienai žurnalistei pasakyti, kas R. Baškytei įteiktas pranešimas apie įtarimą( tai paskelbta niekur nebuvo), nusprendė taikyti man net tris etinio poveikio priemones- įspėjimą, pripažinimą ir viešą paskelbimą. Visiškas absurdas-Generalinė prokuratūra vos ne kiekvieną dieną informuoja visuomenę apie reiškiamus įtarimus, tačiau, kažkodėl net nemano, kad už tai reikia bausti net vyriausiuosius prokurorus.

                    Sekančią dieną (2007-10-18) Generalinis prokuroras A. Valantinas man pačiam pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad, neva, aš piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, išvaisčiau svetimą ( savo draugų) turtą. Aš tikrai jokio nusikaltimo nesu padaręs, nėra jokių pareiškimų, niekam žala nepadaryta- tai akivaizdus susidorojimas už principingą poziciją. Mano darbas iki tol buvo vertinamas vien paskatinimais ir apdovanojimais. Kad susidorot su manim, mano draugais buvo daroma didžiulė įtaka teisėjams, panaudojami visi įmanomi ryšiai...

                     Dirbdamas prokuratūroje, buvau idealistas, tikėjau, kad teisėsaugos institucijose iš esmės dirba dori ir garbingi teisininkai. Tai, kas vos ne keturis metus vyko su manim, kitaip, kaip stalinizmo apraiškom teisėsaugoje negaliu pavadinti. Manau, kad, sugrįžus stalinizmo laikams, pirmose jų gretose vėl būtų visokie valantinai, dūdos, mažeikos.. Visi dar prisimena, kaip prokuroras M. Dūda visiškai neseniai, pasityčiodamas iš Valstybės ir jos vadovės pozicijos, stiprinant kovą su korupcija, atvirai ėmėsi ginti prokurorą-kyšininką, faktiškai tapdamas jo advokatu. Keisčiausia, kad tokių prokurorų-vilkolakių įtakai lengvai pasiduoda ir kai kurie teisėjai.

                 Gal galėtų mūsų valdžia „ nepriklausomų" teisėjų ir prokurorų vieną kartą paklausti, ką visa tai reiškia? Deja, turime, ką turime- visuomenės klausimai ir pasipiktinimas be atsakymų-dūdos ir toliau „ padeda" vykdyti teisingumą.

Aš tik daug vėliau sužinojau, kad R. Baškytė yra Prezidento V. Adamkaus šeimos draugė. R. Baškytė, dar būdama specialiste, buvo išsiusta stažuotei į JAV pas V. Adamkų, 5 mėn. gyveno jo namuose. Vėliau, V. Adamkui tapus Prezidentu, karjeros laiptais staigiai pradėjo kilti ir R. Baškytė.Net jau nebebūdamas Prezidentu, V. Adamkus atkakliai protegavo, kad R. Baškytė būtų paskirta Aplinkos ministre. Galimai, Prezidentas V. Adamkus nuoširdžiai klydo, tikėdamas, kad R. Baškytė yra nuoširdus žmogus, puiki specialistė.

                     Aš žinau, kad tiek A. Valantinui, tiek R. Baškytei negalioja jokios moralės normos, tai žmonės neturintys nei garbės nei sąžinės, veidmainiai. Jų abiejų vieta yra teisiamųjų suole. Esu įsitikinęs, kad A. Valantino paskyrimas Generaliniu prokuroru buvo visos Lietuvos tragedija. Lietuvoje suvešėjo korupcija, po to sekė pulkininko V. Pociūno nužudymo tyrimo faktinis sabotavimas, dėl jo kaltės įvyko ir Kauno tragedija ...

           Manyčiau, kad R. Baškytė savo tikrąjį „gamtos sergėtojos" veidą parodė ir visiškai neseniai proteguodama geležinio monstro ( apžvalgos tilto) statybą Anykščių šilelyje.

           Tikiu, kad savo garbę ir orumą apginsiu Europos Žmogaus Teisių Teisme.

            Mane neramina tai, kad dėl valstybinės valdžios, jos pareigūnų kaltės ir toliau yra persekiojami jokių įstatymų pažeidimų nepadarę Lietuvos piliečiai, investavę didžiules lėšas į statybas Kuršių Nerijoje. Manyčiau, kad Valstybė turi prisiimti pilną atsakomybę už savo paskirtų pareigūnų piktnaudžiavimus, netinkamą pareigų atlikimą, tuo labiau, kad akivaizdžiai Kuršių Nerijos Nacionalinio parko planavimo schemos ( generalinio plano) viešas nepaskelbimas, jo slėpimas, trukdymas suinteresuotiems pareigūnams, kitiems asmenims su juo susipažinti prieštarauja Konstitucijai.

             Reikia suprasti ir tai, kad Valstybei gali tekti nekaltiems piliečiams atlyginti daugiamilijoninę turtinę ir neturtinę žalą, nes nugriovus su visais tinkamai įformintais dokumentais pastatytus apie 50 pastatų tokia prievolė Valstybei, tai yra visiems mokesčių mokėtojams, gali atsirasti.

      Man skaudu, kad gali nukentėti ir mūsų šalies nacionalinis pasididžiavimas, visame pasaulyje gerbiamas Arvydas Sabonis, kuris savo lėšas, uždirbtas sunkiu prakaitų, garsinant, šlovinant visoje planetoje Lietuvos vardą, investavo į Botelio statybas Kuršių Nerijoje. Faktiškai A. Sabonis savo investicijomis sutvarkė „Botelio" vietoje anksčiau buvusį „šiukšlyną". Gal mūsų „nepriklausomi" temidės tarnai taip nusprendė ir jam atsidėkoti?

               Viltis miršta paskutinė. Aš dar tikiu, kad Konstitucinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis buvo sąmoningai klaidinamas gali peržiūrėti savo sprendimą. Konstitucinio teismo teisėjai, peržiūrėdami savo sprendimą, turėtų suprasti ir tai, kad Generalinė plano didesnė apimtis bei norminio akto paskelbimo kaštai, negali tapti pagrindu Konstitucijos pažeidimui ir milijoną kartų didesnės žalos padarymui valstybei ir jos piliečiams. Turėtų būti atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šis Konstitucinio teismo nutarimas, švelniai tariant, prieštarauja kitiems Konstitucinio teismo nutarimams tuo pačiu klausimu.

                Manau, kad Aukščiausiojo teismo garbingi teisėjai, išaiškėjus naujoms aplinkybėms, ryšis atnaujinti procesą dėl „Botelio" pastatų nugriovimo ir taip pat kreipsis į Konstitucinį teismą dėl papildomo nutarimo priėmimo. Tokie sprendimai turėtų esminę įtaką ir kitoms byloms dėl pastatų nugriovimo. Šie sprendimai  tikrai susilauktų palankaus visuomenės įvertinimo. Manau, kad visoms byloms pasiekus Strasbūro teismą, jo sprendimai atneštų mūsų Valstybei vien gėda ir pažeminimą.

Yra dar viena aplinkybė dėl ko sprendimai turėtų būti peržiūrėti.

          1994 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Statybos ir Urbanistikos ministerija, savo raštu Nr. 1-311-1228 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinimui ne Kuršių Nerijos Nacionalinio Parko planavimo schemą ( Generalinį planą), o tik pagrindinius jo teiginius. Vyriausybė 1994 gruodžio 19 d.  savo Nutarimu, patvirtindama planavimo schemą ( generalinį planą), taip pat nurodo, kad vyriausybėje buvo tik generalinio plano pagrindiniai teiginiai. Ar tai nereiškia, kad Vyriausybė patvirtino Kuršių Nerijos Nacionalinio parko planavimo schemą ( generalinį planą), jo taip pat viso net nematę. Ar toks Vyriausybės nutarimas nėra niekinis. Įdomu, kaip būtų reaguojama, jei Seimas, apsvarstęs tik keletą sakinių, priimtų visai Valstybei esminę reikšmę turintį įstatymą, jo net neregėjęs savo akyse.

                 Pagal Vyriausybės darbo reglamentą, bet koks Vyriausybės priimamo norminio akto projektas turi būti suderinamas su Teisingumo ministerija. Tačiau tokio suderinimo taip pat nėra.

                 Aš pilnai palaikau ir Gerbiamo Neringos mero Antano Vinkaus poziciją, kad negalima griauti tų  pastatų, kurie pastatyti ne savavališkai, kad jie tikrai nedarko Neringos kraštovaizdžio.

                  Mažytėje mūsų valstybėje yra virš 500 įvairiausių saugojamų teritorijų, kur visiškai draudžiama arba ribojama žmonių veikla. Jų teritorija užima keliasdešimt tūkstančių, jei ne šimtų, hektarų. Nustatant šių teritorijų statusą, buvo ciniškai prisidengiama gražiais žodžiais, kad gamtą reikia išsaugoti ateities kartoms. Jei niekas nesikeis, tokie pat biurokratai ir po šimto metų kartos tą patį. Bet gi tai atviras išsityčiojimas iš savo žmonių. Faktiškai mūsų tautiečiai buvo padaryti biurokratinės valdžios įkaitais. Valstybė valdžia savo įstatymais, pažeisdama piliečių konstitucines teises ir laives iš esmės apribojo, žmonių teises disponuoti savo privatine nuosavybe ir neturi beveik jokios reikšmės ar ši nuosavybė yra atstatyta ar įsigyta. Žmogus nori savo miške, ar savo senolių - politinių kalinių ir tremtinių žemėje susiręsti būstą, gražiai sutvarkyti aplinką, nori gyventi su savo vaikais ar anūkais gamtoje-negalima, nes tai prieštarautų kažkokio valdininko popierinei nuostatai. Žmonės, įsiutę ant savo valdžios, ieško visokių būdų, kaip savo žemę ar mišką panaudoti savo šeimos poreikiams. Jau nuskambėjo ne viena istorija, kaip išradingi tautiečiai atranda įvairius pamatus savo žemėje...

                Pagrįstai keliamas klausimas kam mūsų rinkta valdžia tarnauja? Pasiekei valdžios olimpą ir į savo pažadus rinkėjams, jų duotus priesakus giliai nusispjauni ir žiuri į savo tautą, kaip į niekam nereikalingus aborigenus. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų tautiečiai  bėga iš Lietuvos. Manau, kad mūsų visuomenė tikrai palaikytų savo valdžios ryžtingus žingsnius, kad būtų pagaliau pašalintos bet kokios kliūtys ar užtvaros draudžiančios ar ribojančios žmonių teisę naudotis Lietuvos ežerais ar kitais vandens telkiniais- visos tvoros turi būti nugriautos. O gal, iš ties visą Lietuvą reikia aptverti spygliuota viela ir nieko nei įleisti, nei išleisti?

                  Per kiekvieną savo kadenciją Seimas, Vyriausybė priima tūkstančius įvairiausiu įstatymų, kitų norminių aktų reguliuojančių įvairiausias piliečių gyvenimo ir ūkinės veiklos sritis.. Seime tiesiog vyksta lenktyniavimas, kuris daugiau pasiūlymų( gan dažnai nesąmonių) pateiks. Štai vienas Seimo narys sugalvojo, kad reikia pakeisti Šilutės rajono pavadinimą į Šilo Karčiamos. Teikia pasiūlymą dėl tokios nesąmonės. Jam visiškai nė motais, kad šilutiškiai nenori karčiamoje gyvent, nenori, kad jų ar jų vaikų ir anūkų bambliniais vadintų. Pats velnias kojas gali išsisukti visų norminių aktų raizgalynėje. Ar jie visi reikalingi, ar jie iki absurdo neapriboja žmonių teisių ir laisvių? Gal dėl šios priežasties  biurokratų stalčiuose dūlėjo ir Kuršių Nerijos Nacionalinio parko planavimo schema? Gal ši schema jau seniai morališkai ir fiziškai pasenusi?

                  Manau, kad valdžios savo piliečių konstitucinių laisvių ir teisių ignoravimas, vos ne uždraudimas disponuoti  nuosavu nekilnojamuoju turtu, yra viena iš priežasčių, dėl ko žmonės bėga iš Lietuvos.

                  Gal tikrai pribrendo reikalas atlikti visų saugojamų teritorijų, visų įstatymų ir poįstatyminių aktų, reguliuojančių žmogaus nuosavybės teisę auditą ir nuspręsti, ar Lietuvai tikrai reikalingos tokios didžiulės saugojamos teritorijos, ar nėra per griežti norminiai aktai, ribojantys nuosavybės teisės realizavimą? Gal reikia mažinti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų įvairių „gamtosaugininkų" ir jų įstaigų skaičių?

                   Jei Generalinis prokuroras būtų tikrai principingas, tai jis nedelsiant pats nutrauktų nekaltų žmonių persekiojimą ir atšauktų visus prokurorinius ieškinius dėl statybų Kuršių Nerijoje, ką ruošiausi daryti aš pats bei atnaujintų neteisėtai nutrauktą baudžiamąją bylą R. Baškytei, nes dėl jos netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei melavimo Konstituciniam teismui, padaryta didelė žala valstybei ir jos piliečiams.

                 Manau, kad nekaltumo prezumpcijos principas turėtų būti šventas kiekvienam teisėjui ir prokurorui, negalima niekaip be jokios kaltės persekioti jokių nusikaltimų ar pažeidimų nepadariusių Valstybės piliečių. Šis principas turi galioti visur ir visada, jis auksinėmis raidėmis turi būti išrašytas ant kiekvieno teisėsaugos darbuotojo durų ir širdyje. Jis turi tapti mūsų Valstybės teisingumo aukščiausiu principu.

                     Norisi tikėti, kad ir mūsų rinkta valdžia  pagaliau pabus ir supras, kad valstybės tarnyboje gali dirbti tik aukštos moralės žmonės, kurie supranta, kad jie visu pirma privalo tarnauti žmogui.

***********************************************