Naujienos
Namų šildymui vis daugiau gyventojų renkasi malkas
Vilniaus rajone, Klevinės kaime (Avižienių seniūnija), veikiančios individualių namų savininkų bendrijos "Klevinė" administratorė LŽ sakė, kad iki šiol 160 kv. m ploto namą šildė dujomis, tačiau šį šildymo sezoną kūrens malkas. "Pasistatėme malkų katilą, nes per brangu už dujas žiemą mokėti po 1500 litų per mėnesį, auga vaikai ir namuose turi būti šilta. Malkos yra pigiausias kuro variantas, per žiemą jų sudeginsime 8-10 kub. metrų. Daug aplinkui gyvenančių pažįstamų perėjo prie šildymo malkomis", - LŽ pasakojo "Klevinės" administratorė.
Tuo tarpu Vilniaus individualių namų savininkų bendrijos "Rasų Slėnis" pirmininkas sakė, kad žiemą namus šildys dujomis. Nors tai ir brangus malonumas, tačiau persiorientuoti prie kito šildymo būdo, pavyzdžiui, malkų, nesą taip paprasta, kaip atrodo. "Tai nėra tik katilo pakeitimas - malkoms reikia ir pašiūres pasistatyti, ir katilą pačiam reguliariai prikrauti. Šildytis medienos granulėmis yra patogiau, tačiau tam irgi reikia įsirengti didžiulį kubilą kurui laikyti. Ne visuose namuose yra jam vietos", - aiškino jis.
Nerijus Pienelis, UAB "Malku.lt" vadovas, sako, kad šiemet brango visos malkos, o perkamiausios - beržinės skaldytos - pabrango nuo 120 iki 135 litų už kub. metrą. Jas gyventojai perka visą sezoną daugmaž vienodai. Per dieną gyventojams bendrovė patiekia apie 50 kub. m beržinių malkų, per mėnesį - apie 1000 kub. metrų. Kadangi užsakovų daug, pirkėjams malkos pristatomos per savaitę.
Jeigu malkos vežamos sumestas bet kaip, beržinių malkų vienas kubas kainuoja pigiau negu tvarkingai sudėtų - 120 litų.
Vidutinis užsakymo dydis yra 10-20 kub. m malkų, atsižvelgiant į žiemos šaltumą ir ilgumą. Maždaug 70 kv. m patalpoms šildyti reikėtų iki 10 kub. m malkų.
Kauno gyventojas Vytas Vyščius LŽ sakė pastebėjęs, kad malkinės medienos kainos šiemet gerokai pakilo. Jo teigimu, jas didina ir urėdijos, ir įmonės, ir ažiotažą keliantys gyventojai. Malkų rinkoje daugėja stambių pirkėjų, pasistačiusių galingas kieto kuro katilines. Dideliais kiekiais jas perka AB "Grigiškės", UAB "Swedspank Girių bizonas".
[...]
Kainos - pagal pusmetines sutartis
VĮ Biržų miškų urėdijos pardavimo vadybininkė Ramunė Petkevičienė LŽ aiškino, kad malkų kainoms keistis yra ribotos galimybės. Jos tikslinamos dukart per metus per pusmetinius ilgalaikius pardavimo konkursus. "Šiuo metu situacija yra stabili, kainos nei krinta, nei kyla, o pardavimo aktyvėjimo sulaukiame pirmame ir ketvirtame ketvirtyje", - sakė ji. Perkamiausias yra antrai kaitrumo grupei priklausantis juodalksnis. Šios nesmulkintos medienos kaina - 86 litai už kubinį metrą (be PVM ir papildomų paslaugų). Jos šiemet parduota 2845 kub. m, o pernai per visus metus - apie 3721 kub. metrą. Pirmos kaitrumo grupės medienos, kuriai priklauso ąžuolas, uosis, beržas, gyventojai esą neįperka, nes ji kainuoja 142 litus už 1 kub. metrą (be PVM).
Apvaliosios medienos pardavimo taisyklės draudžia urėdijoms parduoti šią medieną pigiau negu konkursų metu su laimėtojais didmenininkais nustatytomis kainomis.
R.Petkevičienė abejoja, kad artimiausiu metu malkas Biržų krašte išstums kitas alternatyvus kuras. Tam didelę įtaką turi senos gajos tradicijos. "Malkų paklausa nemažėja, bet dar niekada nesakėme, kad galime pritrūkti malkinės medienos", - teigė ji.
Medžių privertė vėjas
VĮ Varėnos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Kazlauskas LŽ sakė, kad šiame krašte dėl vėjavartų likvidavimo šiemet kur kas daugiau parduota apvaliosios medienos. "Mūsų metinis kirtimo fondas yra 72 tūkst. kub. m, o per 6 mėnesius šiemet pardavėme ////102 kub. metrus. Truputį stringa malkinės medienos prekyba, bet rudenį ji atsigaus", - tikisi G.Kazlauskas. Jis taip pat pritaria nuomonei, kad kieto kuro rūšies populiarumą lemia konkretaus regiono miškingumas. "Varėnos krašte daug gyventojų turi nuosavo miško, taigi ir šis kuras lengviausiai pasiekiamas. O kitiems vėjavartos leidžia jo pigiai įsigyti. Antai Vilkaviškio krašte, kur miškingumas 13 proc., galbūt malkos nėra populiariausias kuras, - svarstė Varėnos miškų urėdo pavaduotojas. Ši urėdija didžiausio kaitringumo grupės mediena neprekiauja, o parduoda pigesnius 2-3 grupės kaitrumo medžius - pušis, juodalksnius, egles, drebules, kurių kaina pusmetinio pardavimo konkurse siekė 89 litus už kub. metrą.
VĮ Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis sakė, kad malkinės medienos kainos išaugusios gal keliais litais, perkamiausi yra beržiniai rąstai. Marijampolės miškų urėdijos prekybos vadybininko Dariaus Ambrazevičiaus teigimu, šiemet jau parduota per 38,5 tūkst. kub. m medienos. Pernai jos pardavimas per metus siekė beveik 68,5 kub. metrų. Suvalkiečiai esą ypač mėgsta brangesnes skroblo malkas, vadinamas lietuviškomis anglimis, kurios kainuoja apie 145 litus už kub. metrą (su PVM). "Sezoniškumas labai jaučiamas, malkas perka vasarį-balandį, o vasarą ta banga nuslūgsta ir vėl atgyja rudenį, kaip prasideda pirmos šalnos", - pasakojo D.Ambrazevičius.
Saviems sausų malkų nesiūlo
Ukmergės rajone veikiančios UAB "Rovada" pardavimo vadybininkas Raimundas Rimša sakė, kad ši įmonė per mėnesį į Daniją, Prancūziją ir Vokietiją eksportuoja apie 1500 kub. m malkų. Medienos gamyboje dirba apie 30, iš viso įmonėje - apie 90 žmonių. Vietiniams gyventojams "Rovada" malkų taip pat nesiūlo, nes užsieniečiai esą kur kas brangiau moka, tačiau kiek konkrečiai, R.Rimša nepanoro atskleisti. "Nemažai laiko dirbame - apie 6 metus, tad klientų užsienyje susirandame. Trečius metus parduodame stabilų malkų kiekį nuolatiniams savo klientams. Paklausiausia mediena yra uosis, nes jo vis mažėja, parduodame ir beržą, ir alksnį, ir juodalksnį", - sakė jis.
Ričardas Grybauskas, vilniškės UAB "Malkinė" pardavimo vadovas, taip pat tvirtino, kad sausomis malkomis bendrovė Lietuvoje neprekiauja, nes lietuviams tokia prekė per brangi, o užsienyje ji noriai perkama. Pasak jo, malkas išdžiovinti medienos džiovykloje užtrunka iki 2 savaičių, tačiau jų savikaina smarkiai išauga. "Eksporto paklausa išaugo smarkiai, vežame malkas į Vokietiją, Daniją, Norvegiją. Beržinės malkos šiemet brango nedaug, tačiau ąžuolinės ir uosinės dėl smarkiai išaugusios eksporto paklausos - apie 20 procentų", - sakė R.Grybauskas.
