Naujienos

Miškininkas J.Girinas: auginti drebulę nėra nusikaltimas miškui

[...] Drebulė jai palankiose augavietėse auga greitai. Drebulės metinis prieaugis yra didžiausias iš Lietuvoje savaime augančių medžių rūšių - vidutiniškai siekia 9 m³/ha per metus. Palyginimui galima pateikti panašiose augavietėse augančių medžių vidutinius metinius prieaugius: baltalksnio - 7,6, beržo - 6,6, uosio - 5,7 m³/ha. Drebulės kirtimo amžius ūkiniuose IV grupės miškuose yra 41 metai, be to, ji lengvai atželia. Mediena naudojama namų apdailai, degtukų ir baldų pramonėje. Tačiau drebulės mediena šiandien yra pati pigiausia. Kėdainių miškų urėdijos aštuonerių metųduomenimis, ji pigesnė už eglės medieną 60 proc., beržo - 77, juodalksnio - 28 proc. Priežastis - medienos puvinys, atsirandantis medžiams augant.

Tačiau spartus drebulės augimas tebeskatina mokslininkus ieškoti būdų, kaip per trumpesnį laikotarpį, kol dar drebulės nepradėjo pūti, išauginti reikiamų matmenų medžius. Vienas iš būdų yra sveikų drebulių atranka ir jų vegetatyvinis dauginimas, antras - vietinės sveikos drebulės kryžminimas su amerikine drebule ar baltąja tuopa ir gautų hibridų, kurių didžioji dalis pasižymi labai sparčiu augimu, sodinimas į mišką. Šioje srityje nemažai padaryta ir Lietuvoje, atrinkti sparčiai augantys drebulės hibridai, išbandyti jų greito dauginimo būdai. Atrodytų, viskas aišku ir paprasta. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus sparčiai augančios hibridinės drebulės negalima sodinti miško žemėje, o tik žemės ūkio paskirties žemėje, įveisiant želdinius. Nors baiminamasi jos neigiamo poveikio vietinėms medžių rūšims, tačiau neteko girdėti, ką konkrečiai drebulė išstumia iš miško ekosistemos. Hibridinė drebulė nėra koks transgeninis žmogaus sukurtas augalas. Ji gali atsirasti savaime ir be žmogaus įsikišimo.

Kėdainių miškų urėdijoje bandymų tikslais 2004 m. pavasarį buvo pasodinti hibridinės drebulės, padaugintos in vitro būdu, želdiniai. Pastebėta, kad ji gerokai lenkia savaiminės drebulės atžalas. 2010 m. rudenį atlikus matavimus paaiškėjo, kad hibridinės drebulės vieno medelio tūrio metinis prieaugis po aštuonių vegetacijos periodų yra 4 kartus didesnis už tame pačiame sklype augančių geriausių vietinės drebulės savaiminukų. Beje, šios hibridinės drebulės motinmedis, augantis Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje, po 29 vegetacijos periodų yra 27 m aukščio ir 35,5 cm skersmens. Šio medžio tūris - 1,354 m³ ir jo stiebas dar nesupuvęs. Tikėtina, kad Kėdainių žemėje ši hibridinė drebulė augs dar geriau, nes augavietė yra žymiai derlingesnė.

Derlingose žemėse auga ir kita labai vertinga medžių rūšis - paprastasis ąžuolas. Tai ilgaamžis medis, kuris ūkiniuose miškuose kertamas tik po 121 metų. Sodinti ąžuolo želdinius kilnu ir būtina, tačiau ekonomine prasme - tai investicija tolimoms ateities kartoms. Brandžius ąžuolus matys tik penktoji žmonių karta, o medienos reikia jau šiandien. Svarbu ir ateities medynų atsparumas. Europoje, ir ne tik joje, pastebėta, kad mišrūs medynai yra patys atspariausi įvairioms negandoms. Antai, Vokietijos miškininkų tikslas - suformuoti įvairiarūšius ir įvairiaamžius medynus, kurie kertami ne plynai, o palaipsniui derinantis prie nevienodos atskirų medžių rūšių augimo spartos.

Vienas iš būdų, leidžiantis suformuoti panašų medyną derlingoje augavietėje, bandomas Kėdainių miškų urėdijoje, ypatingas tuo, kad didžiąją dalį želdinių priežiūros, jaunuolyno ugdymo ir medienos paruošimo darbų bus galima atlikti mechanizuotai. Želdynui skirtame plote medynas formuojamas iš trijų komponentų. Pirmas - labai greitai auganti medžių rūšis, antras - lėtai auganti, bet duosianti brangią medieną tolimoje ateityje, ir trečias - savaiminis vietinių medžių rūšių gausus atžėlimas. Tokiuose želdiniuose naudojami greitai augančios hibridinės drebulės bei vietinių ąžuolų sodinukai. Svarbu tinkamai eilėmis išdėstyti mišrinimo komponentus pasaulio šalių atžvilgiu, parinkti tinkamus atstumus ir reguliuoti greitai augančių hibridinių drebulių ir savaiminio atžėlimo poveikį lėtai augančiam ąžuolui, kol jis jaunas. Po dvidešimties metų medyno vaizdas turėtų būti panašus į pateikiamą schemoje.

Kai hibridinė drebulė pasieks reikiamus techninius parametrus, pvz., vieno medžio tūris sieks daugiau kaip pusę kubinio metro, visos drebulės bus iškertamos. Šiuo atveju jau po pirmųjų kirtimų, po 20-25 metų, sugrįš mišraus medyno įveisimo išlaidos. Kiti tarpiniai drebulės kirtimai duos tik pelną. Toliau medynas auga šia linkme: hibridinė drebulė atželia iš šaknų ir po 25-30 metų dar kartą nukertama. Tikėtina, kad po 50-60 metų ąžuolai jau bus pasiekę 18-20 m aukštį ir 20-22 cm skersmenį. Tokių ąžuolų lajos leis atsirasti dar vienai greitai augančių medžių kartai, kuri po 30-40 metų bus nukirsta.
Orientuodamiesi į dabartinį kainų lygį bei i

š minėto medyno ir gryno ąžuolyno gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas per visą ąžuolo vienos kartos auginimo ciklą (iki 121 metų) pamatysime, kad bus gauta žymiai daugiau medienos, taigi ir pelno. Iš pateiktos lentelės duomenų nesunku paskaičiuoti, kad medienos mišriame medyne per 121 metą iškertama 58 proc., o pelno gaunama 17 proc. daugiau negu gryname ąžuolyne. Kita vertus, veisiant mišrius želdinius mažiau rizikuojama, kad investuotos lėšos nueis į „balą".

Mišraus ir gryno medyno ekonominių rodiklių palyginimai (laikotarpis iki 121 metų)

[...]
Šaltinis: www.businessandexhibitions.com

*******************************
Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas - miškininkas-ieškotojas, nenuorama selekcininkas, sukaupęs per 200 ąžuolų klonų kolekciją, kurioje - Stelmužės, Šaravų, kitų galiūnų-gamtos paminklų klonai.

Pats juos rinko po visą Lietuvą, pats skiepūglius kiepijo į Kėdainių krašto ąžuolus. Kėdainių miškų urėdijoje pasodinta didžiausia Lietuvoje 21,07 ha ploto paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija, o iš ąžuolų senolių klonų Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode 2011 m. pradėta sodinti giraitė, pavadinta profesorės Birutės Marijos Galdikas vardu, pagerbiant garsiausią orangutanų tyrinėtoją.