Naujienos

Miškų įveisimas neprižiūrimose žemėse kuria naudą žmonėms ir šaliai

Apleista ar ūkininkų nebedirbama žemė ateityje gali tapti žaliuojančiu mišku. Pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos teikiama Europos Sąjungos parama šią viziją gali įgyvendinti nebenaudojamų žemės plotų savininkai,-rašo Astra LAPINSKIENĖ dienraštyje "Lietuvos rytas" 2011-08-27 publikuojamame straipsnyje "Miškai apleistai žemei gelbėti – ES lėšomis".

Kuria naudą žmonėms ir šaliai

Savo žemę žaliuojančiais miškais Lietuvos ūkininkai gali paversti teikdami paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 m. programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku". Nebedirbamus ar apleistus žemės ūkio paskirties žemės plotus mišku apsodinti skatinančios priemonės skirtos ūkininkams, norintiems alternatyviai panaudoti nebereikalingą žemę ir gauti iš jos naudos.

Šiomis priemonėmis raginama spręsti ir aplinkosaugos problemas. Didėjantys miškų plotai ne tik keičia šalies kraštovaizdį, bet ir gerina ekologines sąlygas. Be to, žemei apželdinti mišku skirtos priemonės, didindamos šalies miškų plotus, prisideda ir prie klimato kaitos mažinimo.

Priemonės teikia naudą ir kaimo vietovėms: jomis siekiama spręsti nedarbo problemas ir gerinti vietos aplinkos sąlygas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio aplinkos ministerijos (NMA) vyriausiojo specialisto Donato Kačino teigimu, miškų veisimas įvairina kaimo gyventojų veiklą, didina krašto ekologinę vertę.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių naudą pripažįsta ir ūkininkai. Panevėžyje gyvenančiai Janinai Briedienei galimybė pasinaudoti priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" parama buvo naudinga norint iš tėvų paveldėtus dirvonuojančius, piktžolėmis apaugusius 0,9 ha plotus paversti mišku.

Skirtingos priemonės - skirtingiems plotams

Skirtingomis programos priemonėmis ūkininkai gali pasinaudoti atsižvelgdami į tai, kokia yra jiems priklausančios žemės paskirtis.

Jei ūkininkai nori apželdinti plotus, anksčiau naudotus žemės ūkio tikslais, paramos jie gali kreiptis pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku". Pagal šią priemonę lėšas miškui įveisti gyventojas gali gauti tik tada, jei žemė tinkama apželdinti aplinkosaugos tikslams įgyvendinti. Be to, įveisiamo miško sklypas pastaruosius dvejus metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti.

Gyventojai, kuriems priklauso ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė, gali pasinaudoti parama, skiriama pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku". Pastaroji priemonė populiarumu lenkia pirmąją, nes panaudojama anksčiau naudos neteikusi žemė - dykynės, apleistos ar nederlingos vietos.

Ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad norint vykdyti veiklą pagal vieną iš nurodytų priemonių veisiamo vientiso miško plotas turi būti ne mažesnis nei 0,5 hektaro, išskyrus tuos atvejus, kai veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.

Parama negali būti skiriama tiems ūkininkams, kurie antrą kartą veisia mišką tame pačiame plote, veisia mišką „Natura 2000" teritorijose, nori auginti kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai. Į Europos Sąjungos skiriamas lėšas negali pretenduoti ir ūkininkai bei jų sutuoktiniai, gaunantys ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos paramą.

Žingsniai paramai gauti

Žemę mišku apsodinti norintys ūkininkai turėtų žinoti keletą svarbiausių žingsnių, kuriuos reikia padaryti norint gauti paramą. Pirmiausia gyventojai turėtų atvykti į rajono žemėtvarkos skyrių ir išsiaiškinti, ar jiems gali būti suteikiamas leidimas įveisti mišką tam tikroje vietoje. Gavęs teigiamą atsakymą ūkininkas turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Įvykdžius šį reikalavimą paraiška teikiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam paramos administravimo poskyriui pagal valdos registravimo adresą. Atlikus šias procedūras miškas turi būti įveistas per tris miško želdinimo sezonus nuo paraiškos pateikimo laiko laikantis Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenų. Jei šį reikalavimą ūkininkas pažeidžia, parama jam nėra mokama.

Iš karto po miško įveisimo gyventojai turėtų kreiptis į Regiono aplinkos apsaugos departamentą. Tai reikėtų padaryti tam, kad departamento pareigūnai galėtų įvertinti miško želdinimo darbų kokybę ir išduotų pažymą apie atliktų miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą.

NMA specialistas D.Kačinas primena, kad į šį departamentą reikia kreiptis ir pirmaisiais bei trečiaisiais metais po miško įveisimo, jei miškas įveistas pavasarį, arba antraisiais ir ketvirtaisiais metais po miško įveisimo, jei miškas įveistas rudenį. Tuomet departamento specialistai gali atlikti miško želdinių ir žėlinių apskaitą - įvertinti, ar mišku ūkininkas rūpinasi tinkamai.

Svarbios ir specialistų konsultacijos

D.Kačinas ragina teikiančiuosius paraiškas konsultuotis su NMA specialistais ir atsižvelgti į taikomus reikalavimus. Tai gali padėti išvengti klaidų, dėl kurių vėliau gali tekti netgi grąžinti suteiktą paramą.

Kad specialistų konsultacijos naudingos, patvirtina ir parama pasinaudojusi J.Briedienė. Moteriai, norinčiai gauti paramą, padėjo miškų urėdijos specialistai, patarę, kokius medžius būtų galima auginti. „Savo jėgomis būtų sunku visus darbus pasidaryti", - sakė J.Briedienė.

NMA specialistas D.Kačinas taip pat pabrėžia, kad ūkininkai turėtų išsiaiškinti, kurios medžių rūšys yra tinkamiausios dirvožemiui. Pasak D.Kačino, kai kurie pareiškėjai veisia miškus, už kuriuos mokamos didesnės išmokos, neatsižvelgdami į tai, ar žemė tinkama tokiam miškui veisti. Be to, turi būti pateikiamas tikslus Miško želdinimo ir žėlimo projektas, tinkamai užpildoma paraiška paramai gauti.

„Jose neteisingai nurodomi blokų ir laukų, kuriuose veisiamas miškas, numeriai, žemės palankumas ūkininkauti, netiksliai nurodomos medžių rūšys ir t.t.", - ūkininkų paraiškose daromas klaidas vardijo NMA specialistas. Tinkamai turi būti laikomasi ir pateiktų Miško želdinimo ir žėlimo projektų - miške veisiamos tik nurodytos medžių ir krūmų rūšys, pasodinti visi numatyti medžiai ir krūmai, naudojami sodmenys tik iš nurodytų miško dauginamosios medžiagos kilmės rajonų.

Gyventojai gali suklysti ne tik teikdami paraiškas, bet ir po jų pateikimo, pavyzdžiui, nepateikę reikiamų dokumentų. „Pareiškėjai pamiršta pateikti pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą bei įveisto miško želdinių ir žėlinių apskaitą", - sakė D.Kačinas.

Nesilaikydami nustatytų reikalavimų pareiškėjai rizikuoja ne tik įveistu mišku, bet ir gaunama parama - jeigu sodinukai neprigyja ar žūsta, gautos lėšos NMA turi būti grąžinamos. Kad mišką reikia prižiūrėti, sako ir jau patirties miškų įveisimo srityje turinti J.Briedienė. „Su mišku - kaip ir su mažu vaiku: reikia prižiūrėti, auklėti. Tai ir darysime", - teigė moteris.

Paramos dydis skiriasi

Kokio dydžio paramą gauna ūkininkas, priklauso nuo kelių veiksnių. Pagal vieną jų, miško įveisimo išlaidos kompensuojamos remiantis tuo, ar pasirinkti plotai yra palankūs ūkininkauti. Jei vietovė palanki ūkininkauti, kompensuojama 70 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų, jei sąlygos mažiau palankios, kompensacijos dydis siekia 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų.

Gaunamos paramos dydį lemia ir tai, kokios medžių rūšys yra pasirinktos plotams apželdinti. Didesnės išmokos teikiamos tiems gyventojams, kurių plotuose sodinama daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ar liepų želdinių. Daugiausia paramos skiriama auginantiems ąžuolų želdinius - pasodinę ir individualiomis apsaugos priemonėmis apsaugoję ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolų sodmenų, ūkininkai gali gauti iki 16 109,4 Lt/ha paramos, nelygu, kokiai palankumo ūkininkauti kategorijai yra priskirta jų pasirinkta vietovė.

Ūkininkams mokamų išmokų rūšys priklauso nuo to, pagal kurią Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę buvo teikiama paraiška. Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" veikiantiems gyventojams mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo, 5 metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka bei 15 metų mokama prarastų pajamų kompensavimo išmoka. Pastarosios dydis priklauso nuo to, kurią visų ūkininko pajamų dalį prieš įveisiant mišką sudarė pajamos iš jų ūkyje vykdomos žemės ūkio veiklos. Paramos gavėjai, iš ūkyje vykdomos veiklos uždirbę mažiau nei pusę visų savo pajamų, per metus gauna 86 Lt/ha, uždirbę ne mažiau nei pusę visų savo gyvenimo pajamų - 383 Lt/ha per metus. Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" mokamos tik pirmų dviejų rūšių išmokos.

Išmokų rūšys:

Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku":

vienkartinė miško įveisimo išmoka;

5 metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka;

15 metų po miško įveisimo mokama prarastų pajamų kompensavimo išmoka.

Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku":

vienkartinė miško įveisimo išmoka;

5 metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka.

Paramos gavėjų, dalyvaujančių miškų įveisimo priemonėse, įsipareigojimai: