Naujienos

2011 - 08 - 25

prof.A.Morkevičius: Lietuvos medienos sektorius 2011 metų pirmą pusmetį

Nežiūrint  nuolat besikartojančių nusiskundimų dėl žaliavų trūkumo ir didėjančių jų kainų, medienos sektorius ir toliau, kad ir po nedaug, tačiau didina gamybą,- pastebi prof.dr.Antanas Morkevičius miškų sektoriaus 2011 m. I pusmečio apžvalgoje.

lietuvosmiskai.lt komentaras: Savailaikė, patikima, kompetetingų specialistų parengta informacija apie medienos rinkų dalyvius yra reikalinga kasdien. Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas jau kuris laikas siekia užpildyti  prof. Antanas Morkevičius, už ką esame tikrai dėkingi. Laukiame ir Jūsų, mieli bičiuliai,  straipsnių, nuomonių, pasisakymų apie miškų ir medienos rinkų aktualijas, tendencijas, perspektyvas.
 

Nežiūrint  nuolat besikartojančių nusiskundimų dėl žaliavų trūkumo ir didėjančių jų kainų, medienos sektorius ir toliau, kad ir po nedaug, tačiau didina gamybą (1 grafikas). Prieš krizę (2008m. 2 ketv.) buvusio gamybos lygio dar nėra pasiekusi tik pirminių žaliavų perdirbimu, pirmiausia medžiagų gamyba užimta  sektoriaus dalis. Todėl produkcijos pardavimų augimą, gelbsti baldų pramonė, mažiau priklausanti nuo žaliavų, pirmiausia apvaliosios medienos, rinkos dinamikos.

1 grafikas

 

 

Jau visai atsigavusios ir  pakankamai sėkmingai dirba dauguma didžiųjų įmonių(1 lentelė). Neabejodamas galiu teigti, kad  tik šios įmonės ir dar apie 30 vidutinio dydžio ir daugiausia baldus arba jų komponentus gaminančios,  turinčios patikimus produkcijos pardavimo partnerius ar gamybos kooperavimo ryšius įmonės didele dalimi nulemia daugiau ar mažiau stabilią  viso sektoriaus raidą. Tenka tik apgailestauti, kad sumažėjusios yra ir dar pilnai neatsigauna gamybos plėtros skiriamos investicijos , kad  du didieji sektoriaus įmonių savininkai(SBA ir VMG) jas perkėlė į Baltarusiją tikėdamiesi ten didesnio jų efektyvumo.  Tuo pat metu matyti, kad vis daugiau stalių dirbinius ir kitą produkciją gaminusių įmonių persitvarko baldų gamybai, kad dar ženkliai sumažėjusi yra langų ir durų, plaušų plokštės ir pjautinės medienos gamyba.

1 lentelė.  Didžiųjų įmonių  produkcija, mln. lt. sausis-birželis

 

2008

2009

2010

2011

 1.„Swedspan GB"

121,4

111,2

92,5

128,6

2.„Boen Lietuva"

108,9

71,1

90,3

117,9

3. „Vilniaus baldai"

62,9

63,7

86,7

114,8

4. „Freda"

62,0

52,9

67,2

96,3

5. „Klaipėdos mediena"

68,9

81,4

79,9

89,3

6. „Klaipėdos baldai"

90,3

90,6

70,8

83,5

7. „Grigiškės"

77,1

58,0

58,6

81,2

8. „Klaipėdos kartonas"

62,9

25,4

52,2

68,3

9. „Stora Enso Lietuva"

34,5

27,7

45,4

50,8

10.  „Šilutės baldai"

48,2

36,6

36,8

43,9

Iš viso 10 įmonių

737,1

618,6

680,4

874,6

Viso medienos sektoriaus

2890,8

2105,3

2293,7

3051,8

10 įmonių dalis %

25,5

29,4

29,7

28,7

Pastaba: produkcija einamųjų metų kainomis.

Palyginti gerai atrodo bendroji informacija  apie medienos prekių užsienio prekybą ir, pirmiausia, jos eksportą( 2 grafikas). Eksportas didėja sparčiau už importą, didesnis ir toliau teigiamas išlieka užsienio prekybos balansas, ko neturi dauguma kitų Lietuvoje gaminamų ir naudojamų prekių. Tuo pat metu susirūpinimą turėtų kelti tik vidinės medienos prekių sudėties dinamika(3 grafikas), pernelyg sparčiai didėjantis  miškininkystės produktų, t.y. apvaliosios medienos eksportas. Jis per metus išaugo daugiau negu dvigubai. Tokia žaliavų eksporto dinamika, turint nuosavą  išvystytą ir tų pačių žaliavų stokojančią pramonę, rodo apie valstybės ūkinės politikos nebuvimą. Tik per pirmą šių metų pusmetį  eksportuota jau daugiau kaip milijonas kubinių metrų apvaliosios padarinės medienos(4 grafikas). Jos eksportas  į Lenkiją per metus išaugo trigubai. Pjautiniai spygliuočių rąstai , labai svarbi žaliava daugumai medienos sektoriaus įmonių, dabar eksportuojami jau ne tik  į Lenkiją, Latviją ir  Vokietiją, bet ir į Kiniją.  Manau visuomenei derėtų paaiškinti, kas ir kodėl  skatina  medienos žaliavų eksportą į tokią tolimą šalį, kodėl Lietuva ypač skrupulingai tausodama valstybės miškus, didelę dalį jų produkcijos atiduoda Lenkijos , Švedijos, Latvijos ir Vokietijos ūkio plėtrai.

                      Tuo pat metu galime pasidžiaugti, kad ir toliau didėja baldų eksportas (2 grafikas), kad ši mūsų įmonių produkcija sėkmingai parduodama visos  centrinės Europos, Skandinavijos šalyse, JAV, o pastaruoju metu jau ir Rusijoje(3 lentelė). Pastaroji šalis Lietuvos  pramonei buvo seniai žinoma, tačiau jos baldų rinka iš naujo mums atsikūrė tik dabar  ir per pora pastarųjų metų dar ir ženkliai išaugo. 2011m antrajame ketvirtyje į Rusiją jau eksportuota baldų už 71 mln. lt ir ši šalis importerių rikiuotėje jau užima trečią vietą.

2 grafikas

 

 

3 grafikas

 

 

4 grafikas

 

2 lentelė Apvaliosios padarinės medienos eksporto geografija, tūkst. mᶟ

importeriai

2010

2 ketv.

2011

2 ketv.

Lenkija

69,5

178,3

Švedija

151,5

158,8

Latvija

48,8

73,4

Kinija      

0,0

59,2

Vokietija

56,8

41,2

Kitos šalys

20,1

50,9

 

346,7

561,8

 

3 lentelė. Baldų eksporto geografija, mln.lt

 

2010

2 ketv

2011

2 ketv

 Švedija

95

120

 Vokietija

88

109

 Rusija

43

71

 Norvegija

52

70

 Jungtinė Karalystė

57

67

 Prancūzija

48

57

 Danija

53

54

 Nyderlandai

39

50

 Jungtinės Valstijos

33

46

 Italija

27

32

 Lenkija

33

29

 Latvija

13

16

Kitos šalys

118

124

 

 Apžvalgai panaudota Lietuvos statistikos departamento ir asociacijos „Lietuvos mediena" statistinė informacija.