Naujienos

Dzūkijoje iškirstas svetimas miškas nesudomino prokurorų

Bendrovės „Miško turtas" vadovas A.Narbutas iškirto svetimą mišką, tačiau jam pavyko išsisukti nuo bausmės.

Šis rugpjūtis - pats laikas patikrinti teisėsaugos sąžiningumą. Praėjo lygiai metai, kai keturi hektarai svetimo miško Varėnos rajono Diržamenių kaime buvo iškirsta per kelias dienas.

Įspėti kaltininkai tada teisinosi supainioję sklypų numerius. Bet kirsti nenustojo.

Taip pasielgė bendrovės „Miško turtas" savininkas Audrius Narbutas. Jis legaliai nusipirko vieną miško plotą, bet iškirto kitą.

Sklypo savininkas 80-metis Edmundas Zalieckas, tremtinys ir Lietuvos patriotas, vos nenumirė iš sielvarto, kai išvydo, kad beveik šimtą metų jam šventas buvęs miškas sunaikintas.

Lietuvos televizijos operatorius Gediminas Zalieckas spėjo nufilmuoti , kaip niokojamas tėvo miškas. Nors vyras įrodinėjo, kad naikinamas jo vaikystės miškas šalia giminės kapinaičių, kirtėjai toliau guldė medžius.

Sūnus pateikė nuosavybės dokumentus, įrodančius, kad E.Zalieckas niekada neatliko jokių sandorių su mišku, niekam jo nepardavė ir neketino kirsti. Buvo kreiptasi į policiją, prokuratūrą, gamtosaugininkus.

Sklypų kontūrai - skirtingi

Tačiau Varėnos prokurorė Ž.Gecevičienė lyg nepatyrusi mergaitė patikėjo A.Narbuto aiškinimu, kad šis apsirikęs.

Visa Varėna šaipėsi, jog reikia būti aklam ir nemokėti skaityti, kad supainiotum tolokai vieną nuo kito esančius sklypus. Skiriasi jų forma ir plotas - E.Zaliecko sklypas didesnis visu hektaru, o miškas jame brandesnis.

Jei verslininkas A.Narbutas būtų norėjęs iškirsti tą sklypą, kurį nusipirko, kam tada slėpti jo planą? Tačiau Arūnas Grikšas, bendrovės „Deforta" atstovas, kuris rengė miško kirtimo projektą, teigia iš A.Narbuto plano negavęs.

Miškotvarkos projektą šis specialistas kažkodėl rengė pasikliaudamas tik kadastro žemėlapiu, nors tai draudžia įstatymai. Žemėlapyje sklypų ribos pažymėtos tik apytiksliai.

Šie faktai buvo žinomi ir prokurorei Ž.Gecevičienei. Ji pati juos išdėstė nutarime, kuriuo pranešė, kad nusikaltimo sudėties nerado.

Prokurorės nuomonė pasikeitė

Jeigu būtų buvę sulyginti abiejų sklypų planai - to, kurį A.Narbutas pirko iš Zofijos Olechnovič, ir to, kuris priklauso E.Zalieckui, toks nusikaltimas nebūtų buvęs įvykdytas.

Iš pradžių prokurorė buvo užsimojusi reikalą nagrinėti iš esmės. Ji areštavo kelis A.Narbutui priklausančius sklypus ir ketino iškelti baudžiamąją bylą už svetimo miško iškirtimą.

Registrų centro rašte, pateiktame ikiteisminiam tyrimui, aiškiai nurodyta, kad vien pagal kadastro žemėlapį nustatyti realių žemės sklypo ribų negalima, nes žemėlapyje sklypų, kuriems neatlikti geodeziniai matavimai, ribos žymimos su paklaida.

„Galimi du variantai: arba A.Narbutas pirktojo sklypo plano nepateikė A.Grikšui tyčia, arba abu sąmoningai susitarė parengti miškotvarkos projektą svetimam sklypui.

A.Grikšas bet kuriuo atveju turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tarnybos pareigų neatlikimą", - aiškino teisininkas Kęstutis Ožiūnas.

Bet galimo nusikalstamo susitarimo versija prokurorei, regis, nešovė į galvą. O jeigu ir šovė, vėliau ji persigalvojo.

Afera - po aferos

A.Narbutas, teigęs, kad nekaltai apsiriko, po mėnesio ramia sąžine iškirto ir tą sklypą, kurį iš tikrųjų nusipirko iš Z.Olechnovič.

Paaiškėjo, kad ir tam sklypui iškirsti verslininkas neturėjo leidimo. Už tai buvo nubaustas vos 500 litų bauda.

G.Zalieckas išsiaiškino, kad A.Narbutas esą pardavė 724 kubinius metrus medienos, gautos iškirtus jo tėvo sklypą.

„Tačiau taksoraštis, sudarytas nepriklausomų ekspertų, rodo, kad tame sklype buvo 1243 kubiniai metrai medienos. Tasai vyrukas ramiai pažeidinėja įstatymus, kur tik gali. Jam nieko nereiškia apmauti ir privačius asmenis, ir valstybę", - kalbėjo vilnietis.

Zalieckai jau apskundė prokurorės Ž.Gecevičienės sprendimą nekelti baudžiamosios bylos.

Varėnos prokurorė bylos neatsimena

„Lietuvos rytas" pasikalbėjo su Varėnos prokurore Ž.Gecevičiene.

- Jūs neįžvelgėte nusikaltimo, kai buvo plynai išguldyti keli hektarai svetimo miško, ir nusprendėte nekelti baudžiamosios bylos bendrovės „Miško turtas" savininkui Audriui Narbutui.

Kuo remdamasi taip nusprendėte?

- Aš neprisimenu bylos.

- Ji pernelyg garsi, kad neprisimintumėte.

- Žurnalistai ir padarė ją garsią.

- Nutarime, kurį surašėte, yra šiurkščių teisinių klaidų. Iš jo aiškėja, kad miško kirtimo projektas buvo padarytas užsakovui nepateikus miško sklypo plano, o tik remiantis kadastrinio žemėlapio ištrauka.

Ar galėtumėte paaiškinti, kuo skiriasi kadastrinio žemėlapio ištrauka nuo miško sklypo plano?

- Ką aš jums galiu pasakyti? Surašiau, ką surašiau.

- Ar esate girdėjusi, kad žemės sklypų ribų planas yra būtinas dokumentas sandoriams sudaryti?

- Neturiu jums ką pasakyti.

- Galėtume jums padėti. Prašome paskaityti 2002 metų balandžio 15 dienos Vyriausybės nutarimą Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo".

114 punktas aiškina, kad nekilnojamojo turto ribų nedera nustatinėti remiantis vien kadastriniu žemėlapiu, nes jos bus netikslios.

- Aš neatsimenu. Neturiu bylos.

Tokio įžūlumo Lietuvoje nėra buvę

Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas: „Ši istorija - akiplėšiškas miško sunaikinimo atvejis. Pasitaiko, kad apsirinkama dėl sklypų ribų, bet dar nė sykio nebuvo, kad kas nors plynai iškirstų kitam asmeniui priklausantį mišką, kai savininkas turi nuosavybės dokumentus.

Pasižiūri ir plika akimi matai, kad padaryta nesąmonė.

Nesiimu komentuoti teisininkų veiksmų, bet akivaizdu, jog pažeidėjas veikė įžūliai ir greitai, kad gamtosaugininkai nespėtų jo sustabdyti. Šią galimai nusikalstamą veiklą privalu atitinkamai įvertinti.

Savininkui patarėme kuo greičiau kreiptis dėl civilinio ieškinio turtinei ir moralinei žalai atlyginti. Juo labiau kad per trejus metus reikia atsodinti iškirstą mišką."