Naujienos

Vyriausybė ieško sprendimų, kaip sutramdyti spekuliavimą žeme

Galvos iki rugsėjo vidurio

Nors dar trejiems metams pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti miško ir žemės ūkio paskirties žemės, vis dėlto Lietuvoje įsigali tendencija ją parduoti kitų šalių piliečiams. Tikslių skaičių niekas nežino, tačiau manoma, kad apie dešimtadalį tokios žemės Lietuvoje jau yra įsigiję užsieniečiai. Ir šis skaičius nuolat auga.

Spekuliacijomis ir tarpininkavimu parduodant žemę užsiima ne tik pavieniai Lietuvos piliečiai, bet ir kai kurios šalies įmonės.

Dar prieš išeidamas vasaros atostogų premjeras Andrius Kubilius potvarkiu sudarė darbo grupę, kuri turi išnagrinėti, kaip superkama Lietuvoje žemė, kaip ji perleidžiama užsieniečiams ir kaip derėtų užkirsti kelią spekuliacijai sklypais.

Devynių pareigūnų darbo grupei vadovauja ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Potvarkyje nurodoma, kad grupei pavedama per gana trumpą laiką – iki šių metų rugsėjo 15 d. – pateikti Vyriausybei „galimus problemos sprendimo būdus, padėsiančius užkirsti kelią žemės supirkinėjimui spekuliavimo tikslais“.

„Reikia teisinių kuoliukų“

Atostogaujančio darbo grupės vadovo D. Matulionio pavaduotojas žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas teigė, kad bus stengiamasi sudėti „teisinius kuoliukus“, siekiant apsisaugoti nuo įvairių spekuliacijų.

„Reikia išnagrinėti teisinę situaciją ir rasti atitinkamus sprendimus, kurie neleistų spekuliuoti žeme. Tai ir yra pagrindinė ekspertų, dirbančių grupėje, užduotis. Tikimės, kad rudenį situacija šioje srityje bus išnagrinėta ir bus pateikti siūlymai, kaip reikėtų kovoti su spekuliantais ir įstatymo pažeidėjais“, – sakė viceministras.

Anot jo, šiuo metu žemės tarsi ir neleidžiama parduoti užsieniečiams, bet yra nemažai įtarimų, kad ji vis dėlto atitenka kitų šalių piliečiams.

E. Raugalas rekomendavo pasižvalgyti internete. „Pažiūrėkit ten – „Agrowill“ grupė ar Žemės vystymo fondas Nr. 21 parduoda žemę. Aiškiai nurodoma, kad tai daro akcinė bendrovė. O jos steigėjai, jos savininkai yra įvairios firmos, kurių akcijomis ruošiamasi prekiauti Varšuvos biržoje“, – vieną pavyzdžių, kaip žemė gali atitekti užsieniečiams, įvardijo pareigūnas.

Pasak jo, jeigu bendrovės vos keturiuose šalies rajonuose parduoda 62 sklypus, kurių bendras plotas yra 490 hektarų, suprantama, tos žemės nebuvo superkamos ūkininkauti. „Mes įtariame, kad tai ir gali būti spekuliacija“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras.

Norėtų prevencijos

Dėl kai kurių akivaizdesnių spekuliacijos žeme faktų Žemės ūkio ministerija vis dar laukia prokurorų išvadų. Gali būti, kad ginant viešąjį interesą bus pradėtos teisminės bylos prieš potencialius spekuliantus.

Bet, anot E. Raugalo, reikia imtis ir prevencinių priemonių. Kokių – tikimasi, pasiūlys ekspertai ir paskui patvirtins Vyriausybė.

„Tų problemų sprendimų tikrai yra. Daugelyje Europos, Skandinavijos valstybių pirkti žemę formaliai galima. Bet pamėgink tu ją nupirkti kaip užsienietis! Ten visokių teisinių kuoliukų pristatyta. Mums irgi reikia tokius kuoliukus sustatyti", – sakė pareigūnas.

Kita vertus, viceministras nebuvo tikras, ar bus įmanoma per gana trumpą laiką pastatyti užtvarus žemės spekuliantams.„Bet, tiesą sakant, nelabai kol kas žinau, kiek įmanoma tą keliamą tikslą efektyviai pasiekti“, – tarstelėjo E. Raugalas.

Gelbsti skaidymas sklypais

Pasak specialistų, kad Lietuvos žemė masiškai neatsidurtų užsieniečių rankose, kol kas gelbsti tai, jog ji suskaidyta gana mažais sklypais. Todėl esą nėra to blogo, kas neišeitų į gera – pernelyg didelis suskaidymas nėra labai gerai dirbamai žemei, užtat tai yra tam tikras saugiklis nuo masiško žemės supirkimo.

„Užsieniečiai nori pirkti didesnius masyvus. To laukiama ir norima. Todėl pastebimas siekis didinti sklypus. Tuo užsiima ne viena žemės supirkinėtojų firma“, – sakė žemės ūkio viceministras.

E. Raugalas priminė, kad Lietuvoje dar mažiausiai iki 2014 m. gegužės faktiškai galioja draudimas užsienio piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nors atitinkamas konstitucinis įstatymas baigė galioti šiemet gegužę, Europos Komisija leido Lietuvai pratęsti draudimą. „Taigi, Europa leido mums pratęsti tą laikotarpį, o Seimas priėmė dėl to protokolinį sprendimą“, – tvirtino E. Raugalas.

Nepritaria du trečdaliai

Europos Komisija leido pratęsti draudimo parduoti žemę terminą dėl to, jog, pasak pačios Komisijos, „panaikinus apribojimus kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka“.

Nepaisant to, ES vykdomoji institucija paragino Lietuvą „dėti daugiau pastangų, kad struktūrinės žemės ūkio reformos būtų baigtos, o apribojimai būtų pamažu naikinami dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui, kad rinkos geriau pasirengtų liberalizavimui“.

Leidimą pratęsti draudimą ketvirtadienį gavo ir Slovakija. Pereinamasis laikotarpis dar trejiems metams anksčiau taip pat buvo pratęstas ir Vengrijai bei Latvijai.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad už leidimą žemę parduoti užsieniečiams pasisako 22 proc., o prieš – net 65 proc. Lietuvos gyventojų. Bet kai kurie ekspertai teigia, kad draudimo patęsimas trukdo vystytis ekonomikai, neskatina užsienio investicijų, šalį daro nepatrauklią, didina emigraciją.

Galimi pirkėjai – rusai ir žydai

Nekilnojamojo turto prekyba užsiimančių agentūrų atstovai teigia, kad Lietuvos žemės ūkio paskirties ir miško žeme užsieniečiai patys nesidomi, tačiau neatmeta galimybės, jog esama atvejų, kai šie ją įsigyja tarpininkaujant lietuviams.

„Žemę perka lietuviai, bet, aišku, jų vardu gali būti prisidengę užsieniečiai. Taigi, ieško lietuviai, bet kieno tas kapitalas, už kurį įsigyjami sklypai, sunku pasakyti“, –teigė vienos nekilnojamojo turto agentūros žemės sklypų specialistas Dovydas Paulauskas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sakė, kad oficialių statistinių duomenų, kiek užsieniečiai Lietuvoje per tarpininkus įsigijo miško ar žemės ūkio paskirties žemės, nėra, tačiau, remiantis neoficialia statistika, kitų šalių piliečiams gali priklausyti iki 10 proc. tokios žemės.

Kitos nekilnojamojo turto agentūros direktorius Stasys Zlatkus nemano, kad panaikinus draudimą parduoti žemę užsieniečiams tarp jų būtų paklausūs miškai. Bet dėl ūkininkauti skirtos žemės paklausos jis neabejojo. Anot nekilnojamojo turto eksperto, aktyviausi pirkėjai būtų rusai ir žydai. Taip pat manoma, kad domėtis lietuviška žeme galėtų ir vokiečiai.