Naujienos

Girininkas S.Markevičius: miškininkas, ūkininkas ir medžiotojas

„Pirmiausia aš esu girininkas“, - pabrėžia Greviškių kaime gyvenantis Kamajų girininkas Sigitas Markevičius. Taip pat S.Markevičius yra nemenkas ūkininkas, turintis 250 ha dirbamosios žemės. Joje su 26 metų dukra Inga, jaunąja ūkininke, augina grikius, žirnius, kviečius, rugius. Šis ūkis ir yra pagrindinis Markevičių šeimos pragyvenimo šaltinis.

Vienas didžiausių miškininko gyvenimo pomėgių – medžioklė. Apie jos trofėjus vaizdžiai byloja ant jo namų sienų eksponuojami žvėrių ragai ir kailiai.

[...]

Žvėrių ūkio steigimą parėmė ES

„Dešimt metų iš jo naudos nematysiu", - įsitikinęs S.Markevičius. Nors žvėrių auginimo verslą jis vadina labai miglotu, ribotų perspektyvų, tačiau jo viziją turi. Tai galėtų būti ir ūkyje organizuojamos komercinės medžioklės, ir žvėrių veisimas bei pardavimas, ir jų auginimas maistui.

Rokiškėno žiniomis, Lietuvoje yra ūkininkų, turinčių apie pusantro tūkstančio žvėrių bandą ir iš jos pragyvenančių. S.Markevičiaus žemėje esančiuose 13 ha ploto aptvaruose šiuo metu ganosi 13 danielių, 10 muflonų, 3 dėmėtieji elniai ir 12 šernų - iš viso 38 žvėrys.

„Šiemet mano žvėrių banda turėtų dar padidėti apie 15-20 proc.", - viliasi miškininkas. Pagal žvėrims suteiktus gyvenimo plotus, nepažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimų, S.Markevičiaus aptvaruose galėtų ganytis gerokai daugiau - iki pusantro šimto - žvėrių.

„Yra perspektyva ir išplėsti aptvarus dar penkiasdešimčia hektarų. Bet užtenka ir tiek, kiek turiu. Reikia neužmiršti į pasą pasižiūrėti", - ironiškai pajuokauja šių metų liepą 51 metų gimtadienį švęsiantis ūkininkas.

S.Markevičiaus žvėrių ūkis įsteigtas pagal Europos Sąjungos finansuotą programą „Žemės ūkio valdų modernizavimas. Gyvūnų aptvarų įrengimas". Aptvarų įrengimas ūkininkui kainavo 96 tūkst. Lt. Pusę šių išlaidų padengė ES parama.

13 hektarų plote yra 3 ha miško ir 10 ha dirbamosios žemės. 6 hektarai šios žemės žvėrims nuganyti užsėta žirniais ir avižomis, o 4 ha palikti natūralių pievų. Aptvaruose yra ir tvenkinys. Jame žvėrys gali ir atsigerti, ir atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. [...] Aptvertame miško plote yra ir griovys. Jame troškulį malšina čia gyvenantys septyni šernai. Kiti penki šernai įkurdinti nedideliame aptvare arčiau namų. Šalia griovio, pasak ūkininko, įsikūrusi ir penkių bebrų šeimynėlė.

Prieš penkerius metus pastatęs aptvarus S.Markevičius iš Lietuvos augintojų įsigijo pirmuosius žvėris: po du danielius, dėmėtuosius elnius ir muflonus. Pasak girininko , Lietuvos rinkoje vienas dėmėtasis elnias kainuoja nuo 1,5 iki 2 tūkst. Lt, danielius - apie 1,5 tūkst., muflonas - nuo 1 iki 1,5 tūkst. Lt. Muflono patelė paprastai yra pigesnė už patiną. O už vieną šerno jauniklį iki vienų metų tenka sumokėti apie 500 Lt.

[...]

Kad suprastų, ką reiškia užauginti žvėrį

Paklaustas, kodėl ėmėsi kurti tokį Lietuvoje dar retą ūkį, atsako norėjęs įrodyti medžiotojams, ką reiškia užauginti žvėrį.

„Miestiečiai medžiotojai nieko daugiau nemato, tik šautuvą ir žvėrį. Tuoj miškuose neliks žvėrių", - gana pesimistiškai į Lietuvos miškų ateitį žvelgia patyręs miškininkas ir medžiotojas.

Anot jo, Lietuvos medžioklės ūkis - silpnoji vieta, medžiotojai „kepami" vienas po kito. O Vokietijoje, anot pašnekovo, žmogus į medžiotojus ruošiamas net ketverius metus!

[...]

2006 m. už gerą ir nepriekaištingą darbą Kamajų girininkijos girininkui Sigitui Markevičiui Aplinkos ministras suteikė aukščiausią - pirmąją girininko kvalifikacinę klasę.  Nusipelnęs girininkas 2009 m. yra apdovanotas Ąžuolo lapo medaliu.