Naujienos

Škvalo suniokotų miškų atkūrimui- ES lėšos

Miškininkai apskaičiavo, kad praėjusių metų rugpjūčio 8-ąją siautėjęs škvalas padarė nuostolių, kokių nebuvo pastaruosius penkiasdešimt metų. Labiausiai miškai nukentėjo Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Varėnos rajonuose. Valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužyta apie 412 tūkstančių kietmetrių (kubinių grynosios medienos metrų), privačiuose miškuose – kita tiek. Iš viso žala siekia per 30 mln. litų.

Kompensuojama 80 procentų

Patirti milžiniški nuostoliai miškų savininkams – ne vienintelė bėda. Kaip sutvarkyti ir atkurti nuniokotus medynų plotus, kai tam irgi reikia nemenkų lėšų, kurios galbūt atsipirks ne anksčiau nei po pusšimčio metų? Daugelis su šia problema susidūrusių miškų savininkų ir valdytojų jau kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dėl ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”.

Šios paramos gali tikėtis ir privačių miškų savininkai, ir valstybinių plotų valdytojai, jei yra pripažinta, kad miškas pažeistas stichinės nelaimės. Tokiu jis laikomas, kai dėl abiotinių veiksnių (vėjo, sausros, sniego, lijundros, potvynio ar kt.), taip pat gaisrų, ligų ir miško kenkėjų yra sunaikinta, labai pažeista ar džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių, o nukentėjusio miško plotas yra ne mažesnis nei pusė hektaro.

Į paramą pretenduojantis nukentėjęs privataus miško savininkas turi pasirūpinti būtinais dokumentais.

Pirmiausia būtina kuo skubiau apie stichijos miško pažeidimo faktą pranešti teritorinei urėdijai ir gauti tai patvirtinančią pažymą. Kitas svarbus miško savininko žingsnis – parengti pažeisto miško atkūrimo projektą, kuriame turi būti numatyti visi miško sutvarkymo ir atsodinimo darbai bei apsaugos priemonės. Tokius projektus rengia ir tvirtina miškų urėdijų specialistai. Trečia, savininkas pildo paramos paraišką.

Tai galima padaryti talkinant Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistams.

Visus projekte numatytus darbus miškų savininkai ar valdytojai privalo atlikti savo lėšomis per trejus metus nuo miško pažeidimo fakto užfiksavimo. Kompensuoti numatyta iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų.

Išmokų galima tikėtis pažeisto miško ploto sutvarkymo ir išvalymo darbams, sodmenims įsigyti ir jiems transportuoti, dirvai paruošti, sodinimo darbams, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugos priemonėms įsigyti. Paraiškas renka NMA teritoriniai skyriai. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 345 280 litų.

Stichijos padariniai kėlė siaubą

Įspūdingais miškais garsėjančiame Varėnos rajone škvalas pridarė bene didžiausių nuostolių. Visa Lietuva šiurpo, kai per televiziją buvo rodomi ištisi hektarai išguldytų miškų, į šipulius sulaužytų stambių medžių. Čia savąjį 11 hektarų mišką puoselėjęs Romas Zagorskas neteko daugiau nei pusės 65 metų sulaukusių medynų.

„Kai po škvalo nuvažiavau į mišką ir išvydau, kas iš jo liko, buvo baisu ir graudu, – prisimena varėniškis. – Vietoj ošusio vešlaus medyno išvydau plynę, kur ne kur styrančius per pusę nulaužtus medžių kamienus, kitur – išverstus su kelmais.

Panašus vaizdas buvo ir aplink Valkininkus plytinčiuose miškuose. Gamtos stichijos padarinių sukrėsti žmonės svarstė, kad net seniausi vietos gyventojai šiose vietovėse nieko panašaus nebuvo regėję.

R.Zagorskas, suvokdamas, kad nuniokotais miško plotais turės pasirūpinti pats, buvo nusprendęs pasielgti kaip ir kaimyninių privačių miško plotų savininkai: parduoti škvalo išguldytą mišką medienos supirkėjams. Juolab kad jie siūlėsi išvežti vėjovartas mainais už plotų išvalymą. Daugeliui miškų savininkų toks sandoris tuo metu atrodė tinkamiausias, nes pinigų netikėtai atsiradusiems miško darbams atlikti daugelis neturėjo, o mišką tvarkyti reikėjo nedelsiant.

Anot varėniškio, tokį suniokotų miškų tvarkymo būdą žmonės rinkosi gerai nežinodami apie ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”.

Pats R.Zagorskas sako, kad apie šią paramą ir galimybę ja pasinaudoti sužinojo išgirdęs per televiziją ir aptikęs straipsnį spaudoje. Ėmęs domėtis plačiau suprato, kad „gulinčio miško” medienos supirkėjų paslaugų turi kuo skubiau atsisakyti. Mat ES paramos gali tikėtis tik tie miškų savininkai, kurie savo valdas sutvarkė ir vėjovartas išvalė savomis lėšomis.

„Tačiau ne kiekvienas žmogus gali būti pasirengęs pakloti didžiulius pinigus už vėjovartų išvalymą. Tokie darbai pasirodė esantys brangesni nei tų pačių plotų atsodinimas ir sodinukai kartu sudėjus”, – pasakojo R.Zagorskas.

Stichijos sunaikinto miško atkūrimo darbai varėniškio plotuose vyks trimis etapais. Pirmasis – vėjovartų tvarkymas ir dirvos paruošimas jau baigtas. Šį rudenį miško savininkas planuoja atsodinti medyną, o šiuo metu laukia įmonių komercinių pasiūlymų atlikti šiuos darbus.

„Man dokumentams dėl paramos rengti nereikėjo nei daug laiko, nei ypatingų pastangų.

Didžiausią pagalbą teikė ir padėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai, geranoriškai paaiškindami ir patardami, kaip turi būti parengti dokumentai, kaip turės būti planuojami ir vykdomi miško atkūrimo darbų etapai, – savo patirtimi dalijosi miško savininkas, besirengiantis per trejus metus atkurti 6 sunaikinto miško hektarus. – Vis dėlto galiu teigti, kad ne kiekvienam miško savininkui paprasta susigaudyti, kokia parama jis turi teisę pasinaudoti atkurdamas miško plotus, kaip išvengti klaidų ir dėl to neprarasti galimybių gauti kompensaciją už atliktus miško atkūrimo darbus.

Juk tiek privačių miškų savininkams, tiek valstybinių valdytojams keliamos vienodos sąlygos dokumentams parengti. Urėdijos turi savo specialistus, o kaimo žmogui tenka pačiam susirasti konsultantus, pirkti jų paslaugas.

Mano įsitikinimu, tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko kaimo žmonės stokodami žinių ir informacijos lieka verstis savomis išgalėmis ir be ES paramos”, – savo įžvalgomis dalijosi varėniškis miško savininkas.

Paraiškas paramai gauti gali padėti užpildyti Žemės ūkio ministerijos akredituoti konsultantai, už kurių paslaugas taip pat teikiama Europos Sąjungos parama. Šie konsultantai taip pat gali suteikti visą paramai gauti reikalingą ir su priemonės vykdymu susijusią informaciją.

Žinotina ir tai, kad paramos reikia kreiptis per trejus metus po pažeisto ploto atsiradimo. Taigi laiko yra nemažai, bet ilgai laukti nevertėtų, nes stipriai pažeistą mišką būtina sutvarkyti nedelsiant, o paramos teikimo laikas taip pat yra ribotas.

Paraiškas paramai gauti ištisus metus renka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento teritoriniai skyriai.

Miškai bus atsodinami ir rudenį

Birželio 6-ąją žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu patvirtina 30 miško atkūrimo projektų. Pagal juos bus suteikta parama – išmokėta 2 mln. 468 tūkst. 73 litai kompensacijų. Tarp šių paramos gavėjų – ir Valkininkų urėdija, valdanti per 30 tūkstančių hektarų valstybinių miškų.

Pagal šiuo ministro įsakymu patvirtintus du projektus bus kompensuojama beveik pustrečio milijono litų išlaidų stichijos sunaikintiems plotams sutvarkyti ir atkurti.

Žemės ūkio ministras K.Starkevičius (dešinėje) ir Valkininkų urėdas A.Strazdas su kolegomis apžiūri nusiaubtus miškus.

Pasak Valkininkų urėdo Arvydo Strazdo, urėdijos teritorijoje škvalas ištisai arba vietomis sunaikino apie 350 hektarų medynų, o tai sudaro apie 15 procentų viso urėdijos miškų ploto.

Išvalyti vėjovartas tokiuose plotuose urėdija viena nebuvo pajėgi, todėl pagalbą buvo pasitelkusi ne tiktai iš aplinkinių urėdijų, bet ir kolegas iš Lenkijos su specialia medžiams kirsti skirta technika.

Šiuo metu visos vėjovartos jau išvežtos. Visi miško atkūrimo darbai suplanuoti etapais iki 2013 metų. Dabar išvalytame 35 hektarų miško plote yra renkamos šakos, plotas ruošiamas atsodinti. 25 hektarai nusiaubto miško jau atsodinta šį pavasarį. Sodinimo darbai bus tęsiami ir rudens pradžioje, kad sodinukai iki šalčių spėtų prigyti.

Tačiau didysis miško sodinimo įkarštis Valkininkų urėdijoje planuojamas ateinantį pavasarį – planuojama pasodinti apie 250 hektarų miško.

Tam irgi pasiruošta. A.Strazdas ramus: urėdijos medelyne sodinukų yra užtektinai, jų pakaks ir privačių miškų savininkams. Urėdija miškų savininkams išdavė 82 pažymas apie škvalo padarytą žalą privačiuose plotuose.

„Sodinukų paklausa išaugo šį pavasarį. Jų nusipirkti pas mus važiavo ne tik urėdijos teritorijoje esančių privačių miškų savininkai ir įmonės. Ankstesniais metais pavasarinio medžių sodinimo metu parduodavome apie 216 tūkstančių sodinukų, o šį pavasarį pardavėme per 260 tūkstančių”, – apie urėdijos perspektyvas ir sodmenų medžiagą miškui atkurti pasakojo urėdas.

Paramos atsisakyti neverta

„ES parama stichijos nusiaubtam Lietuvos miškui – didelė paspirtis, todėl labai tikimės, kad miškų savininkai aktyviau jos sieks”, – ragina Karolis Gineika , Žemės ūkio ministerijos kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Lygindamas gautų paraiškų skaičių ir stichijos pažeisto miško mastus ŽŪM atstovas neslepia tikėjęsis didesnio savininkų sujudimo.

„Sodinukų ar lėšų trūkumas, dokumentų tvarkymas negali būti neįveikiama kliūtis. Juk savininkas išvartytą mišką parduoda, užsidirba, sodinukus įpirkti įmanoma, taip pat rangovus rasti. O paramai reikalingų dokumentų nėra daug: urėdijos pažyma apie miško ploto pažeidimą, patvirtintas miško atkūrimo projektas ir paraiška paramai gauti.

Svarbiausia suvokti, kad ši parama – labai parankus dalykas, kitaip pažeistą mišką atsodinti teks vien savo lėšomis”, – primena K.Gineika.

Kalbinti miškų sektoriaus atstovai neslepia, kad vėtra būtų buvusi labai stiprus smūgis jų ekonomikai, jei ne galimybė patirtus nuostolius kompensuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis. Stichijos nuostolius šalinantys įvairių Lietuvos rajonų miškininkai vieningai pripažįsta, kad be paramos šis procesas būtų daug ilgesnis ir sudėtingesnis. Paramos lėšos leidžia spartinti škvalo padarinių šalinimo ir miškų atkūrimo darbus.

Primenama, kad pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas” finansuojamas ne tik pernykščio škvalo, bet ir kitų stichinių nelaimių padarinių šalinimas ir miško potencialo atkūrimo darbai.