Naujienos

IUNESCO įtraukė Žuvinto rezervatą į pasaulinį biosferos rezervatų tinklą

1976 m. įkurtas Pasaulinis biosferos rezervatų tinklas šiandien jungia beveik 600 saugomų vietovių 114 valstybėse.

Biosferos rezervatai pasaulyje pripažįstami pavyzdinėmis vietovėmis, kuriose diegiami ir bandomi nauji požiūriai į aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi. Po įtraukimo į tinklą vietovės išlieka pavaldžios nacionalinėms institucijoms, tačiau naujai įgyjama patirtimi, idėjomis dalinamasi nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu lygiu Pasaulinio MAB biosferos rezervatų tinklo viduje.

Pasaulinis tinklas skatina integruotas žemės, vandens ir biologinės įvairovės tvarkymo, įtraukiant vietinius gyventojus, strategijas biosferos rezervatuose, remdamasis jau esama praktika, patvirtinančia tokių strategijų veiksmingumą gerinant gamtos apsaugos ir nuoseklaus, efektyvaus išteklių naudojimo rezultatus.

Kartu su Žuvinto biosferos rezervatu į Pasaulinį UNESCO „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą įtrauktos tokios vietovės, kaip Blekingės archipelagas ir Nedre Dalälven upės regionas Švedijoje, Berlengo archipelagas Portugalijoje, Bras d’Or ežeras Kanadoje ir kitos.

Lietuvos kaimynėse valstybėse jau yra po vieną ir daugiau pasauliniam tinklui priklausančių biosferos rezervatų, keli iš jų: Belovežo girios biosferos rezervatas Baltarusijos ir Lenkijos teritorijoje, Šiaurės Vidzemės rezervatas Latvijoje, Rytų Karpatų, Tatrų rezervatai Lenkijoje.   Teikiant paraišką, įsipareigojama ypatingą dėmesį rezervate skirti institucinių ir individualių gebėjimų stiprinimui, mokslinio pagrindo, standartų kūrimui, ekologinio turizmo, kitų nuoseklaus išteklių panaudojimo būdų skatinimui, stebėjimo ir analizės duomenų kaupimo ir informacijos sklaidos mechanizmų kūrimui.

Žuvinto biosferos rezervatas yra pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio–geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.

Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir globaliai nykstančios) augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikę Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.

Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau 19-ame amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri.

23-iojoje UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Tarptautinės koordinuojančios tarybos sesijoje Lietuvai atstovauja Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas prof. Vincas Būda ir Žuvinto biosferos rezervato paraišką rengusio Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius.

Seniausio Lietuvoje Žuvinto rezervato steigimo istorija prasidėjo ir labiausiai susijusi su žymiausio praėjusio šimtmečio gamtininko ornitologo, tuometinio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, Zoologijos katedros vedėjo Tado Ivanausko (1882–1970) veikla.

Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje profesorius ėmėsi tirti Žuvinto ežero paukščius, organizavo kitus gamtos tyrimus. Jo rūpesčiu, siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir 1937 m. jį perdavė Kauno universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui.

Tuo pačiu Žuvinto ežere nuo 1937 metų buvo įvestas rezervato režimas: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Sovietų laikais Žuvinto statusas ir apsaugos ribos ne kartą keitėsi. Jo globa periodiškai priklausė vienai ar kitai institucijai: Mokslų akademijai, Gamtos apsaugos komitetui.   Nuo 1993 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą.   Žuvinto biosferos rezervatas įsteigtas, jo nuostatai, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų ribų planas patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. Tai pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje.

Visas Žuvinto biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra įtrauktas į Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinį tinklą „Natura 2000“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Žuvinto biosferos rezervatui suteikė paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą bei priskyrė vietovėms, kurios atitinka Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.