Naujienos

Lietuvos mokslų akademijoje diskutuota apie Lietuvos gamtos išteklių ir nekilnojamo turto ekonomišką naudojimą ir apsaugą

Vienas renginio organizatorių Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus pradėdamas diskusiją sakė, kad kultūra gali gyvuoti gaudama adekvatų finansavimą, o tam reikalinga, kad valstybė turėtų lėšų finansuoti kultūrinėms programoms. Todėl ir susirūpinta- kaip ekonomiškai yra panaudojami Lietuvos gamtos turtai (žemės gelmės, vandenys, miškai, dirbama žemė), ar juos branginame, ar tinkamai saugome ir ar ekonomiškai naudojame .

Organizatoriai norėjo, kad diskusija vyktų tarp dviejų pusių – iš vienos pusės sėstų LR Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, valstybinių institucijų atstovai ir kt. šiuo metu vykdomos valdžios politikos šioje srityje šalininkai, o iš kitos pusės – nepriklausomi mokslininkai, ekologai, nekilnojamojo turto (Įskaitant ir kultūros paminklus) valdymo, apsaugos  ir naudojimo specialistai, ekonomistai, mokesčių specialistai, ūkininkai, privačių žemės, miškų, vandenų ir kitų gamtos išteklių savininkai ir t. t. Valdžios atstovų pasikviesti į diskusiją organizatoriams nesisekė, nors A.Staponkus ir sakė gavęs patikinimų apie jų dalyvavimą.

Pirmas kalbėtojas- anksčiau žinomas žurnalistas, žemės ūkio srities pareigūnas, o dabar Kaišiadorių rajone šalia Žiežmarių ūkininkaujantis Pranciškus Šliužas pasakė ilgą ir emocingą prakalbą apie tai, kad Lietuvai jau reikia susigrąžinti savo teritoriją iš mūsų žemę supirkinėjančių ir  taip palaipsniui kolonizuojančių užsieniečių. P.Šliužo manymu, kolonizatoriai per statytinius jau yra susipirkę apie 1 mln.ha žemės. Dar ~ 1 mln.ha yra sukaupta spekuliantų rankose, kurie pasirengę parduoti žemę bet kam, kas mokės daugiau, ir galiausiai, pasak kalbėjusiojo, dar ~1 mln.ha valdo dabar žemės nedirbantys ir  to neišmanantys žmonės, kurie irgi savo žemę parduos.  Todėl P.Šliužas papasakojo ėmęsis iniciatyvos ir skiria visas jėgas organizuoti referendumą dėl Lietuvos žemės apgynimo. Šiuo metu renka referendumo rengėjš grupę, užsibrėžęs sukviesti ~3000 garbingų žmonių, kuriems ne visvien, kaip tvarkomasi su Lietuvos valstybės  teritorija.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius pažymėjo, kad Lietuva turtinga gamtiniais ištekliais.Vardindamas neįkainojamus turtus LGT direktorius minėjo požeminį vandenį (dabar panaudojama ~400-450 tūkst.m3/dieną, o potencialas yra ~2 mln.m3/dieną), inertines medžiagas, kuriomis šalis apsirūpinusi šimtmečiams į priekį, žvyro klodus, durpes ir t.t. Bendra žemės turtų vertė yra apie 62 mlrd.Lt. Ypatingai vertingi Lietuvos turimi požeminio vandens klodai. Nuolat kaupiami duomenys ir apie požeminio vandens būklę. Lietuva – vienintelė Europos valstybė, kuri centralizuotam vandens tiekimui naudoja tik gerai gamtos apsaugotą ir geros kokybės požeminį vandenį. Jei Astrave Baltarusija pastatys atominę elektrinę, gali kilti rimtų bėdų Vilniui apsirūpinant kokybišku, neužterštu vandeniu.

Diskusijos dalyviai domėjosi aktyvių, gerai miškus prižiūrinčių savininkų mintimis apie miškų padėtį, apie miškų savininkų atsakomybę už turimus miškus, apie miškų savininkų ir visuomenės intersų derinimą. Kalbėta apie gamtosaugos padėtį, taip pat svarstyta-kiek žmogus yra susijęs su gamta, ar jo dvasiniame gyvenime ką nors reiškia gamta.
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis patikino susirinkusiuosius, kad miškų būklė šalyje yra gera, miškų plotai ir miškų išteklių kiekiai kasmet didėja (plačiau informacijos galima rasti čia...>>>). Daugiau nerimo miškų savininkams kyla į požiūrį dėl galimybių disponuoti privačia nuosavybė, kurtis savo žemėje (išsamiau- čia...>>>).

Vienas renginio organizatorių LKPI direktorius A.Staponkus (stalo gale)	P.Šliužas: Lietuvai jau reikia susigrąžinti savo teritoriją iš  kolonizatorių užsieniečių	S.Deveikis (viduryje): Jei turtas neturi savininko, nėra ir to, kas puoselėtų tą grožį.

LMSA pirmininkui pritarė ir valstybės įmonės Registrų centras atstovas ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis, priminęs diskusijos dalyviams V.Hugo pasakymą "Pastatas priklauso savininkui, o jo grožis priklauso visiems". Jei turtas neturi savininko, nėra ir to, kas puoselėtų tą grožį. Tad, S.Deveikio nuomone, didžiausia problema yra teisinėje doktrinoje ir švietime. Mūsų pilietis neugdomas būti savarankišku, atsakingu už savo šalį. Kuomet valdžia saugo gamtą nuo žmogaus, kuomet savininkas nustumiamas nuo savo žemės, tada gerų rezultatų su turto valdymu tikėtis sunku. Lietuvoje turtas suprantamas nuo žodžio "turėti", kai tuo tarpu daugelyje valstybių turtu laikoma tai, kas teikia realias pajamas ar naudą jo savininkui. Kalbėjusiampaantrino kolegė iš Registrų centro Albina Aleksienė.

Lietuvos Žaliųjų Sąjūdžio Partijos (LŽSP) aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Audrius Samaitis atkreipė dėmesį į mažėjančius žuvų išteklius ir būtinybę rasti balansą tarp verslinės ir mėgėjiškos žvejybos.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas dr.Romas Pakalnis  piktinosi, kad nėra aiškios strategijos, kaip naudoti ankstesniųjų kartų sukurtą turtą (pavyzdžiui, didžioji dalis dvarų stovi apleisti, be langų ir sugriuvusiais stogais).

Vilniaus universiteto Gamtos f-to dr. Zenonas Kaunas pastebėjo, kad dabartinė aplinkosaugos teisė su perteklinias ribojimais daro didelę neigiamą įtaką žmonių supriešinimui ir susvetimėjimui savo krašto atžvilgiu. To pasėkoje jaunesni žmonės jau praranda ryšius su žeme ir nenori kurtis Lietuvoje. Šie Lietuvos aplinkosaugos teisės iškraipymai atsirado tendencingai aproksimuojant ES direktyvas. Tačiau didžiausias "bardakas" yra tose srityse, kurių tiesiogiai nereglamentuoja ES direktyvos. Tarp tokių sričių galima paminėti teritorijų ir kraštovaizdžio planavimą. Kalbėjusiojo nuomone, būtina taisyti visą aplinkos apsaugos doktriną.

Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos pirmininkas dr.Rimvydas Valiulis atkreipė dėmesį į tai, kad labai noriai visur manipuliuojama viešojo intereso sąvoką, kurią kiekvienas interpretuoja kaip sumanęs. 

Didkusijoje dalyvavo Lietuvos miško savininkų asociacijos Valdybos nariai Jonas Lipavičius ir Kazimieras Šiaulys.

lietuvosmiskai.lt inf.