Naujienos

Klebonas S.Filipavičius: kalbėdami apie medžioklę mes iš viso negalime vartoti žodžio „žudymas“

 [...]

Klebonas įsitikinęs, kad kalbėdami apie medžioklę mes iš viso negalime vartoti žodžio „žudymas“.  Tuomet išeitų, kad žmogus, kuris valgo mėsą, prisideda prie žudymo. Argi  tuomet vegetaras, kuris mėsos nevalgo, bet avi odinius batus ar dėvi odinį švarką, tam tikra prasme taip pat yra žudikas?

Dievas žmogų sukūrė iš kūno ir dvasios. Šios dvi dalys negali viena be kitos ir sudaro vieną harmoniją. Žmogus negali būti tik kūnas arba tik dvasia. Dievo sukurtas pasaulis yra šaltinis, iš kurio žmogus maitina abi šias savo dalis. Kūniškajai daliai reikalingas maistas, todėl pirmiausia medžioklės tikslas yra kažką sumedžioti, parnešti šeimai maisto, bet šiandien šis tikslas darosi vis menkesnis.

 [...]

-Ką atsakytumėte tiems, kuriems medžiojamų žvėrių tiesiog gaila?

- Miškas su jame gyvenančiais žvėrimis turi dvejopą paskirtį. Pirmiausia ūkinę ir ekonominę, o po to – dvasinę. Miškas gaivina žmogaus sielą, teikia peno gražiems jausmams, ugdo harmoningą vidaus pasaulį. Bet viso to žmogui reikia tik po to, kai jis pavalgo. Taip jau yra. Šiandien kai kas piktinasi, kad kertami miškai. Bet juk miškai tam ir auginami, kad kada nors būtų nukirsti. Arba, pavyzdžiui, daržas. Jei pasodinsime bulves ar morkas ir paskui tik džiaugsimės, kaip gražiai jos auga, niekada jų nekasime, tai mūsų darbas bus beprasmis ir neaprūpinsime savęs reikalingais produktais.

- Taigi medžiodami medžiotojai nedaro jokios nuodėmės?

- Nėra visiškai jokio pagrindo taip manyti. Visais laikais popiežiai, vyskupai, kunigai, prelatai buvo medžiotojai ir tai buvo labai natūrali ir suprantama visuomenės gyvenimo dalis. Kunigaikščiai ir kiti kilmingieji medžioklę paversdavo puota, o paprasti kaimo žmonės žvėrieną ant stalo padėdavo kaip kasdienio maisto dalį. Beje, svarbu pabrėžti, kad šiandien medžioklė yra tam tikra privilegija, kuri suprantama ne kaip turtingų žmonių gyvenimo būdo išraiška, o kaip noras ir galimybė rūpintis savimi.

- Ką norite tuo pasakyti?

- Mes puikiai žinome, kokius produktus šiandien valgome, kokia prasta maisto, ypač mėsos, kokybė, kiek ten prigrūsta visokių antibiotikų, konservantų, koncerogeninių medžiagų. Pienas ir mėsa per metus nesugenda. Vieša paslaptis, kad jei prekybos centre niekas ilgai nenuperka mėsos gabalo, jis tiesiog nuplaunamas kokiu nors indų plovikliu ir padedamas atgal į vitriną lyg būtų šviežias. Taigi medžiotojai, kurie nori ir gali, tiesiog aprūpina save geru, kokybišku ir sveiku maistu.

- Medžioti – ne nuodėmė. O brakonieriauti?

- Brakonieriai daro nusikaltimą. Jie veikia prieš valstybės tvarką, pažeidžia įstatymus. Tačiau nusikaltimą gali daryti ir medžiotojai, jei nepaiso nustatytos tvarkos ir medžiotojo etikos. Aš manau, kad medžiotojo etika yra aukščiau už įstatymo raidę. Nes įstatyminė raidė dažnai formuojama politikų, tarp kurių dažnai yra tokių, kurie apie medžioklę ir gamtos gyvenimą neišmano absoliučiai nieko. O medžiotojas yra tikrasis gyvosios gamtos puoselėtojas ir saugotojas, todėl jo etika yra svarbiausia.

 [...]

Visą  žurnalistės Virginijos Pupeikytės straipsnį "Klebonas medžiotojas: žodžiai „medžioti“ ir „žudyti“ – ne sinonimai"skaitykite grynas.lt čia...>>>