Naujienos

Stalino vykdytą išbuožinimo politiką tęsia nepriklausomos Lietuvos valdžia

LR Konstitucijoje įrašyta nuosavybės teisė po vakarykščio Prezidentės spaudžiamo Seimo sprendimo dėl miškų įstatymo pataisų tapo niekine. Stalininę savininkų "išbuožinimo"politiką tęsianti valstybė su savo piliečių privačios nuosavybės negerbiančia valdžia, kuri pataikauja norintiesiems neatlygintinai ir be jokio atsiklausimo naudotis kitų nuosavybe, yra pasmerkta. Pasmerkta prarasti aktyviausiąją visuomenės dalį, gebančią ir dar norinčią kurti gerbūvį savo rankomis savo teisėtai valdomoje nuosavybėje.

Apmaudu, kad dalis Lietuvoje politikų, valdininkų toliau kryptingai diegia komunistinę ideologiją, kad nuosavybė yra niekas, ir sudėjus tai su nemažos dalies piliečių vidinės kultūros, pagarbos kito darbui stoka, gauname amžiną karo stovį. Vieni investuoja, tvarkosi, kiti atvažiuoja, pridergia ir palieka - nes neva miškas ar žemė juk yra visų!

Vakar Seimas neišdrįso atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto prieš mėnesį priimtam Miškų įstatymui, nors du komitetai užvakar buvo nutarę tai padaryti. Palaikymą miškų savininkams  2011-06-16 duodamas interviu Žinių radijuje išsakė ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kritikuodamas per griežtus Prezidentės siūlomus miškų įstatymo apribojimus uždrausti buvusių sodybų atstatymą. Kai kurie parlamentarai pareiškė, esą dėl prezidentės teiktų pataisų priėmimo buvo daromas spaudimas. Vakar rytą vykusioje Seimo seniūnų sueigoje Seimo pirmininkė Irena Degutienė itin keistu būdu ragino palaikyti Prezidentūros teiktą projektą, davusi suprasti, esą jeigu Seimas atmes prezidentės veto, tai gręsia Seimo paleidimas.

Kalbėdamas apie gamtosaugą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų  frakcijos Jonas Šimėnas rėmėsi miško savininkų atstovų pozicija ir neigė Prezidentės argumentus.

„Vienintelis būdas, apie ką kalba ir Pasaulinė miško savininkų asociacija, išsaugoti ateities kartoms miškus, tai yra leisti miško savininkui disponuoti mišku pagal jo norus. (...) Prezidentė siūlo išimti iš įstatymo galimybę skaidyti sklypus natūraliomis ribomis, o aš dar sakau, kaip gamtininkas, kad nematau geresnio būdo sklypų padalinimui, kaip natūralios ribos. Antras dalykas, Prezidentė siūlo išimti iš įstatymo nuostatą, kad būtų galima atkurti buvusias sodybas. Pernykštis Prezidentės pranešimas Seime: „Atsigręžkime į žmogų“. Tai kur čia – žmogus? Lietuvoje – trys milijonai žmonių ir apie 10 mlrd. Medžių“, – dėstė J. Šimėnas. 

Konservatorius J. Šimėnas ragino „neatskirti „valstybės ir savininko interesų“. „Prezidentė savo pataisomis pasiūlė išimti iš įstatymo nuostatą, kad galima atkurti buvusias sodybas privataus miško plotuose. Tai pažeidžia savininkų teises. Seimas pernelyg dėmesingai svarstė šį įstatymą, čia nekalbama apie jokias neribotas statybas. Čia kalbama tik apie teisę atkurti į Sibirą ištremto senelio sodybą“, - kalbėjo J.Šimėnas.

TV3 vakaro žinių 2011-06-16 reportažą iš Seimo galima peržiūrėti internete adresu http://www.tv3play.lt/program/tv3vakarozinios

Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė po balsavimo pabrėžė, kad svarstant įstatymą ir jo pataisas buvo spekuliuojama istorinio teisingumo atkūrimu. Jos žodžiais, niekada Lietuvos istorijoje nebuvo sukurta teisinio reglamentavimo, kuris sudarytų galimybę kada nors buvusiems miško savininkams atstatyti sodybas. Kita vertus, jos teigimu didžioji dalis miško sklypų priklauso ne buvusių savininkų palikuonims, o kitiems savininkams, tad galimybė atkurti sodybas būtų ne tikriesiems palikuonims
 
Tačiau, kitų Seimo narių tvirtinimu, dabar laimėjo tie, kurie superka miškus.

“Jeigu būtų leista privačiame miške daryti ką nors daugiau nei kirsti, iš karto kiltų jo kaina. O dabar tie žmonės, kurie norėjo savo nuosavybę tvarkyti, joje kurtis, nebeturės tokių galimybių ir galbūt norės savo valdas parduoti. Taigi išlošė miškų supirkinėtojai, kurie žiūri į Lietuvą kaip į didelę malkinę”, - replikavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

Seimo narė liberalė Dalia Teišerskytė pasibaigus balsavimui, kuriame pati nedalyvavo, nesuvaldė emocijų protrūkio. Šeima buvo išvežta, netoli Šiluvos turėjome namus ir mišką, ir žemės. Senelės dvaras buvo ant Dubysos kranto, ten yra likę pamatai. Mano svajonė buvo atstatyti visa tai. Šiandien jūs iš manęs dar kartą atėmėte tėviškę, atėmėte šak­nis, - liejo nuoskaudą parlamentarė. - Ir jūs drįsote atimti iš manęs visa tai kaip didžiausi plėšikai. Už ką jūs mane šiandien nubaudėte?”

Seimo narė liberalė Dalia Teišerskytė		Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis

Miškų savininkus nuvylė valdžios parodyta nepagarba privačios nuosavybės atžvilgiu. Proporcija tarp kuriančio žmogaus ir gaunančio išmoką žmogaus Lietuvoje labai greitai ir sparčiai didėja (ne dirbančiojo naudai). Didžiausia problema, kad Lietuvoje gyvenantis, norintis kažką daryti, kurti žmogus neranda pritarimo. Į nuosavybę yra žiūrima kaip į kažkokią nusikalstamą veiklą, dabartinė valdininkijos  ekokratų kasta prieštarauja ir priešinasi bet kokiam žmogaus laisvėjimui. Žmonės, miško savininkai, mūsų asociacijos nariai, nesupranta absoliučių draudimų kurtis savo žemėje, naudoti savo turimą nuosavybę (kartu saugant gamtą, kuriant naudą visuomenei ir sau). Mes siekiame, kad miškų savininkai turėtų teisėtas galimybes disponuoti savo turtu be kyšių, be išimčių, kurias dabar tik valdininkai gali suteikti (kuo daugiau išimčių, tuo daugiau reikalingas valdininkų įsikišimas).

„Mūsų daug, tačiau neretu atveju esame bedaliai. Nuosavoje valdoje praktiškai nieko negali daryti, iškyrus griežtai reglamentuojamą medienos panaudojimą. Tad apie galimybes kompleksiškai pasinaudoti miško teikiamomis naudomis miško savininkai girdi daugiau teoriškai. O valdžia dar priešina visuomenę su privačios nuosavybės turėtojais, stengdamiesi paversti juos vos ne tautos priešais, tik ir tetrokštančiais pasigrobti neva visiems žmonėms priklausančias privataus miško gėrybes",- sako LMSA pirmininkas Algis Gaižutis.

LMSA vadovas kalbėjo, kad asociacijos narių įsitikinimu, yra kryptingai stumiama miškų nusavinimo iš dabartinių savininkų afera, kuri gali būti skaičiuojama milijardais litų. Tai daroma kartojant jau išbandytą modelį su miško parkais. Tąsyk buvo nuspręsta negrąžinti buvusiems savininkams nuosavybės paskelbiant gražiausius plotus miško parkais, o paskui tuose plotuose, kur žmonės pasirinko kitą nuosavybės atkūrimo būdą, labai greitai buvo pakeistas miško parko statusas ir žemė atiduota tam, kam reikia.

Dabar dangstomasi viešuoju interesu - esą nuo visuomenės bus atskirtos gražiausios Lietuvos vietos.  „Pamirštama“, kad Lietuvoje tik 38% privačių miškų, kiti – valstybiniai, kad 2/3 saugomose teritorijose esančių miškų ir žemių yra valstybės nuosavybėje ir šalies piliečiai visuomet galės jais naudotis, jei tik sąlygos bus sudaromos. Kodėl poilsiauti negalima ten? Valstybė apie milijardą litų mokesčių mokėtojų pinigų kasmet skiria gamtai saugoti nuo žmogaus - įvairioms inspekcijoms, planavimams, draudimams. Jei bent už nedidelę dalį tų pinigų kiekviename rajone prie ežerų valstybinėje žemėje  įrengtų paplūdimius, pastatytų juose po keletą suolų ir šiukšliadėžių, žmonės turėtų kur poilsiauti.