Naujienos

LNMMA 9-jame suvažiavime- apie pasiektus rezultatus ir problemas medienos rinkose
Kaip tobulinti prekybą mediena iš valstybinių miškų sprendžiant dvi pagrindines problemas: broko nepripažinimą ir situaciją, kai konkursuose tenka pirkti ne tai, ko reikia pirkėjui,- diskutuota š.m. birželio 10 d. Jurbarko r. vykusiame Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos eiliniame metiniame suvažiavime.LNMMA prezidentas dr.Edmundas Petrauskas pateikė asociacijos veiklos ataskaitą, supažindino su pasiektais rezultatais, pristatė asociacijos Tarybos aprobuotą LNMMA strateginį veiklos planą 2011-2015 metams. Suvažiavime dalyvavo UAB „Billerud mediena” gen.direktorė Dalia Baužienė, UAB "Likmerė" gen.direktorius Mindaugas Kasmauskis, UAB "GKF" lentpjūvės savininkas Giedrius Kaminskas, UAB "Stora Enso Timber" Alytaus lentpjūvės gen. direktorius Darius Vaičiukynas, UAB ,, Haglof" direktorius Audrius Smilgius, Medienos prekybos asociacijos vadovas Robertas Ašmonas, generalinio urėdo pavaduotojas Gintaras Viselga, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorius Giedrius Vaičiukynas ir kt.
Vienbalsiai patvirtinę asociacijos metinę ir revizijos komisijos ataskaitas, susipažinę su asociacijos veiklos analize, LNMMA nariai aktyviai diskutavo dėl aktualiausių įmonėms kylančių problemų. Buvo aptarti šių metų II pusmečio medienos pardavimo konkursų urėdijose rezultatai, problemos pasitaikančios konkursų metu, apvaliosios medienos taisyklių tobulinimas.
Griežtai reglamentuotas medienos pardavimas ir nuolatiniai valstybės kontrolės urėdijų veiklos patikrinimai sukuria situaciją, kuomet teoriškai urėdijose negali būti parduodama brokuotos produkcijos. Jei tokie atvejai pasitaikytų, tai būtų laikoma valstybės turto gadinimu, todėl miškininkai nesuinteresuoti gamyboje neišvengiamai atsirandančio broko fiksavimu. Antraip patiems tektų atlyginti susidarančius nuostolius. Tas pat su sortimentų kokybe. Tad paprastai apsidraudžiama užsipajamuojant kiek didesnį kiekį žemiausios C ir D kokybės klasės rąstų. Stambios medienos pramonės įmonės ir eksportuotojai (tokių yra nedaug- tik apie pora dešimčių, palyginus su rinkoje veikiančiais ir konkursuose dalyvaujančiais ~500 medienos pirkėjų) naudojasi nepriklausomų medienos matuotojų paslaugomis, tad jiems medienos tūris ir kokybė įvertinama jau atvežus, pavyzdžiui, į lentpjūvės kiemą ir apmatavus stacionarioje linijoje. Lentpjūvininkai piktinasi, kad diduma smulkesnių pirkėjų važiuoja medienos pasiimti savo transportu į tarpinius sandėlius ir ten "prakrato" rietuves atsirinkdami geriausią kokybę. O jau tada likusi mediena gabenama stambiesiems pirkėjams.
Dėl labai plačių apvalios medienos standarte nustatytų reikalavimų rąstų kokybės klasėms į D klasę patenka dalis realiai tik malkoms tinkamos medienos (su puviniu ir didesniu nei 6 proc. kreivumu). Jei matuoti kitose ES šalyse naudojamu rastų apmatavimui cilindriniu metodu, atkristų ~28-30% nerūšinės medienos ir dar ~20% nuo viso kiekio pateikiamų D kokybės klasės rąstų. Šios dalies medienos lentpjūvės panaudoti negali, o reikia apmokėti už jos transportavimą, apmatavimą ir pan. O broko iš urėdijų perkamai medienai įteisinti kol kas pirkėjai negali.
Tad medienos pirkėjai iš gamybinių įmonių siūlė atkreipti dėmesį, kad viešoje erdvėje diskutuojant apie neva mažesnias medienos kainas Lietuvoje (lyginant su kaimyninėmis ES valstybėmis) reikia turėti omenyje, kad perskaičiavus į realiai reikalingą perkamą medieną ES šalių kaina darosi netgi palankesnė, lyginant su sumokama Lietuvos urėdijoms.
Suvažiavime dalyvavęs generalinio urėdo pavaduotojas Gintaras Viselga pritarė, kad reikėtų įteisinti broką, tiktai tam, pasak pareigūno, turėtų pritarti vykdanti užsakomuosius patikrinimus Valstybės kontrolė. GMU atstovas sakė, kad netrukus prekyboje mediena iš valstybinių miškų laukia esminis lūžis- nuo 2012-01-01 prekyba bus vykdoma elektroninio aukciono pagelba. Planuojama, kad elektroninė prekyba bus išbandoma nuo šių metų IV ketvirčio. Jos įdiegimas turėtų supaprastinti prekybos procedūras.
LMSA pirmininkas Algis Gaižutis kalbėjo, kad privačių miškų savininkai-asociacijos nariai pritaria prekybos mediena ir apskaitos tobulinimui, kadangi permokėdami stambiems pardavėjams iš valstybinių miškų, medienos pirkėjai stengiasi atsigriebti prekiaudami sau palankesnėmis sąlygomis su mažesnius kiekius galinčiais parduoti miškų savininkais.
lietuvosmiskai.lt