Naujienos

Miškininkas A.Hofmanas švenčia 75-metį. Sveikiname!
„Miške gimęs, miške augęs, iš miško iki šiol taip ir neišėjau“, – taip apie save pusiau rimtai, pusiau juokais yra sakęs ukmergiškis Antanas Hofmanas. Ukmergiškia jį prisimena ir kaip ilgametį Ukmergės miškų urėdą, šias pareigas ėjusį 1971-2002 metais, o iš viso urėdijos kolektyve dirbusį beveik pusę amžiaus- 47 metus.
Miško savininkų problemos savos miškininkui tapo beveik prieš dvidešimt metų. Nepriklausomybės metais atsiėmęs tėvams priklausančią miško valdą ir prie jos prijungęs žmonos Marijos paveldėtą dalį, tapo beveik 100 hektarų miško savininku. Tuomet ir susidūrė su daugeliu miško savininkų problemų. Nuo tada profesionalus miškininkas savo pavyzdžiu rodo, kaip dera tvarkytis privačiuose miškuose. Neatsisako pasidalinti turtinga patirtimi ir patarti aplinkinių valdų savininkams, padėti kaimynams. Daro sau – ir į kaimyno valdą užsuka.
75 metų vyras – ilgametis Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Ukmergės skyriaus pirmininkas. Jis taip pat yra ir asociacijos valdybos narys.
A. Hofmano giminėje nuo seno buvo miškininkų. Tad atėjus metui rinktis specialybę jokių dvejonių šia tema net nebuvo kilę. Ir ne tik todėl, kad visa vaikystė ir jaunystė prabėgo tarp miškų įsikūrusioje sodyboje Burtkaimio, anksčiau vadinto Velnio mįsle, kaime. „Pasirodė, kad miško trauka jau buvo užprogramuota mano genuose“, – įsitikinęs miško savininkas.
Hofmanų giminės miškininkų dinastija siekia net aštuonioliktą amžių. Ir už atsektą savo giminės genealogiją A. Hofmanas turėtų būti dėkingas miškui. Šaliai išsikovojus Nepriklausomybę, jis pradėjo tvarkytis sovietmečiu nacionalizuotos miško valdos susigrąžinimo dokumentus. Reta Lietuvoje ir akivaizdžiai nelietuviška pavardė jau seniai žmogui nedavė ramybės ir kurstė norą atsekti savo šaknis. Pradėjęs paiešką senuosiuose archyvuose net pats nustebo, kai „prisikasė“ iki žinių apie prieš 300 metų Lietuvoje apsigyvenusį protėvį. Ernestą Hofmaną netoli Ukmergės gyvenę grafai Kosakovskiai iš Vokietijos, Saksonijos žemės, pasikvietė į savo dvarą tvarkyti... miškų ir medžioklės ūkio.
„Štai kodėl ir mano senelis, ir tėvas visą gyvenimą nuo miško neatitolo – abu darbavosi miškininkystės srityje“, – sako A.Hofmanas. Anot jo, per tuos tris šimtus metų giminės atstovai galėjo net tris kartas brandaus miško užauginti. Deja, nė vienas iš trijų A. Hofmano vaikų tėvo ir protėvių pėdomis nepasekė – miškininkais tapti nepanoro.
![]() | ![]() | ![]() |
Medžioklė Estijos privačiuose miškuose | Konferencijoje Trakuose | LMSA Valdybos posėdis Dzūkijos miškuose |
Jubiliatas yra aistringas medžiotojas, neapleidžiantis šio pomėgio jau pusę amžiaus, vadovauja medžiotojų klubui “Miškininkas”. Medžioklei A.Hofmanas atiduoda visą savo laisvalaikį. Turi sukaupęs didelę ir vertingą medžioklės trofėjų kolekciją, jo dresuoti medžiokliniai šunys yra pelnę aukščiausius apdovanojimus.
Nuoširdžiai sveikiname Jus garbingo jubiliejaus -
75 - mečio proga!
Linkime Jums ir Jūsų šeimai kuo geresnės sveikatos, rezultatyvių darbų, ištikimų bičiulių ir paprastos žmogiškos laimės.
Lietuvos miško savininkų asociacijos narių vardu
LMSA Valdybos pirmininkas
Algis Gaižutis
2011 m. birželio 13 d.