Naujienos

Seimas svarstys Prezidentės vetuoto Miškų įstatymo pataisas (stenograma)

Prezidentės veto pristatęs jos vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas pristatė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintas svarstyti Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1649 GR. Jis teigė, kad Seimas anksčiau priimtame įstatyme pažeidžia viešąjį interesą ir sudaro galimybes užstatyti namais Lietuvos miškus. Taip pat jis tvirtino, kad miško žemės savininkai negali turėti teisėtų lūkesčių joje atstatyti sodybas, o pagal tokį įstatymą, kurį š.m. gegužės 17 d. priėmė Seimas, atveriamas kelias galimybei piktnaudžiauti, kad „tai būtų praturtėjimas tam tikros grupės žmonių“, o visuomenė nukentėtų.
Prezidentės patarėjas išgirdo kandžios parlamentarų kritikos dėl klaidingos dekrete pateiktos informacijos.

Vienintelė balsavusi prieš Prezidentės veto ir siūliusi įstatymą verčiau laikyti išvis nepriimtu D.Kuodytė ciniškais pavadino tokius N.Udrėno žodžius, primindama, kad buvusios sodybos mišku per laiką apaugo dėl sovietų represijų, melioracijos. „Žmonių kalba šnekant, buvusių sodybų negalės atstatyti tiesioginiai jų savininkų palikuonys. O kaip jos užaugo miškais? Tai buvo sovietinių represijų agresijos pasekmė. [...] Buvę tremtinių vaikai neteko teisėtų lūkesčių“, – neslėpė nusivylimo Prezidentės veto Seimo narė Dalia Kuodytė. 

„Man atrodo mes tiek skaudinome ir įžeidinėjome žmones kalbėdami apie šį Miškų įstatymą ir toliau dar juos erziname, kad toliau svarstysime. Na, ką mes toliau svarstysime? Vis tiek nieko neleidžiame, o buvę tremtinių vaikai neturi jokių teisėtų lūkesčių, kam toliau įžeidinėti, laikykim, kad jis nepriimtas ir pamirškime visą šitą istoriją, kol ateis truputėlį sveiko proto ir racionalumo turintys žmonės“, - kalbėjo Seimo narė D.Kuodytė, siūlydama įstatymą iš vis atmesti, nes pasak  jos, toliau svarstant įstatymą, užsitęstų žmonių „įžeidinėjimas ir erzinimas“.

„Jei praturtėjimas - 30 kvadratinių metrų namelis, tai jis praturtės. O gal tiesiog atvažiuos, kastuvą atsiveš ir viską prižiūrės? Jūs norite, kad Lietuvoje kuo daugiau kampelių būtų apleista“, - sakė „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentaras Jonas Ramonas, kalbas, kad sodybų statytojai ims reikalauti specialių kelių, pavadinęs „absurdu“ ir „stebuklais“.  J.Ramonas siūlė nepritarti Prezidentės veto, nes būtų pažeisti savininkų teisėti lūkesčiai, o dekrete yra pateikiama klaidinga informacija. Parlamentaras sakė, kad   kad niekas miškuose masiškai nestatys trobų, tai bus vienetai.

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) tikime jos Ekscelencijos LR prezidentės Dalios Grybauskaitės padorumu, sąžiningumu. Didžioji dalis balsavome rinkdami į Lietuvos Prezidento postą būtent ją, kaip vienintelį geriausią pasirinkimą.

Todėl vienintelis paaiškinimas, kodėl D.Grybauskaitė vetuodama Miškų įstatymo pataisas pateikia su tiesa prasilenkiančius argumentus gali būti tik toks- Prezidentei pateikta šališka, klaidinanti informacija. O tai jau - skandalas, kompromituojantis Prezidentės komandą, o netiesiogiai- ir ją pačią. Išsamesnė Prezidentės dekreto vetuojant Miškų įstatymą analizė pateikiama 2011-06-08 straipsnyje "Miškų įstatymas: kas griauna žmonių pasitikėjimą valstybe?"...>>>

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

VI (PAVASARIO) SESIJOS RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 334

STENOGRAMA  

2011 m. birželio 9 d.

[...]

12.53 val.

Miš­kų įsta­ty­mo 2, 4, 11, 13 ir 14 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas Nr. XIP-1649GR (Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to grą­žin­tas Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti) (pa­tei­ki­mas)...>>>

Kvie­čiu vy­riau­si­ą­jį Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ją Ne­ri­jų Ud­rė­ną į tri­bū­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Tik­rai ne­tu­riu jo­kio nu­si­sta­ty­mo prieš jū­sų frak­ci­ją. (Bal­sai sa­lė­je)

N. UDRĖNAS. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, šian­dien esu įpa­rei­go­tas jums pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės dek­re­tą, ku­riuo grą­ži­na­mas pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti 2011 m. ge­gu­žės 17 d. pri­im­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos miš­kų įsta­ty­mo 2, 4, 11, 13 ir 14 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas.

Miš­kų įsta­ty­mo svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas už­tru­ko iš tie­sų il­gą lai­ką, su­kė­lė daug ašt­rių dis­ku­si­jų, ne­pa­li­ko abe­jin­gų dėl Lie­tu­vos miš­kų, o kar­tu ir pa­čios Lie­tu­vos vals­ty­bės at­ei­ties. Tai tik dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad šis įsta­ty­mas ypa­tin­gai svar­bus vals­ty­bei ir jos žmo­nėms. Bu­vo įdė­ta daug dar­bo sie­kiant ge­riau­sių bū­dų, kaip ge­riau reg­la­men­tuo­ti miš­kų tvar­ką. Ypač Jos Eks­ce­len­ci­ja Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė ver­ti­na ir pa­lai­ko šio­mis Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­so­mis su­da­ro­mas re­a­lias ga­li­my­bes įgy­ven­din­ti vals­ty­bei svar­bius stra­te­gi­nius pro­jek­tus, mak­si­ma­liai pa­nau­do­jant Eu­ro­pos pa­ra­mos lė­šas. Tai vi­sų pir­ma ša­lies ener­ge­ti­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti bū­ti­nų elek­tros tin­klų jung­čių NordBalt, LitPol Link pro­jek­tai, Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nių trans­por­to ko­ri­do­rių pra­lai­du­mo di­di­ni­mo ir ki­ti pro­jek­tai. Nuo to, kaip grei­tai tu­rė­si­me tei­si­nę ba­zę šių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mui, pri­klau­sys ir re­a­lios veik­los šia kryp­ti­mi ga­li­my­bės, o kar­tu iš vi­sos ša­lies ge­ro­vė.

Miš­kai – vi­sos tau­tos tur­tas, to­dėl ver­tin­da­ma at­ski­ras pri­im­to Miš­kų įsta­ty­mo nuo­sta­tas Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė ra­gi­na ne­pa­mirš­ti ir va­do­vau­tis iš­im­ti­nai tik tau­tos in­te­re­sais, pai­sy­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mų ir ne­su­da­ry­ti są­ly­gų veik­lai, ku­rios griau­nan­tį po­vei­kį pa­ju­si­me ne tik mes, bet ir mū­sų vai­kai, at­ei­nan­čios kar­tos.

To­dėl Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė, grą­žin­da­ma jums, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Miš­kų įsta­ty­mą pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti, siū­lo at­si­sa­ky­ti šių nuo­sta­tų, sa­vo ne­su­ti­ki­mą su ju­mis grįs­da­ma to­kiais pa­grin­di­niais ar­gu­men­tais.

Pir­ma. Įsta­ty­mu įtei­si­na­mas vi­sų be iš­im­ties pri­va­čių miš­ko val­dų ar­ba pri­va­čia­me ne miš­kų ūkio pa­skir­ties že­mės skly­pe esan­čios miš­ko že­mės ati­da­li­ji­mas. Tai prieš­ta­rau­ja ki­toms to pa­ties įsta­ty­mo nuo­sta­toms ir pa­nei­gia prin­ci­pi­nę tai­syk­lę, įsta­ty­mi­nį im­pe­ra­ty­vą, jog pri­va­čios miš­ko val­dos ar­ba pri­va­čia­me ne miš­kų ūkio pa­skir­ties že­mės skly­pe esan­ti miš­ko že­mė ne­skai­do­ma į da­lis, jei­gu jos plo­tas yra ar­ba tam­pa ma­žes­nis kaip 5 hek­ta­rai. Kar­tu to­kia nuo­sta­ta ne­ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mų, kad drau­di­mu skai­dy­ti pri­va­čių miš­kų val­das į da­lis, jei val­da tam­pa ar­ba yra ma­žes­nė nei 5 hek­ta­rai (ci­tuo­ju): „sie­kia­ma už­tik­rin­ti, kad miš­kuo­se ne­at­si­ras­tų la­bai daug ma­žų miš­ko skly­pų, pri­klau­san­čių skir­tin­giems sa­vi­nin­kams, nes taip, ypač at­si­žvel­giant į to­kiais at­ve­jais bū­ti­nus nu­sta­ty­ti ser­vi­tu­tus, į miš­kų tvar­ky­mo bei miš­kų ūkio veik­los or­ga­ni­za­vi­mo tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus in­ter alia su miš­ko val­dų at­ri­bo­ji­mu vie­nos nuo ki­tos ir ki­tų, ga­lė­tų bū­ti su­da­ry­tos prie­lai­dos pa­keis­ti na­tū­ra­lų kraš­to­vaiz­dį, at­ski­rus miš­ke esan­čius ob­jek­tus, skur­din­ti, alin­ti miš­ką, na­tū­ra­lią gam­ti­nę ap­lin­ką“ (2006 m. ko­vo 14 d. nu­ta­ri­mas).

Kar­tu no­riu pa­žy­mė­ti, jog miš­ko val­dų skai­dy­mas bus ga­li­mas įsta­ty­me aiš­kiai api­brėž­tais iš­im­ti­niais at­ve­jais, t. y. kai skly­pai bu­vo su­for­muo­ti at­ku­riant nuo­sa­vy­bės tei­ses as­me­nims ben­dro­sios nuo­sa­vy­bės tei­se, taip pat ati­da­li­jant že­mės ūkio naud­me­nas, esan­čias pri­va­čio­je miš­ko val­do­je, bei ati­da­li­jant že­mę, ku­rio­je yra tei­sė­tai pa­sta­ty­tas gy­ve­na­ma­sis na­mas ar­ba gy­ve­na­ma­sis na­mas kar­tu su jo pri­klau­si­niais.

An­tra. Įsta­ty­mas nu­sta­to sep­ty­nis at­ve­jus, kuo­met miš­ko že­mė ga­li bū­ti pa­ver­čia­ma ki­to­mis naud­me­no­mis. Vie­nas iš jų – bu­vu­sioms so­dy­boms at­sta­ty­ti pri­va­čio­je miš­ko že­mė­je, kai šių so­dy­bų bu­vi­mo ju­ri­di­nis fak­tas nu­sta­ty­tas va­do­vau­jan­tis Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­su pa­gal ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus. Ši nuo­sta­ta yra ydin­ga ke­liais as­pek­tais, ku­riuos no­rė­čiau pa­mi­nė­ti.

Pir­ma. Pa­gal Miš­kų įsta­ty­mą miš­ko že­mė ga­li bū­ti pa­ver­čia­ma ki­to­mis naud­me­no­mis tik, pa­brė­žiu, įsta­ty­me nu­sta­ty­tais iš­im­ti­niais at­ve­jais. Šis iš­im­ti­nu­mo prin­ci­pas, ypač at­si­žvel­giant į miš­ko, kaip iš­im­ti­nę reikš­mę tu­rin­čios na­cio­na­li­nės ver­ty­bės ir ypa­tin­gą tei­si­nį sta­tu­są, reiš­kia, kad miš­ko že­mės pa­ver­ti­mo ki­to­mis naud­me­no­mis at­ve­jai tu­ri bū­ti itin re­ti, iš­im­ti­niai, su­si­ję su vie­šuo­ju in­te­re­su, tai ne­ga­li tap­ti pa­pli­tu­siu reiš­ki­niu. Ver­ty­bė yra miš­ko iš­sau­go­ji­mas, gau­si­ni­mas, o ne miš­ko že­mės pa­ver­ti­mas ki­to­mis naud­me­no­mis. Tai sa­vo nu­ta­ri­muo­se yra iš­si­aiš­ki­nęs ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas (2009 m. bir­že­lio 22 d. nu­ta­ri­mas).

An­tra. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas taip pat yra ne­dvip­ras­miš­kai nu­ro­dęs, kad, at­si­žvel­giant į miš­kų, kaip ypa­tin­gų nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tų, po­bū­dį, į jų ypa­tin­gą eko­lo­gi­nę, so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę reikš­mę ap­lin­kai, sa­vi­nin­kų nuo­sa­vy­bės tei­sės ri­bo­ji­mai yra ga­li­mi ir kon­sti­tu­ciš­kai pa­tei­si­na­mi (2006 m. ko­vo 14 d. nu­ta­ri­mas).

Tre­čia. Svar­bu taip pat aiš­kiai įvar­dy­ti ir ne­leis­ti spe­ku­liuo­ti ar­gu­men­tais, esą bu­vu­sių so­dy­bų at­sta­ty­mas yra su­si­jęs su tei­sė­tų lū­kes­čių įgy­ven­di­ni­mu. Nei nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mas, nei miš­ko že­mės įgi­ji­mas pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn ko­kiu nors ki­tu tei­si­niu pa­grin­du au­to­ma­tiš­kai ne­su­kū­rė ir ne­su­ku­ria jo­kio tei­sė­to lū­kes­čio į šio­se vie­to­vė­se bu­vu­sių so­dy­bų at­sta­ty­mą, nes bet koks tei­sė­tas lū­kes­tis ga­li at­si­ras­ti tik įsta­ty­mo pa­grin­du. Įsta­ty­mai to­kių lū­kes­čių nie­ka­da ir nie­kam ne­su­kū­rė.

Ket­vir­ta. Ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių dėl ga­li­mo pik­tnau­džia­vi­mo prak­ti­ko­je, kaip tai at­si­ti­ko su pa­na­šaus tu­ri­nio Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, nes pa­gal Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­są, ku­ris tu­ri pir­me­ny­bę jo nuo­sta­tų prieš­ta­ra­vi­mo ki­tiems įsta­ty­mams at­ve­ju, so­dy­bos bu­vi­mo ju­ri­di­nis fak­tas teis­me ga­lės bū­ti įro­di­nė­ja­mas vi­so­mis tei­si­nė­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, taip pat ir liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, tai­gi ne­ap­si­ri­bo­jant vien tik­tai ar­chy­vi­niais do­ku­men­tais.

Api­ben­drin­da­mas no­rė­čiau dar kar­tą at­kreip­ti dė­me­sį, kad ver­ti­nant šią įsta­ty­mo nuo­sta­tą kon­sti­tu­ci­nių nuo­sta­tų bei prak­ti­nio įgy­ven­di­ni­mo as­pek­tais ji nė­ra nie­kaip su­si­ju­si su vie­šuo­ju in­te­re­su. Ja ne tik pa­nei­gia­mas ben­dra­sis miš­ko že­mės pa­ver­ti­mo ki­to­mis naud­me­no­mis iš­im­ti­nu­mo prin­ci­pas, bet ir su­ku­ria­mos re­a­lios prie­lai­dos vi­siš­kai ne­prog­no­zuo­ja­mai ir sti­chiš­kai miš­kų ur­ba­ni­za­ci­jai, miš­kų bei jų eko­sis­te­mų nio­ko­ji­mui, es­mi­niam vi­suo­me­nės pri­ei­na­mu­mo prie miš­kų bei gam­tos tur­tų ri­bo­ji­mui. To­kia nuo­sta­ta, pri­si­me­nant, ko­kią ža­lą pa­da­rė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­ver­ti­mas kil­no­ja­muo­ju bei su­da­ry­tos są­ly­gos gra­žiau­sių gam­tos kam­pe­lių ap­tvė­ri­mui, tap­tų tik dar vie­na žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo vals­ty­be ir tei­se prie­lai­da.

Tre­čia. Įsta­ty­mas nu­ma­to, kad pri­va­čios miš­ko že­mės sa­vi­nin­kai, or­ga­ni­zuo­jan­tys pri­va­čios miš­ko že­mės pa­ver­ti­mą ki­to­mis naud­me­no­mis, pri­va­lo Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čio­je že­mė­je įveis­ti miš­ką ne ma­žes­nia­me plo­te ne­gu ki­to­mis naud­me­no­mis pa­ver­čia­mas miš­ko že­mės plo­tas, ar­ba su­mo­kė­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją. Ta­čiau kar­tu nu­sta­ty­ta, kad rei­ka­la­vi­mai įveis­ti miš­ką ar­ba su­mo­kė­ti pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją ne­tai­ko­mi už tą ki­to­mis naud­me­no­mis par­ver­čia­mos že­mės da­lį, ku­rio­je for­muo­ja­mi at­ski­rie­ji žel­dy­nai. To­kia įsta­ty­mo nuo­sta­ta su­ku­ria re­a­lias, tei­siš­kai nie­kuo ne­pa­grįs­tas prie­lai­das ne­tai­ky­ti įsta­ty­me nu­sta­ty­to kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mo už miš­ko iš­kir­ti­mą, taip bent iš da­lies kom­pen­suo­jant šio pro­ce­so me­tu ap­lin­kai da­ro­mą ža­lą, o tai ne­iš­ven­gia­mai nei­gia­mai pa­veiks miš­kus ir pa­si­tar­naus ne jų gau­si­ni­mui, miš­kin­gu­mo gau­si­ni­mui, bet pri­si­dės prie miš­kų ny­ki­mo. Kar­tu no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba, at­li­ku­si Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų an­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą, taip pat tu­rė­jo pa­sta­bų dėl ma­no mi­nė­tų įsta­ty­mo nuo­sta­tų.

Jos Eks­ce­len­ci­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės dek­re­to pri­sta­ty­mą bai­giau ir esu pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti į jums, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, rū­pi­mus klau­si­mus. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Nė­ra sa­lė­je. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Nė­ra sa­lė­je. Klau­sia D. Kuo­dy­tė.

D. KUODYTĖ (LSF). Yra, ir dar kaip yra. Ger­bia­ma­sis pre­le­gen­te, žmo­nių kal­ba šne­kant, Pre­zi­den­tės ve­to reiš­kia, kad bu­vu­sių sa­vi­nin­kų pa­li­kuo­niai, tie­sio­gi­niai pa­li­kuo­niai, at­si­ė­mę so­dyb­vie­tes, ne­ga­lės at­si­sta­ty­ti tų so­dyb­vie­čių ir jo­se įsi­kur­ti. Jei­gu kas pa­mir­šo, pri­min­siu, ko­kiu bū­du tos so­dyb­vie­tės su­griu­vo, už­au­go miš­ku, da­bar tai va­di­na­ma miš­ko že­me: tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie so­vie­ti­nės rep­re­si­jų po­li­ti­kos re­zul­ta­tą. Žmo­nės bu­vo iš­vež­ti į Si­bi­rą, pa­tys bė­go iš na­mų slaps­ty­da­mie­si, iš­gui­ti, vyk­dant me­lio­ra­ci­ją. Ar ne­ma­no­te, kad pir­mų­jų trem­čių 70-me­čio pro­ga toks Pre­zi­den­tės spren­di­mas yra, švel­niai ta­riant, ne­ko­rek­tiš­kas ir ci­niš­kas, kal­bant bū­tent apie šiuos žmo­nes.

N. UDRĖNAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. No­rė­čiau pri­min­ti ke­le­tą as­pek­tų, kas yra įdo­mu. Jau Lie­tu­vos sta­tu­tai ir va­la­kų re­for­mos nuo­sta­tos nu­ma­tė, kad bū­tų kom­pen­suo­ja­ma už že­mę, tar­kim, ly­di­mas bu­vo už­draus­tas iš vi­so, o bu­vo ska­ti­na­mas at­žel­di­ni­mas. Miš­kin­gu­mas Lie­tu­vo­je ma­žė­jo, ypač po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro miš­kin­gu­mas bu­vo su­ma­žė­jęs ga­na ge­ro­kai. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, net ir prieš jį, miš­kin­gu­mas bu­vo apie 17–20 %. Tai­gi di­de­lė Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja tuo me­tu bu­vo pie­vos, aria­ma že­mė, o Lie­tu­vos žmo­nės vi­są lai­ką su­pra­to, kad miš­kas iš tie­sų yra ver­ty­bė. Tu­ri­me žiū­rė­ti į at­ei­tį, į mū­sų vai­kų at­ei­ties kar­tas. Svars­ty­mo me­tu bu­vo kal­bė­ta apie tie­sio­gi­nius pa­li­kuo­nius, bet da­bar šios nuo­sta­tos bū­tų at­vė­ru­sios ke­lią at­sta­ty­ti so­dy­bas žmo­nėms, ku­rie su ta vie­to­ve ne­tu­ri tie­sio­gi­nio ry­šio. Tai tie­siog bū­tų pra­tur­ti­ni­mas tam tik­ros gru­pe­lės žmo­nių, pa­nei­giant li­ku­sios ben­druo­me­nės, tau­tos in­te­re­są.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi aš pri­ta­riau ir pats krei­piau­si į Pre­zi­den­tę, kad bū­tų ve­tuo­ja­ma, tai aš svei­ki­nu ši­tą Pre­zi­den­tės žings­nį. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ko­dėl, ži­nant iš­anks­ti­nę Pre­zi­den­tės nuo­sta­tą ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tam tik­ras nuo­sta­tas, kad miš­kas yra spe­ci­fi­nis da­ly­kas ir ne­rei­kė­tų skai­dy­ti į ma­žes­nius, nes, kaip ir jūs pri­mi­nė­te mū­sų is­to­ri­ją, jei­gu šei­mo­je bū­da­vo ke­le­tas pa­vel­dė­to­jų, tai tik vie­nam ati­tek­da­vo miš­kas, nie­kas į ga­ba­liu­kus ne­skirs­ty­da­vo. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ko­dėl, ži­nant nuo­sta­tas, ži­nant Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą, vis tiek ei­na to­kie pa­siū­ly­mai?

N. UDRĖNAS. Tam tik­rai da­liai žmo­nių tai tik­rai yra la­bai reikš­min­gas pra­tur­tė­ji­mo šal­ti­nis. Tur­būt tai ga­lė­tų bū­ti vie­nas va­rian­tas. Bet su­pran­ta­mas no­ras pa­leng­vin­ti sta­ty­bų pro­ce­są. Su­pran­ta­mas no­ras tą ma­žiau biu­ro­kratizuoti, bet tam yra Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir Sta­ty­bos įsta­ty­mai, o ne Miš­kų įsta­ty­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Ra­mo­nas.

J. RAMONAS (KPF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis pa­ta­rė­jau, ar jūs at­sa­kin­gai pri­si­i­ma­te at­sa­ko­my­bę, kad iš tik­rų­jų, aš ma­nau, pa­gal pa­teik­tus ar­gu­men­tus jūs su­klai­di­no­te Pre­zi­den­tę ir Pre­zi­den­tė pri­ėmė to­kį spren­di­mą. Nė­ra to­kių skai­čių, ko­kiais jūs ope­ruo­ja­te. Nė­ra tiek at­kur­ta nuo­sa­vy­bė ar­ba pre­ten­duo­jan­čių į sau­go­mas te­ri­to­ri­jas. Tai yra vie­ne­tai, o ne šim­tai tūks­tan­čių. Tai vie­nas da­ly­kas. Jūs da­bar pri­sta­ty­da­mas sa­kė­te, kad tai nė­ra tei­sė­ti lū­kes­čiai. Kaip tai nė­ra? Jei­gu pri­im­tas Nuo­sa­vy­bės grą­ži­ni­mo įsta­ty­mas ir 20 me­tų mes at­ku­ria­me že­mę, ir tai nė­ra tei­sė­tas lū­kes­tis? Ir tre­čias da­ly­kas, jūs ar­gu­men­tuo­ja­te, kad sau­je­lė žmo­nių pra­tur­tės. Jei­gu pa­si­sta­tys 30 m² na­me­lį, jis pra­tur­tės, jis bus mi­li­jo­nie­rius? Jis at­va­žiuos ten, kas­tu­vą pa­si­dės, pri­žiū­rės tą miš­ką ir puo­se­lės. Jums la­biau pa­tin­ka, kai vals­ty­bi­niuo­se miš­kuo­se ap­leis­tos vi­sos vie­tos, yra brūz­gy­nai ir ne­su­tvar­ky­ta. Jūs už tai pa­si­sa­ko­te? Jūs klai­di­na­te Pre­zi­den­tę, ir ji pri­ima to­kius spren­di­mus. Aš ma­nau, kad tai ne­tei­sin­ga ir t. t. Aš siū­ly­čiau jums pa­gal­vo­ti.

N. UDRĖNAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Dar kar­tą pa­brė­šiu, kad Pre­zi­den­tė įsi­gi­li­nu­si į ši­tą klau­si­mą ir ji­nai no­ri už­kirs­ti ke­lią ga­li­miems pik­tnau­džia­vi­mams, kas pa­žy­mė­ta ir STT pa­žy­mo­je dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo, ir mū­sų kar­ti gy­ve­ni­mo pa­tir­tis…

PIRMININKAS. Klau­sia K. Dauk­šys, bet jo nė­ra. Ta­da klau­sia E. Ta­ma­šaus­kas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jū­sų tei­kia­mo Pre­zi­den­to dek­re­to 1 straips­nio 5 da­ly­je yra tei­gia­ma: „Be to, ir 2006 m. bir­že­lio 15 d. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mu­ni­ka­te Ta­ry­bai ir Eu­ro­pos Par­la­men­tui dėl miš­kams skir­to ES veiks­mų pla­no, ku­riuo nu­sta­to­mi ben­dri­jos ir vals­ty­bių na­rių su miš­ku su­si­ju­sios veik­los pa­grin­di­niai prin­ci­pai, iš es­mės ne­pri­ta­ria­ma ne­di­de­lių pri­va­čių val­dų skal­dy­mui į dar ma­žes­nes.“ Štai aš tu­riu ran­ko­je bū­tent šį ko­mu­ni­ka­tą, ku­rio tei­gi­niais at­seit re­mia­si Pre­zi­den­tė. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te nu­ro­dy­ti, ku­ria­me iš veiks­mų, jų yra 18, iš es­mės ne­pri­ta­ria­ma ne­di­de­lių pri­va­čių val­dų skal­dy­mui į dar ma­žes­nes, nes aš to­kio, be­je, ne­ra­dau, to­dėl abe­jo­ju ir vi­sų ki­tų pa­teik­tų Pre­zi­den­tės ar­gu­men­tų ar in­ter­pre­ta­ci­jų pa­ti­ki­mu­mu.

N. UDRĖNAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Ga­liu pa­brėž­ti, kad vi­zi­to me­tu, ben­drau­da­mas su įvai­riais įvai­rių ša­lių, ypač Skan­di­na­vi­jos, į ku­rią mes no­ri­me orien­tuo­tis, pa­rei­gū­nais, la­bai do­mė­jau­si ši­tuo klau­si­mu, kaip yra reg­la­men­tuo­ja­ma ur­ba­ni­za­ci­ja. Ten ur­ba­ni­za­ci­ja yra reg­la­men­tuo­ja­ma ga­na griež­tai. Ten, kur te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tai lei­džia sta­ty­ti, sta­ty­bos pro­ce­sas yra leng­vas, aiš­kus ir ne­ke­lia pro­ble­mų. Bet ten, kur yra gam­tos ob­jek­tai, sta­ty­bos yra tik lei­džia­mos iš­im­ti­niais at­ve­jais, ir tai yra ben­dra po­li­ti­ka. O dėl kon­kre­čių nuo­sta­tų šio ko­mu­ni­ka­to mes ga­lė­si­me jums at­ski­rai pra­neš­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tie­sų Lie­tu­vo­je ne tik pu­šy­nai yra, bet ir III ar IV ka­te­go­ri­jos miš­kai. Iš es­mės no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar iš tie­sų ap­ri­bo­jant tam tik­ras sta­ty­bas, gal­būt rek­re­a­ci­nių te­ri­to­ri­jų plėt­rą, ne­nu­ver­ti­na­ma že­mė tiek, kad tuo pa­si­nau­dos su­pir­kė­jai, ku­rie ir da­bar nau­do­ja­si? To­kios miš­ko že­mės, kur dau­giau krū­my­nai, o ne miš­kai, kai­na apie 500 Lt da­bar yra. Juos la­bai sėk­min­gai su­pir­ki­nė­ja ne tik su­pir­kė­jai lie­tu­viai, bet, kiek ži­nau, ir skan­di­na­vai ke­lia į ši­tą erd­vę ko­ją. Ma­ny­čiau… Čia jūs sa­kė­te apie pa­si­pel­ny­mą. At­virkš­čiai, ar ne­ma­no­te, kad, taip nu­ver­ti­nus, yra at­ima­mi pi­ni­gai iš žmo­nių? Vėl­gi ar ne­ma­no­te, kad iš tie­sų tai ga­lė­tų bū­ti tam tik­ra leng­ves­nė ga­li­my­bė at­kur­ti so­dy­bas, plė­to­ti kai­mo žmo­nėms tam tik­rą ver­slą, tu­riz­mą ir t. t.? Ačiū.

N. UDRĖNAS. Tik­rai pa­lai­ko­me ini­cia­ty­vą sta­ty­ti ten, kur ga­li­ma, bet tai tu­ri bū­ti reg­la­men­tuo­ja­ma ben­drai­siais ir ten, kur rei­kia, de­ta­liai­siais pla­nais. O ši­tos nuo­sta­tos pa­da­ro tai, kad mes pri­va­ti­zuo­si­me pel­ną, tai kaž­kam nau­din­ga bus, o kaš­tai bus so­cia­li­zuo­ja­mi – nau­da mums, o kaš­tai vi­sai li­ku­siai tau­tai. Tik­rai, net fi­zi­nę in­fra­struk­tū­rą rei­kia su­kur­ti, elek­trą at­ves­ti ir pa­na­šiai, tai yra vi­sos tau­tos in­dė­lis bū­tų į tos in­fra­struk­tū­ros pa­lai­ky­mą. Rei­kia su­ba­lan­suo­tai žiū­rė­ti per te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tų su­tvar­ky­mą, kad tai bū­tų aiš­kus, reg­la­men­tuo­tas pro­ce­sas.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ra­me­lis.

K. RAMELIS (MSG). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš pa­skai­čiau dek­re­to mo­ty­vus, kur ci­tuo­ja­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ko­vo 14 d. ci­ta­ta, ir ma­nau, kad ji vi­siš­kai ne­tin­ka įsta­ty­mo pa­tai­sai, ku­rią Sei­mas pri­ėmė. Pa­žiū­rė­ki­me, kas ten ra­šo­ma. Ra­šo­ma, kad ne­ga­li­ma skirs­ty­ti 5 hek­ta­rų į ma­žes­nius. Šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju kal­ba­ma jau ne apie 5 hek­ta­rus, bet 9, fak­tiš­kai 10 hek­ta­rų. Nes, pa­vyz­džiui, 9 hek­ta­rus ir 9 de­šim­tą­sias į du skly­pus pa­da­lin­ti ne­ga­li­ma. Vie­nas skly­pas bus 5, o ki­tas jau tru­pu­tį ma­žiau. Čia vie­nas ne­ati­ti­ki­mas.

Ant­ras. Ra­šo­ma, ko­dėl ne­ga­li­ma, pa­žiū­rė­ki­te. Ra­šo­ma dėl to, jūs skai­tė­te, kad tas su­da­rys są­ly­gas pa­keis­ti na­tū­ra­lų kraš­to­vaiz­dį, at­ski­rus miš­ke esan­čius ob­jek­tus, skur­din­ti ir alin­ti miš­ką, na­tū­ra­lią gam­ti­nę ap­lin­ką. Pa­gal tą pro­jek­tą, ku­rį Pre­zi­den­tė gin­či­jo, nie­ko pa­na­šaus nė­ra, nes nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė ati­da­lin­ti miš­ko da­lį, jau at­skir­tą na­tū­ra­lio­mis ri­bo­mis. Ir dėl to nei vaiz­das, nei pa­dė­tis, nie­kas ne­si­kei­čia. Jei­gu skly­pas ker­ta elek­tros li­ni­ją ar­ba kvar­ta­li­nę li­ni­ją, tai ji kaip tik nie­ko ki­to ne­kei­čia. Tuo la­biau kad 5 hek­ta­rų ar­ba ki­tų ne­ga­li­ma pa­da­lin­ti į daug skly­pų, nes dau­giau­sia ga­li bū­ti vie­na ri­ba ar­ba dvi.

PIRMININKAS. Ge­rai. Pra­šom at­sa­ky­ti. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis klau­si­mas.

N. UDRĖNAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų dėl ati­da­li­ji­mo net ir Na­po­le­o­no lai­kų ko­dek­se bu­vo pa­brėž­ta, kad že­mė­val­da tu­ri bū­ti val­do­ma ra­cio­na­liai. Tas prin­ci­pas, kad ir miš­kų ūky­je Lie­tu­vo­je ta kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na dėl 5 hek­ta­rų bū­tų įtvir­tin­ta, ir liu­di­ja, kad ūki­nin­kau­ti miš­kuo­se ga­li­ma, bet rei­kia steng­tis iš­lai­ky­ti kuo di­des­nę jų že­mė­val­dą, kad tas ūki­nin­ka­vi­mas bū­tų ra­cio­na­lus. O tos nuo­sta­tos, ku­rios bu­vo mi­nė­tos dek­re­te, tik­rai at­ve­ria ke­lią į ga­li­my­bes pik­tnau­džiau­ti. Nes ta­da tos na­tū­ra­lios ri­bos ga­li pa­dė­ti su­for­muo­ti at­ski­ras na­mų val­das ar kaip ki­taip sau pa­lan­kiai tai­ky­ti tas nuo­sta­tas, kad leis­tų ur­ba­ni­za­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, po du ga­lės kal­bė­ti dėl spren­di­mo, ku­ris pa­gal Sta­tu­tą tu­ri bū­ti pa­si­rink­tas toks: ar­ba svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar­ba lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Tai­gi tie, ku­rie už­si­ra­šė už, su­pran­tu, kad pa­si­sa­ko už tai, kad įsta­ty­mas bū­tų grą­žin­tas svars­ty­ti iš nau­jo, o tie, ku­rie už­si­ra­šė prieš, pa­si­sa­ko, kad įsta­ty­mo ap­skri­tai ne­lik­tų, t. y. kad jis bū­tų lai­ko­mas ne­pri­im­tas. Da­bar pir­ma­sis, ku­ris pa­si­sa­ko už, są­ra­še yra P. Gra­žu­lis, ta­čiau jo nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je) Jis yra, bet bu­vo ne sa­vo vie­to­je. Pra­šom. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš no­rė­čiau nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti ger­bia­ma­jai Pre­zi­den­tei, kad ji su­re­a­ga­vo į da­lies Sei­mo na­rių, ku­rie ne­bal­sa­vo už šį įsta­ty­mą, ir į vi­suo­me­nės pra­šy­mą ir ve­ta­vo šį įsta­ty­mą. La­bai taik­liai Pre­zi­den­tė api­bū­di­no ži­niask­lai­dai, kad mes šian­dien jau ne­pri­ei­na­me prie eže­rų, kad jie ta­po pri­va­ti val­da, ir ruo­šia­mės už­tver­ti vi­sus miš­kus. To­dėl siū­lau pri­tar­ti Pre­zi­den­tės ve­to ir at­mes­ti da­bar­ti­nio įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ku­rios lei­džia, su­da­ro ga­li­my­bes su­skirs­ty­ti miš­kus į ne­di­de­lius skly­pe­lius, o ant­ras žings­nis bus ten vyk­dy­ti sta­ty­bas.

PIRMININKAS. J. Ra­mo­nas yra už­si­ra­šęs kal­bė­ti prie­šin­gai, tai yra už tai, kad įsta­ty­mas bū­tų lai­ko­mas ne­pri­im­tu. Pra­šom.

J. RAMONAS (KPF). La­bai ačiū. Aš esu prieš tai, aš ne­pri­ta­riu Pre­zi­den­tės ve­to, kad įsta­ty­mas bū­tų toks, koks bu­vo, ir ban­dy­siu dar kar­tą ar­gu­men­tuo­ti. Ko­dėl? Aš jau sa­kiau, ma­nau, kad pa­ta­rė­jų ko­man­da yra su­klai­di­nu­si Pre­zi­den­tę ir ji pri­ėmė to­kį spren­di­mą. Ant­ras da­ly­kas. Šiuo pri­im­tu Miš­kų įsta­ty­mu vi­sur kur no­ri ir kaip no­ri nie­kas ne­sta­tys. Yra ati­tin­ka­mos gru­pės, ap­sau­gos juos­tos ir t. t. Apie 60 % miš­kuo­se, kad ir pri­ėmus, ir pa­li­kus taip, kai bu­vo, nie­ko ne­ga­lės da­ry­ti.

Ir tre­čia. Ma­ne ste­bi­na, kai kal­ba­ma apie tei­sė­tus lū­kes­čius, kad tai nė­ra tei­sė­ti da­ly­kai, ne­rei­kia į tai at­si­žvelg­ti. Ma­ny­čiau, kad tai yra ne­są­ži­nin­ga ir ne­gar­bin­ga. Tai­gi ne­ga­li­ma pri­tar­ti Pre­zi­den­tės ve­to to­dėl, kad taip yra ei­na­ma prieš „nu­so­dy­bi­ni­mo“ po­li­ti­ką. Ma­ny­čiau, rei­kė­tų pa­lik­ti. Ir ne­bus jo­kių čia ste­buk­lų, nie­kas miš­kuo­se tų tro­bų daug ne­sta­tys. Tai bus vie­ne­tai ir nie­kas ne­rei­ka­laus, kaip ar­gu­men­ta­vo, in­fra­struk­tū­ros, elek­tros, ke­lių ir t. t. Jei­gu žmo­gus pats nu­spręs, tai da­bar yra vi­so­kios al­ter­na­ty­vos, su­si­tvar­kys, kad bū­tų ir elek­tra, ir ke­liai. Bet jei­gu jis ne­pri­va­žiuos ir at­eis į Sei­mą, į sa­vi­val­dy­bę, pra­šys ke­lių, tai aš ma­nau, kad tai yra ab­sur­diš­ka ir la­bai daug šne­ka­ma. Juo la­biau kad pa­pras­tų ke­lių sa­vi­val­dy­bės ir ke­lių fon­das ne­ga­li su­tvar­ky­ti, da­bar čia ko­kiam Jo­nui ar Pet­rui į so­dy­bą ke­lią at­ves. Aiš­ku, vis­ko pa­si­tai­ko. Bet ma­ny­čiau, kad rei­kė­tų pa­lik­ti taip, kaip yra, ir bū­tų šiek tiek pa­tei­si­na­mi tei­sė­ti lū­kes­čiai, ku­rių lau­kia miš­ko sa­vi­nin­kai.

PIRMININKAS. J. Ra­mo­nas iš tik­rų­jų pa­si­sa­kė už tai, kad įsta­ty­mas bū­tų grą­žin­tas svars­ty­ti iš nau­jo. Nes tik to­kiu at­ve­ju ga­li­ma pa­lik­ti taip, kaip yra. Da­bar aš… Kur din­go są­ra­šas? E. Ta­ma­šaus­kas tur­būt už? Iš­si­brau­kė­te jūs, taip? Kas pa­si­sa­ko už tai, kad įsta­ty­mas bū­tų lai­ko­mas ne­pri­im­tu? D. Kuo­dy­tė, taip? Pra­šom.

D. KUODYTĖ (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, man at­ro­do, mes tiek skau­di­no­me ir įžei­di­nė­jo­me žmo­nes, kal­bė­da­mi apie šį Miš­kų įsta­ty­mą, ir to­liau dar juos er­zi­na­me. To­liau svars­ty­si­me. Ką mes to­liau svars­ty­si­me? Vis tiek nie­ko ne­lei­džia­me. Bu­vę trem­ti­nių vai­kai ne­tu­ri jo­kių tei­sė­tų lū­kes­čių. Kam to­liau įžei­di­nė­ti? Lai­ky­ki­me, kad jis ne­pri­im­tas ir pa­mirš­ki­me vi­są ši­tą is­to­ri­ją, kol at­eis tru­pu­tė­lį svei­ko pro­to ir ra­cio­na­lu­mo tu­rin­tys žmo­nės.

PIRMININKAS. Dar ga­lė­tų vie­nas pa­si­sa­ky­ti už tai, kad įsta­ty­mas bū­tų ne­pri­im­tas, bet tur­būt jau to­kių nė­ra. Ta­da rei­kia bal­suo­ti ir bal­sa­vi­mu spręs­ti, kas bal­suos už, tas bal­suos už įsta­ty­mo svars­ty­mą iš nau­jo. Jis bus svars­to­mas ir Sei­mas spręs, ko­kį įsta­ty­mą pri­im­ti po nau­jo svars­ty­mo. Tas, kas bal­suos prieš, bal­suos už tai, kad įsta­ty­mas lai­ko­mas ne­pri­im­tu, ir ta­da ga­lė­tų bū­ti ren­gia­mas ki­tas įsta­ty­mas, tai jau bū­tų nau­jas pro­ce­sas. Tur­būt vi­siems aiš­ku. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Bal­sa­vi­mas už yra už Pre­zi­den­tės grą­žin­to įsta­ty­mo svars­ty­mą iš nau­jo, bal­sa­vi­mas prieš reiš­kia už lai­ky­mą jo ne­pri­im­tu. Pra­šom bal­suo­ti.

Už tai, kad įsta­ty­mas bū­tų svars­to­mas iš nau­jo, bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai, už tai, kad jis bū­tų lai­ko­mas ne­pri­im­tu, tik 1. Tai­gi įsta­ty­mas bus svars­to­mas iš nau­jo ir pa­gal Sta­tu­tą svars­ty­mo da­ta tu­ri bū­ti po sa­vai­tės, tai yra bir­že­lio 16 d.

 [...]