Naujienos
Prezidentė Miškų įstatymą grąžino Seimui tobulinti
Su LR Prezidentės 2011 m. gegužės 31 d. DEKRETU Nr. 1K-713 susipažinti galima čia...>>>
LMSA komentaras: Pilnai pritariame Prezidentės nuomonei, kad kai kurios Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai.
Pagrindiniai įstatymo pataisų trūkumai:
1. Priimtame teisiniame reglamentavime numatomi neproporcingai dideli suvaržymai savininkams disponuoti privačia nuosavybe, o tam keliamos sąlygos nustato kitokius reikalavimus, nei įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) ir todėl galimai bus sunkiai įgyvenamos.
Seimo priimto įstatymo 3 straipsniu keičiamo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.
Tuo tarpu apibrėždamas sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, CPK 445 straipsnis numato, kad: „Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų". Be to, CPK 185 straipsnis numato, kad „Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis."
2. Praktiškai ir toliau lieka draudžiamas net buvusių sodybų atstatymas, rekreacinės infrastuktūros ir statinių įrengimas, žemės naudmenų atsidalinimas ar žemės paskirties pakeitimas II, III ir net IV grupių privačiuose miškuose, patenkančuose į saugomas teritorijas ir įvairias apsaugos zonas (keičiamo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys). Visos ankstesnės Nepriklausomybės pradžios deklaracijos kalbėjo apie etnokultūrinio kraštovaizdžio bei gyvensenos išsaugojimą ir tam turėjo tarnauti bent dalis saugomų teritorijų - visų pirma valstybiniai parkai. Sodybų atkūrimui ten turėtų būt teikiams prioritetas ir taikomos lengvatos. Daroma priešingai.
Pagrindinis įstatymo pataisų privalumas (kurio nekritikuoja ir Prezidentė):
3. Daliai privačių miškų savininkų Seimo priimto įstatymo 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 3 dalimi sudarytos bent minimalios praktinės galimybės tapt savo valdų šeimininkais (atsidalinti savo dalį nuosavybę atgavusiems bendraturčiams; atidalinti žemės ūkio naudmenas, kai jos netinkamai buvo priskirtos miškų tikslinei paskirčiai; atsidalinti žemę po jau esančiais teisėtai pastatytais pastatais ir taip įgyvendinti savo lūkesčius pasinaudojant įstatymų garantuojamomis savininkų teisėmis) .
Manome, kad perteklinių draudimų, neproporcingų apribojimų disponuoti teisėtai įgyta nuosavybe iniciatoriai savo veiksmais ne tik supriešina bei pažeidžia pusiausvyrą tarp LR Konstitucijoje įtvirtintų vertybių: gamtos vertybių apsaugos bei saikingo naudojimo (54 str.) ir nuosavybės neliečiamumo bei apsaugos (23 str.), tačiau kuria prielaidas, verčiančias dabartinius savininkus (kurie negali savo nuosavybe naudotis) pusvelčiui parduoti turimą turtą. Privatūs miškai užima ~800 tūkst.ha (38% bendro miškų ploto) ir priklauso ~242 tūkst. savininkų. Tad miškų nuosavybės naudojimo reikalai (įskaitant šeimų narius) betarpiškai aktualūs daugiau nei 730 tūkst. Lietuvos piliečių.
