Naujienos

A.Brukas:Seimo priimto miškų įstatymo trūkūmai, privalumai ir pavojai

1.Saugomos teritorijos galutinai atsitveria nuo žmonių ir Įtvirtina nusodybinimo politiką bei sovietmečiu sukurto kraštovaizdžio, vykdant totalinį melioravimą, protegavimą. Lietuviškas etnokultūrinis paveldas galutinai nustumiamas į nuošalę. Sveiku protutai suvokti sunku, nes elementari logika ir visos ankstesnės nepriklausomybės pradžios deklaracijos kalbėjo apie etnokultūrinio kraštovaizdžio bei gyvensenos išsaugojimą ir tam turėjo tarnauti bent dalis saugomų teritorijų - visų pirma valstybiniai parkai. Sodybų atkūrimui ten turėtų būt teikiams prioritetas ir taikomos lengvatos. Daroma priešingai

2. Kitose leistinose atkurti sodybas vietose, susukta tiek daug visokių išlygų ir papildomų reikalavimų, kad praktinė leidimų realizacija būtų kuo labiau apsunkinta ir sudarytos sąlygos biurokratų pasipelnijimui. Menkas pavyzdėlis. 11 str. 7 punkte užrašyta, kad mišką paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik: "Visais atvejais atsižvelgiant į miškų apsauginę reikšmę" Čia savivaliavimo galimybės neribotos,nes visi miškai kokią nors apsauginę funkciją atlieka. O kaip atsižvelgti į tą reikšmę nei žodžio neparašyta. Tad kyšių dydžiai valdininkams augs iki nesaikingos begalybės.

Privalumas

Daliai iki šiol skriaustų ir žemintų žmonių sudarytos bent teorinės ir minimalios praktinės galimybės tapt savo valdų šeimininkais ir įgyvendinti savo lūkesčius. Tai didelis žingsnis pirmyn, turint galvoje tą padėtį, kuri buvo iki šiol. Kai kurie valdžios atstovai pajuto, kad miško savininkai irgi yra visuomenės dalis ir jų teisių bei istorinės tiesos gynimas yra ne tik išmalda, kurią gali iš gailesčio pamėtėti Seimo nariai, bet ir viešas visuomenės, gerbiančios savo narių teises interesas ir kad žmonės pradeda kovot už savo teses. O mūsų, be šeimų narių, beveik ketvirtis milijono.

Artimiausiasi pavojai.

Sovietinės ar vakarų žaliosios ekstremistinės ideologijos išpenėti radikalieji gamtosauginkai ir grupė orientaciją praradusių žmogėnų, zoologiškai nekenčiančių nuosavybės, nuolatiniu melu bei demagogija besistengiančių kelti kuo didesnę sumaištį, bandys visaip spauti Prezidentę, kad ši vetuotų ir tą menką švaresnio oro gurkšnį, kuris atsirado Seimui priėmus įstatymą.

Palaukime ir pamatysime ar Ekscelencija susivokė gyvenimo realybėje, ar radikalų paistalus priima už viešą interesą.

Pamastykime apie galimus tolesnės veiklos variantus abiem atvejais.

2011-05-24
Algirdas Antanas Brukas

Algirdas Antanas Brukas- Lietuvos nusipelnęs miškininkas, garbės miškotvarkininkas, ilgametis Lietuvos miškotvarkos vadovas (1969-1996), buvęs miškų ūkio ministerijos sekretorius (1994-1997), žemės ir miškų ūkio viceministras (1996-1998) Algirdas Antanas Brukas pradėjo profesinę veiklą nuo eilinio matininko, giliai supratęs miškotvarkininkų, miškininkų lūkesčius, tapęs miškotvarkos, vėliau miškų žinybos vadovu, Algirdas Brukas pelnė visų Lietuvos miškininkų pripažinimą ir pagarbą. 1992-1996 metais jis buvo renkamas Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu, 1996-1997 metais - viceprezidentu. Algirdas Brukas pasireiškė ne tik kaip sumanus vadovas, bet ir gilus miškininkystės profesinių dalykų žinovas, yra parašęs su kitais autoriais 10 knygų miško išteklių naudojimo, kadastro klausimais, yra daugybės straipsnių miškotvarkos, miško ūkio, gamtosaugos, medžioklėtvarkos klausimais autorius. Sudarė Lietuvos miškų vardyną.

Algirdas Brukas yra miškotvarkos projektų autorius, kelių žurnalų redakcinių kolegijų narys, aktyviai dalyvauja profesinėje ir visuomeninėje veikloje.

2006 m.liepos 6 d. Valstybės  (Mindaugo karūnavimo) dienos proga vykusios ceremonijos metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus   (2006m. birželio 7 d. dekretu ) apdovanojo Algirdą Bruką ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.