Naujienos

ES išmokos miškų savininkams – tik deklaravus plotus

Kompensacinės išmokos privačių miškų savininkams bus mokamos tik deklaravus plotus. Tai galima padaryti nuo balandžio 4 iki birželio 15 d., informuoja "Valstiečių laikraštis" Vidos Tavorienės 2011-03-24 straipsnyje "ES išmokos miškininkams – tik deklaravus plotus"

Parama numatyta pagal 3 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku", „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir „Miškų aplinkosaugos išmokos".

Pareiškėjai turėtų nepamiršti, kad tiesioginių išmokų paraiškoje jie privalo deklaruoti ir miško plotą, kuriam skirta parama. Šiemet jie tai galės padaryti nuo balandžio 4 iki birželio 15 d. - laikotarpiu, kai bus pildomos paraiškos gauti tiesiogines išmokas. Šis naujas reikalavimas įsigaliojo dar pernai.

Visų pareiškėjų valdose atliks patikras

Apleistas žemes bei ūkininkauti nepalankius plotus apželdinę gyventojai gauna ne tik asmeninę naudą, bet ir prisideda prie šalies miškininkystės plėtojimo, kraštovaizdžio gerinimo.

Daug šalies ūkininkų ir miškininkų jau įvertino šią naudą. Tačiau siekiant paramos reikia atitikti numatytus reikalavimus, laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir būti atidiems pildant reikiamus dokumentus.

Pernai įsigaliojus naujam reikalavimui tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruoti ir ES remiamą miško plotą, neišvengta netikslumų. Pirmą kartą miškus deklaravę pareiškėjai pridarė klaidų.

Maža to, pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausiojo specialisto Donato Kačino, nemažai pareiškėjų, pildydami paraiškas gauti tiesiogines išmokas, apskritai pamiršo deklaruoti mišką.

„Pareiškėjai klydo įbraižydami miškų plotus, neteisingai nurodė miško plotą, už kurį siekė paramos, pasėlio kodą ir kitą informaciją", - vardijo D.Kačinas.

NMA vyriausiasis specialistas akcentavo, kad šiemet visų pagal miškų įveisimo priemones paramą gaunančių pareiškėjų valdose bus atliekamos patikros vietoje. Ir, remiantis jų metu nustatytais pasodinto miško ploto matavimo duomenimis, kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje 2011 m. bus išskirti įveisto miško kontroliniai sklypai.

Svarbu žinoti, kad remiantis šiais išskirtais kontrolinių miško sklypų plotais bus administruojama KPP parama. Ji bus mokama už faktinį įveisto miško sklypą, nepaisant to, ar miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytas didesnis pasodinto miško plotas. Todėl pareiškėjams reikėtų įsidėmėti, kad ir 2011 m. paraiškoje gauti tiesiogines išmokas privalu deklaruoti faktinį pasodinto miško sklypą.

Tačiau, jei faktinis įveisto miško sklypas yra didesnis už miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytą, parama bus mokama tik už projekte pateiktą plotą. Taigi parama bus skiriama už plotą, kuris ne didesnis nei išskirtas kontrolinis miško plotas.

Jei atsitiko taip, kad pareiškėjai gavo paramą už didesnį plotą nei išskirtas miško kontrolinis žemės sklypas, jiems teks grąžinti išmokėtą per didelę paramos dalį.

Remia ir apleistų, ir dirbamų žemių apželdinimą

NMA specialistai primena, kad ES paramą miškui sodinti gali gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise. Paramos gali siekti ir valstybinės žemės valdytojai.

Miškų įveisimas remiamas pagal dvi KPP priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku".

Parama pagal šias priemones suteikia galimybę apželdinti ne tik apleistus plotus. Finansinė paskata padrąsina ūkininkus mišku užsodinti ir žemdirbystei mažiau palankias žemes. Taip skatinama alternatyvi veik la kaimo vietovėse, gerinamas šalies kraštovaizdis.

Skiriamos paramos dydis pagal vieną ir kitą priemonę priklauso nuo sodinamų medžių rūšių ir žemės, kur įveisiamas miškas, palankumo ūkininkauti.

Didesnių išmokų gali tikėtis tie, kurie sodina daugiau kietųjų lapuočių ir liepos želdinių, o už spygliuočius ir minkštuosius lapuočius mokama mažiau.

Mažiau palankių ūkininkauti vietovių apželdinimas suteikia galimybę gauti didesnes išmokas. Tokiu atveju kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų. Šiek tiek mažesnė parama pasiekia už miško įveisimą palankiose ūkininkauti vietovėse - kompensuojama 70 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų.

Įveisus mišką žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje anksčiau buvo gaminama žemės ūkio produkcija, skiriamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo, penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo. Pastaroji išmoka skiriama 15 metų po miško apželdinimo.

Mišku apsodinus apleistus plotus, paramos gavėjas gauna vienkartinę miško įveisimo išmoką ir dar penkerius metus po įveisimo yra mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka.

Kalėdiniai medeliai nėra miškas

Siekiantieji paramos pagal abi minėtas priemones turi atitikti nustatytus reikalavimus. Vienas pagrindinių - ketinamo apželdinti miško plotas privalo būti ne mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis taikoma, kai įveisiamas plotas ribojasi su kitu mišku.

Apsisprendus įveisti mišką, reikia tam gauti leidimą iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus ir parengti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuriame turi būti suprojektuota 20 proc. lapuočių.

Tiems, kas teikia paraišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku", reikia žinoti, kad įveisiamo miško sklypas paskutinius 2 m. iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti.

NMA specialistai pabrėžia, kad parama neskiriama už kalėdinių medelių ar greitai augančių medžių, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai, sodinimą. Paramos neturi tikėtis ir tie, kurie antrą kartą veisia mišką tame pačiame sklype, taip pat veisiantieji mišką „Natura 2000" teritorijose. Į minėtas išmokas negali pretenduoti ir ūkininkai bei jų sutuoktiniai, kurie jau gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą.

Privalu kasmet deklaruoti apsodintą plotą

Paramos gavėjai privalo laikytis ir nustatytų įsipareigojimų. Kol dalyvauja miškų įveisimo priemonėse, jie turi kasmet tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruoti miško plotą. Mišką pasodinti privalo per artimiausius 3 miško želdinimo sezonus ir atsodinti žuvusius medelius, o įveistą plotą pažymėti stulpeliais. Taip pat jiems privaloma įgyvendinti miško priežiūros ir apsaugos priemones, kurios numatytos želdinimo ir žėlimo projekte.

Be to, reikia laiku pateikti regiono aplinkos apsaugos departamento išduotas pažymas apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių/žėlinių apskaitą ir miško želdinių/ žėlinių kokybės vertinimą.

Pareiškėjai turi žinoti, kad nuo paraiškos tinkamumo įvertinimo iki tol, kol vykdomi prisiimti įsipareigojimai, be rašytinio NMA sutikimo jie negali parduoti ir kitaip perleisti kitam asmeniui už paramą įgyto turto.

Ugdo miškininkų sąmoningumą

Pasinaudoti ES parama skatinami ir esami miškininkai. Ši parama numatyta pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos", kuri remia privačių miškų savininkus, įsipareigojančius savo valdose savanoriškai laikytis papildomų aplinkosaugos reikalavimų. Šia parama siekiama ugdyti miškininkų sąmoningumą, kartu sudaryti sąlygas išsaugoti miškų biologinę įvairovę.

Priemonėje išskirtos dvi remiamos veiklos. Pagal pirmąją išmokos mokamos už įsipareigojimą 7 m. nevykdyti pagrindinių miško kirtimų kertinėse miško buveinėse, kurių plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Kertinė miško buveinė - tai nepažeistas miško plotas, kuriame galima aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Apie miško priskyrimą kertinei miško buveinei galima sužinoti Valstybinėje miškų tarnyboje (tel. 8 37 49 0220).

Pagal antrąją veiklos sritį išmokos skiriamos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų miško kirtimų III ir IV grupės brandžiame miške. Plynuoju laikomas toks miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius ir skirtus biologinei įvairovei, saugomą pomiškį. Neplynasis - tai atrankinis kirtimas, kai iškertama dalis brandžių, neperspektyvių, pažeistų ar nepageidautinų medžių.

Įsidėmėtina, kad parama pagal abi veiklas skiriama tik tokioms valdoms, kurios priklauso III arba IV miškų grupei. Pastarajai priklauso miškai, kuriuose ūkininkaujama laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų. O III grupei priskiriami miškai, esantys įvairių draustinių teritorijose, valstybiniuose parkuose, apsaugos zonose.

Kaip išvengti klaidų?