Naujienos

                                                                                                                                 2011-04-25

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei gerb.poniai Irenai Degutienei
Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai
Frakcijai „Tvarka ir teisingumas"
Darbo partijos frakcijai
Liberalų sąjūdžio frakcijai
Jungtinei (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijai
Krikščionių partijos frakcijai
Mišriai Seimo narių grupei
Aplinkos apsaugos komitetui

                      Dėl LR miškų įstatymo 2,4,11,13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-1649(3) svarstymo Lietuvos Respublikos Seime.  Šis laiškas yra 2011-04-10 laiško LRS pirmininkei gerb. I. Degutienei papildymas.

2011-04-20 vykusiame LRS Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dar kartą svarstyta LR miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių  pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIP-1649 (3). Tenka apgailestauti, kad LRS Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno pastangas konstruktyviai dirbti vėl „rūpestingai" koregavo LRS narė A.Stancikienė ir tuo iš esmės trukdė darbą.Tokia praktika kartojasi jau kelintame posėdyje. Kiti dalyvavę LRS nariai beveik nereiškė jokių pastabų ar rimtesnių siūlymų rezultatui pasiekti. Nepadėjo darbui ir itin plačios Teisės departamento pateiktos pastabos. Atrodo, kad neturėjo jokios įtakos šio posėdžio pokyčiams ir mano 2011-04-10 LRS Seimo pirmininkei gerb. I.Degutienei siųsto registruoto laiško pastabos (gal jos „nusėdo" patarėjų lygmenyje, kaip ne kartą yra buvę).

Todėl šiame laiške savo pastabas papildysiu informacija iš 2003 m. išleistos knygos „Lietuvos miškų metraštis. XX amžius."(vyriaus. redaktorius akademikas L.Kairiūkštis).

1. 113 psl. citata „Mažiausias miškingumas dabartinės Lietuvos teritorijoje galėjo būti apie 1945-1947 m. kaip Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos pasekmė... Oficialus miškingumas tuomet užfiksuotas 16,5 proc., o dedukciniu vertinimu galėjo būti apie 22,8 proc.

2. 113 psl. citata „Miškai plito taip pat dėl gyventojų trėmimų ankstyvajame pokaryje, kolektyvizacijos, žmonių kėlimosi iš kaimų į miestus daug žemių paliekant apsauginių miškų veisimui ir savaime apaugti mišku. Tai sąlygojo ypač spartų miškingumo didėjimą....1963 m užfiksuotas 25,7 proc. miškingumas.
Už šių frazių slypi Lietuvos kaimo naikinimo procesai, tradicinio kaimo gyvenimo griūtis „sodybų tuštėjimo metas". Tuomet miško žemėmis paversta apie 12,6 proc. (28,3-16,7) teritorijos, t.y. apie 800 tūkst. ha arimų, pievų, ganyklų, kaimaviečių ir kt.

3. 116 psl. 4.3 lentelėje 1998 m. jau fiksuojamas 30,3 proc. Lietuvos miškingumas, kai kuriuose rajonuose, pvz., Varėnos - 66,3 proc., Švenčionių - 53,7 proc., Šalčininkų - 43,5 proc., Trakų - 41,7 proc., o Vilkaviškio - 9,1 proc., Šilutės - 17,7 proc. Taigi per 35 metus (1963-1998 m.) miškingumas padidėjo dar apie 5 proc. arba apie 300 tūkst. ha.

4. Nepriklausomybės atkūrimo pradžios padėtį miškuose atspindi 123 psl. 4.5 lentelė. 1991-01-01 miško žemės užėmė 2125 tūkst. ha (apie 32 proc.) Privačių tebuvo apie 100 ha. 1994-1997 m. LRS ir LRV aktais atskirti valstybinės reikšmės miškai - 1042 tūkst. ha arba 52,6 proc. Tai beveik atitinka 1937 m. valstybinių miškų žemių plotą. O likę 47,4 proc. - nuo 2000 metų palaipsniui privatizuojami. Juos sudaro (121 psl.) miškeliai iki 5 ha dydžio - 60 300 vnt, miškai iki 20 ha - 14 100 vnt, didesni kaip 20 ha - 5690 vnt. Iš viso - 80 090 vnt. ir 564 200 ha. Mažesni kaip 1 ha miškeliai kolūkių laikais iš vis nebuvo apskaitomi. Taigi, kai kurie LRS nariai turėtų žinoti šiuos skaičius ir nepūsti miškų urbanizavimo burbulo.

Reikia dar žinoti, kad plynumų plotas miškuose (126 psl., 4.7 lentelė) 2000 metais buvo apie 60 tūkst. ha arba 3 proc.miško žemės.
Dar reikia žinoti, kad 1945-2010 m. Lietuvos miško žemėse sunaikinta ar sunyko apie 90-100 tūkst. sodybų.(miškotvarkininkas A.Brukas)
Dar reikia žinoti (121 psl.), kad žemės ūkio sektoriuje išlikę apie 65 tūkst. atskirų mažų miškelių - kraštovaizdis pakankamai miškingas.

6. Ši informacija leidžia suvokti, kad reikia keisti požiūrį į Lietuvos miškingumo didinimo politiką,nes didėja pasaulinė grūdų paklausa („Ką pasėsi - 2011" paroda LŽŪU) ir sėkmingai vyksta grūdų eksportas.

Priedas. 2011-04 10 laiškas LRS pirmininkei gerb.poniai I.Degutienei ...>>>

Pagarbiai,

Jonas Rimantas Klimas, miškų ūkio inžinierius
1992 02-1993.04 Trečiosios,ketvirtosios ir penktosios LRVyriausybių Miškų ūkio ministras.

tel. 8686 19385