Naujienos
E.Senapėdienė: Medienos perdirbėjai laukia pozityvių sprendimų
Anot p. Beinorto, dėl ES finansinės paramos biokurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja ir šioje konkurencinėje kovoje svarstyklės akivaizdžiai linksta ne medienos pramonės naudai. Nors ji kuria darbo vietas ir taip reikalingą pridėtinę vertę. Asociacijos direktoriaus teigimu, valstybė turėtų skatinti biokurui naudoti tik kirtimų atliekas ir kitą gamybai netinkamą medieną, kad nesikirstų gamybininkų ir biokatilines eksploatuojančių įmonių interesai.
„Turėtų būti daugiau susikalbėjimo tarp ministerijų, - sako p. Beinortas. - Ūkio ministerijos eksporto skatinimo plane medienos pramonė įvardijama kaip prioritetinė, o Aplinkos ministerija yra už atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimą."
Pono Beinorto teigimu, priėmus racionalius sprendimus bioenergetika ir medienos perdirbamoji pramonė gali puikiai sugyventi, o esant dabartinei situacijai pirmoji tampa antrosios alternatyva.
Reikia valstybės pozicijos
Valdas Vaičiūnas, LR Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius, sako, kad yra parengtas Vyriausybės nutarimas, nurodantis, kad bendras mediena kūrenamų katilinių galingumas negali viršyti 730 MGW ir tuo būdu ribojamas ir biokatilinių skaičius. Tačiau pripažįsta, kad iš tiesų katilinėse pirmiausia turėtų būti kūrenamos kirtimų atliekos.
„Kirtimo atliekų klausimas sprendžiamas, jų vis daugiau panaudojama - pernai paruošta 200 tūkst. m3 kirtimų atliekų, - sako p. Vaičiūnas. - Tačiau dėl didelių kaštų jos iki šiol išvežamos tik iš plynų kirtimų."
Anot Miškų departamento vadovo, ši problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, ir jau pasigirsta svarstymų, kad valstybė turėtų subsidijuoti atliekų išvežimą iš neplynų kirtimų.
„Tačiau yra ir kita problema - dauguma biokatilinių naudoja malkas ir yra nepritaikytos kūrenti kirtimų atliekas, - sako p Vaičiūnas. - Be jokios abejonės, šiuo klausimu turi būti valstybės sprendimas."
Reikia saugiklių
Pono Beinorto teigimu, reikėtų tobulinti ir apvaliosios medienos pardavimo taisykles. Dėl jose esančių spragų medienos įmonės neretai negali nusipirkti joms reikiamos žaliavos.
„Konkursuose medienai įsigyti pagal ilgalaikes sutartis vis dar yra galimybė laimėti asmenims, pasiūliusiems didžiausią kainą už simbolinį medienos kiekį, ir tada įmonė, kuriai reikia kelių šimtų tūkstančių kubinių metrų žaliavos, norėdama jos įsigyti, turi mokėti tokią pačią kainą, - teigia p. Beinortas. - Turėtų būti užtikrinama ir pirmenybė įsigyti medieną Lietuvoje registruotoms veikiančioms gamybinėms įmonėms."
Ponas Beinortas teigia, kad kaimynai latviai, lenkai ir estai jau pasitvirtino taisykles, kurios vietos gamintojams suteikia prioritetinę teisę įsigyti medienos.
„Radikaliausios taisyklės yra Latvijoje. Ten medienos iš valstybinių miškų gali pirkti tik gamybinius pajėgumus Latvijos teritorijoje turinčios įmonės ir tik tų sortimentų, kuriems perdirbti jos turi atitinkamą gamybą, - teigia p. Beinortas. - Pavyzdžiui, plokščių gamintojas gali pirkti tik plokščių medienos ir tik tiek, kiek pajėgia perdirbti. Taigi, eliminuota ir perpardavimo galimybė."
Anot p. Raimundo Beinorto, šios Latvijos medienos pardavimo taisyklės buvo apskųstos Europos Komisijai kaip neatitinkančios ES normų. Tačiau pernai skundą išnagrinėjęs Europos Komisijos konkurencijos direktoratas informavo Latviją, kad veikianti pardavimo tvarka nėra bloga ir tyrimą nutraukė.
„Turėjome vilties, kad šis precedentas paskatins ir Lietuvos konkurencijos tarybą mūsų teikiamus pasiūlymus vertinti neformaliai, - sako p. Beinortas. - Deja, vėl suveikė biurokratinis savisaugos instinktas - kad ko nenutiktų..."
Ponas Vaičiūnas teigia, kad jam kol kas neteko matyti jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokį faktą, tačiau diskusijos, kaip vietos medienos perdirbėjams sudaryti geresnes sąlygas, vyksta. Antai, buvo svarstomi siūlymai parduodant medieną pirmenybę teikti nuolatiniams pirkėjams, įsigyjantiems didelius kiekius medienos. Tačiau tokie siūlymai negali būti priimti, nes jie eliminuotų smulkiuosius gamintojus, o valstybė turi remti smulkų ir vidutinį verslą.
„Visi suinteresuoti, kad medienos būtų eksportuojama kuo mažiau, - sako p Vaičiūnas. - Tačiau ES yra laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, todėl dirbtinio ribojimo būti negali. Taigi, reikia pagalvoti apie kitus teisinius būdus."
Šaltinis: žurnalas "Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios" 2011 kovo mėn. Nr1 (19)
žurnalo "LM žinios" redaktorė Eglė Senapėdienė
