Naujienos

R.Klimo kreipimasis į Seimo pirmininkę I.Degutienę dėl Miškų įstatymo
Atviras žinomo Lietuvos miškininko, aktyvaus visuomeninko Jono Rimanto Klimo kreipimasis į LR Seimo pirmininkę Ireną Degutienę dėl Miškų įstatymo pataisų svarstymo LR Seime. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkeip. I.Degutienei
2011-04-10
Dėl LR miškų įstatymo 2,4,11,13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIP-1649(2) svarstymo Lietuvos Respublikos Seime.
Esu miškininkas beveik 40 metų (1963-2003), dirbau Rietavo, Ukmergės, Nemenčinės, Vilniaus miškuose, taip pat LR miškų ūkio ministerijoje. Šiuo metu kaip savanoris dirbu Lietuvos miško savininkų asociacijos valdyboje ir kt. organizacijose.
Dalyvavau svarstant minimų Miškų įstatymo pataisas LRS Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose, taip pat stebėjau tiesioginę 2011-03-29 ir 2011-03-31 posėdžių transliaciją, svarstant šias pataisas. Susipažinau su stenogramomis. 2011-03-31 posėdžio metu el paštu siunčiau tris trumpus laiškus posėdžių sekretoriatui.
LRS Miškų įstatymo svarstymo eiga ir rezultatas nuliūdino šį procesą stebėjusius ar vėliau su stenograma susipažinusius. Būta visko - nepasiruošimo (nors kai kurie siūlymai LRS yra nuo 2006-2007 m.), neišmanymo, emocijų ir kt. Kai kurie LRS nariai, atrodo, pamiršę, kad kalbama apie daugybės Lietuvos žmonių daugiausia kaimo žmonių, patirtų ir vis dar patiriamų skriaudų buvimą. Darbo grupės (vad. J.Šimėnas) parengtose pataisose bent dalinai siekta tas skriaudas ištaisyti. Tačiau „valstybinio mąstymo" šalininkai, atmesdami privačių miškų buvimo tikrovę, aršiai užsipuolė tiek p.J.Šimėną, tiek visus kitus kitaip manančius. Gaila, kad šiai destrukcijai ėmėsi vadovauti LRS narė A.Stancikienė..
Šiuo metu esanti svarstymo padėtis ir aplinkybės neteikia vilties, kad bus priimtos šio įstatymo pataisos, tenkinančios žmonių lūkesčius.Tiesiog svarstoma nepasiruošus ir neįvertinus šių aplinkybių:
1. siūlomos pataisos daugiau socialinio, o ne gamtosauginio turinio - juk kalbama apie konstitucinę teisę į nuosavybę (privatūs miškai).
2. Miškai, kuriuose veiktų pataisos (jei būtų priimtos) daugiausia yra buvę kolūkių, tarybinių ūkių ir kt. struktūrų miškai, tokiais tapę po kolektyvizacijos ir nacionalizacijos procesų, t.y. atimti iš jų buvusių savininkų. 1992 m. LRV nutarimu visi Lietuvos miškai buvo perduoti tuometinei Miškų ūkio ministerijai, tačiau vėlesnis jų perskyrimas į valstybinius ir privačius buvo atliktas skubotai, padaryta daug klaidų, procesas politizuotas.
3. Daugiau kaip pusė privačių miškų yra jauni miškai, pasodinti ir savaime užaugę buvusių kolūkių ir kt. organizacijų nederlingose žemėse, taip pat savaime užaugę apleistuose dirbamos žemės, pievų ir ganyklų plotuose Nepriklausomybės laikotarpiu (tokių miškų plotai vis didėja).Šie savaiminiai miškeliai į miškų fondą pervedami šio fakto nederinant su savininkais.
4. Neįvertinta nenormali padėtis, kai šimtai nedidelių Lietuvos kaimų, kurie kolektyvizacijos metais nepateko į kolūkius ir su visomis jų valstiečių žemėmis, miškais ir vandenimis buvo perduoti miškų žinybai. Dauguma jų žemės buvo apsodinta mišku. Stebėtina, kad dabartiniuose miškotvarkos plotuose šių kaimų žemės ir patys kaimai rodomi kaip miško kvartalai. Atrodo, kad Lietuva dar yra Tarybų Sąjungos sudėtyje. Neištaisė šios nesąmonės ir jau besibaigiant žemės reformai jos vykdytojai - neatstatė buvusių kaimų ribų su valstybiniais miškais, todėl dabartiniai miškininkai moka milžiniškus pinigus matininkams ir registro įstaigoms už kitų neatliktą darbą.
5. Nėra patikimų duomenų, kiek Lietuvos kaimų ir vienkiemių sodybų sunyko (sunaikinta) trėmimų, pokario kovų, priverstinės emigracijos ir kt. procesų metu (manoma, kad tai gali būti 90-100 tūkstančių sodybų). Jų vietoje daugeliu atvejų dabar auga miškai, kurių didžioji dalis - privatūs, bet yra ir valstybinių, ir rezervinių miškų. Kas siūlo neleisti atkurti buvusių sodybų tokiose vietose, tas siūlo tęsti Lietuvos naikinimo procesą. Atkūrimo procesą būtina planuoti valstybės mastu ir remti valstybės bei ES lėšomis.
6. Lietuvos miškingumo padidėjimas ko ne dvigubai (1944-2010 m.) tai nėra vien miškininkų darbų vaisius. Tam daug pasitarnavo aplaidumas ir paviršutiniškas visų Lietuvos Vyriausybių požiūris į Lietuvos kaimo reikalus. Dirbamose žemėse turi augti javai ir kitos maisto gėrybės Didžiuotis didėjančiu miškingumu stichiniu sąžalynų sąskaita (dėl nevykusios žemės ūkio politikos) yra mažiausia neapdairu.
7. Rajonų savivaldybių bendruose planuose, saugomų teritorijų ribų ir zonavimo dokumentuose, miškotvarkos dokumentuose oficialiai įteisinama nedidelių kaimų, ypač esančių miškų apsuptyje ar sudėtyje nykimas (nenumatoma plėtra). Gamtinio karkaso, Natura 2000, ekologinės apsaugos zonos, buferinės zonos, draustiniai ir t.t. pančioja normalų gyvenimą šiose teritorijose. O jos apima ne 16 proc., kaip oficialiai teigiama, bet daugiau 60 proc. Lietuvos teritorijos. Kaimai nyksta mūsų akyse, atsakingų nėra.
Siūlau:
1. Reikia nedelsiant demokratizuoti LR miškų įstatymo pataisų (XIP-1649 (2) svarstymą. Įpareigoti LR Vyriausybę ruošti naują šiuolaikišką Miškų įstatymą.
2. Visų įstatymų, vienaip ar kitaip įtakojančių miestelių, kaimų, vienkiemių ir kt plėtrą ir gyvenimo juose sąlygas, pataisas ir priėmimą organizuoti vienu metu.
3. Nustatyti atsakomybės formas pareigūnams už neatsakingai parengtus įstatymų pataisų projektus.Kad išvengti klaidų,būtina turėti duomenis apie sunaikintus ar sunykusius kaimus ir viensėdžius,apie poreikį atkurti ar pertvarkyti šias sodybas kiekvienoje savivaldybėje bei poreikį įkurti naujas sodybas(arba kitus reikalingus statinius) privačiose miško valdose.
4. Įpareigoti Aplinkos ministeriją nesteigti naujų saugomų teritorijų ir neplėsti esančių, kol nepriimtas nauji: Saugomų teritorijų įstatymas, Miškų įstatymas,Teritorinio planavimo įstatymas,Statybų įstatymas,Žemės įstatymas ir kt.susiję įstatymai.Naujus įstatymus ruošti vadovaujantis prioritetų schema-ŽMOGUS-VISUOMENĖ-VALSTYBĖ.(LRS TTK pirmininko S.Šedbaro raštas Nr.SN-S-10/2011 LRS nariams, Aplinkos ministrui ir kt.)
5. Sukurti ir įdiegti patikimą poįstatyminių aktų atitikimo Lietuvos konstitucijai kontrolę.
6. Įvertinti pasipiktinimą sukėlusius 2011-03-29 ir 2011-03-31 vaizdus Seime, kai buvo svarstomos miškų įstatymo pataisos,neleisti kai kurių LRS narių akivaizdžios nepagarbos Posėdžio pirmininkui,pranešėjui ir stebinčiai visuomenei.
Pagarbiai,
Rimantas Klimas
Miškų ūkio inžinierius
8(686)19385