Naujienos

Vertinga Danijos privačių miškų savininkų patirtis bus diegiama Lietuvoje
Š.m. kovo 20-25 d. Lietuvos miško savininkų asociacijos aktyvas apsilankė Vokietijoje ir Danijoje. Šios išvykos tikslas - susipažinti su kolegų sukaupta ūkininkavimo miškuose patirtimi. Kelionės įspūdžiais dalinasi LMSA visuomeninė padėjėja Odeta Labanauskaitė.Dalykiniai susitikimai prasidėjo nuo apsilankymo Vokietijos miškų genetikos institute Großhansdorf mieste, Schleswig-Holstein regione. Instituto šeimininkai supažindino su keturiomis pagrindinėmis veiklos sritimis: tyrimai susiję su plačialapių ir spygliuočių augalų kilme ir veisimusi; miško medžių ligos, kova su jomis ir kiti medžių sėklų ir daigų tyrimai; ekologinė genetika; genomo tyrimai. Su instituto veikla buvo supažindinta ir praktiškai - aprodytas šalia instituto esantis sodas, kuriame veisiamos ir tyrinėjamos naujos medžių rūšys ir jų hibridai.
Toliau dalykiniai susitikai buvo tęsiami Danijos sostinėje Kopenhagoje, ten susitinkant su Danijos miško savininkų asociacijos Dansk Skovforening atstovais. Tai organizacija šiuo metu vienijanti 5800 miško savininkų - t.y. ketvirtis privačių Danijos miško savininkų. Bendras narių valdomas plotas yra 77 000 ha - 20 proc. visų privačių Danijos miškų ploto. Organizacija vienija tiek labai didelius, tiek labai mažus miško savininkus. Stambiausias organizacijos narys valdo daugiau nei 1000 ha miško, o tuo tarpu, mažiausias, kaip patys danai juokauja, valdo miško plotą, kiek didesnį nei sodas prie namų. Danijoje didžioji dalis miško savininkų valdo labai nedidelius miško plotus (dažnai iki 2 ha).
Ilgametis asociacijos įkurtos konsultacinės įmonės Danish Forestry Extension vykdantysis direktorius Karsten Raae, šiuo metu vadovaujantis Dansk Skovforening Ɵst supažindino su organizacijos veikla ir pagrindiniais tikslais. Taigi, Danijos miško savininkų asociacija jau nuo 1992 m. bendradarbiauja ir konsultuoja užsienio partnerius nors tokios organizacijos koncepcija Danijoje atsirado daugiau nei prieš 100 metų. Šiuo metu organizacijoje dirba apie 65 miško konsultantai. Asociacijos uždaviniai - atstovauti miško savininkų interesus, užtikrinti pastovią ir reikiamą miško produkcijos pasiūlą Danijoje, ginti miško savininkų ekonominius interesus bei padėti vietiniams organizacijos padaliniams tinkamai atlikti savo funkcijas.
DFE prezentaciją anglų k. peržiūrėti galima čia ...>>>
Danijos miško savininkų asociacija (Dansk Skovforening) savo veiklą vykdo per 7 vietines asociacijas-kooperatyvus: Ɵst, Fyn, Syd, Vest, ƟstJylland, Midt, NordƟst, susivienijusias į vieningą korporaciją. Šių padalinių metinė apyvarta - 55 mln. EUR. Visos šios pajamos yra gaunamos vykdant 4 pagrindines organizacijos veiklas. Pirmoji organizacijos veiklos kryptis - miško savininkų konsultavimas. Dirbantys specialistai miško savininkams visapusiškai pataria, kaip kuo efektyviau valdyti mišką, jį apželdinti. Klientui pageidaujant, gali būti paruošti projektai, siekiant gauti struktūrinių fondų paramą. Už metinį nario mokestį miško savininkui priklauso vienas specialisto apsilankymas jo miško plote bei periodinis leidinys su naujienomis ir patarimais miško savininkams. Be viso to, nuolat organizuojami kursai miškininkystės, medžioklės ir kitomis temomis.
Antroji veiklos sritis - miško produkcijos pardavimas, marketingo paslaugos. Teikiama pagalba parduodant visą miško produkciją, ruošiant sutartis ir t.t. Danijos miško savininkų asociacija yra viena stambiausių Kalėdinių medelių eksportuotojų Danijoje. Net 90 proc. asociacijos narių užaugintų Kalėdinių eglučių yra realizuojama per šios asociacijos įsteigtą įmonę „Green Product" organizaciją. Svarbu ir tai, kad organizacija savo nariams garantuoja atsiskaitymą už parduotą produkciją, netgi tuo atveju, jei pirkėjas subankrutuoja. Sekanti veiklos sritis - ūkinės veiklos organizavimas bei vykdymas. Danijos miško savininkų asociacija savo nariams padeda susirasti ir susiderėti su rangovais dėl produkcijos pagaminimo, miško ploto, kelių tvarkymo ir t.t. Pati asociacija tokiems darbams neturi įsigijusi miško technikos, samdo rangovus, tam, kad įrodytų savo neutralumą ir objektyvumą. Taip pat organizacija tarpininkauja parduodant apvalius rąstus už maždaug 10 proc. komisinį mokestį. Paslaugos teikiamos ir ne asociacijos nariams, tačiau šiuo atveju komisiniai yra didesni- 15 proc.
Be viso to, asociacija savo nariam padeda apsirūpinti sodinukų daigais, apsauginėmis tvoromis, trąšomis bei kitais reikiamais įrankiais. Taip pat gali paruošti ir miškotvarkos projektą.
Danijos miško savininkų asociacija yra tinkamas pavyzdys to, kaip reikėtų organizuoti miško savininkų kooperaciją ir bendradarbiavimą. Visa kooperatyvo veikla yra grindžiama pasitikėjimu. Šios organizacijos vadovybė yra renkama jos narių, todėl kiekvienas vadovas jaučia socialinę ir ekonominę atsakomybę prieš miško savininkus.
Toliau pažintį su Danų patirtimi tęsėme apsilankydami privataus miško savininko valdoje. Būtent čia ir išryškėjo esminiai ūkininkavimo miške skirtumai Lietuvoje ir Danijoje. Pirmiausia, susidomėjimą sukelia Kalėdinių medelių-kaukazinių kėnių plantacijos. Čia jos yra neretas reiškinys: Danijoje gyvena apie 5 mln. gyventojų, o auginama apie 4 mln. Kalėdinių medelių. Todėl nenuostabu, kad ši šalis yra didžiausia Kalėdinių medelių eksportuotoja Europoje. Antra, didelis dėmesys yra skiriamas medžioklei. Miškai čia įveisiami taip, kad neštų ne tik ekonominę naudą iš medienos pardavimo, bet būtų tinkami medžioklei.
Danų ūkininkavimo miškuose patirtis yra tikrai vertinga. Bet palyginus ją su Lietuvos miškuose vykdoma veikla, kyla klausimas - ar Lietuvoje pavyktų suvienyti privačius miško savininkus, vadovaujantis danų modeliu. Lietuvoje dar nėra tokių gilių miško savininkų bendradarbiavimo įgūdžių, bet po šios išvykos tapo visiškai aišku, kokia kryptimi reikėtų ir toliau plėtoti šalies miško savininkų bendradarbiavimą ir kooperaciją.
Odeta Labanauskaitė