Naujienos

Už pernykštės žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Piliečiai gali būti nubausti nuo 25 Lt iki 1000 Lt bauda, pareigūnai – nuo 100 Lt iki 2000 Lt. Pažeidėjams teks ne tik sumokėti baudą, bet atlyginti gamtai padarytą žalą,- informuoja Aplinkos ministerija.

Šiltėjant orams aplinkosaugininkai gauna vis daugiau pranešimų apie žolės deginimo atvejus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera. Žolės deginimas kelia pavojų ir pačių žmonių saugumui – liepsna gali lengvai persimesti į miškus, durpynus, kitas atviras lauko vietas, pastatus, techniką ar kitą turtą

Bene daugiausia žolės gaisrų kasmet kyla Vilniaus regione. Siekdami užkirsti kelią tokiems nusikaltimams prieš gamtą, kaip sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, šio departamento pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais vykdys specialius reidus.

Už pernykštės žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Piliečiai gali būti nubausti nuo 25 Lt iki 1000 Lt bauda, pareigūnai – nuo 100 Lt iki 2000 Lt. Pažeidėjams teks ne tik sumokėti baudą, bet atlyginti gamtai padarytą žalą. Vienas aras išdegintos žolės įvertinamas 49 litais. Jeigu žemės savininkai, jos naudotojai ir valdytojai savo žemėje pastebėjo žolės gaisrą ir nesiėmė priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gresia bauda nuo 100 Lt iki 600 Lt.

Degindami žolę žemės ūkio valdų savininkai rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir netekti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tam tikras priemones.