Naujienos

Artėjant pavasario sesijai Seime diskutuota: ar gamtą reikia saugoti žmogui ar nuo žmogaus

„Aplinkosauga – sritis, kurioje sprendimai turi būti priimami tik dirbant išvien su profesionalais. Tai nėra tik politikų reikalas. Turime būti labai atsargūs su naujais teisės aktais, kad nepakenktume tam, kas buvo kuriama 20 metų“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) narys Andrius Burba.

Diskusijos eigoje paaiškėjo, kad nepavykusio neseno demaršo prieš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką pagrindiniai veikėjai nerimsta, ieško kitų galimybių, daugiau užtarėjų, nagrinėja galimas nepasitikėjimo J.Šimėnu pareiškimo galimybes Seimo Statute ir t.t. Gamtos saugojimo nuo žmogaus ideologiją propaguojantys aplinkosaugininkai ir keletas juos remiančių Seimo narių  atvirai aptarinėjo, kaip galima būtų nušalinti dabartinį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną (TS–LKD), palaikantį kitokį,jiems nepriimtiną,  požiūrį- kad gamta turi būti saugoma žmogui, o gamtą saugoti būtina tik nuo piktavalių niokotojų.

Lietuvos aplinkosauginių NVO koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas primygtinai klausė, ar Seime dar bus keliamas dabartinio komiteto pirmininko J.Šimėno tinkamumo eiti užimamas pareigas klausimas. Šioje diskusijoje palaipsniui atsiskleidė pašaliečiui įdomūs sprendimų priėmimo užkulsiai bei pagrindiniai veikėjai. Štai Seimo narė Aurelija Stancikienė tvirtino susirinkusiems, kad J.Šimėnas neva neatstovauja komitete partijos pozicijos ir  sakė, kad konservatorių frakcija nieko nesiims, nebent Aplinkos apsaugos komitetas imtųsi tokį klausimą svarstyti ir išsakyti komiteto nuomonę TS-LKD frakcijai dėl  AAK pirmininko pakeitimo (prašant pasiūlyti "kažką kitą").  Teisininko išsilavinimą turintis A.Burba pastebėjo, kad tokiu atveju, jei frakcija numato siūlyti naują kandidatūrą į komiteto pirmininkus, tai tvirtinti turi visas Seimas, kaip tai numatyta Seimo statute. Jei  balsavimas nepavyktų, dabartinis komiteto pirmininkas negalėtų būti judinamas iš posto pusę metų.

Seimo narė A.Stancikienė aktyviai svarsto partijos kolegos AAK pirmininko J.Šimėno pakeitimo šiame poste galimybes. Šalia jos (antras iš kairės) - šį klausimą iškėlęs diskusijai K.Navickas.	Parlamentaras G.Songaila (viduryje) neatrodė patenkintas kolegės A.Stancikienės atskleistais spendimų priėmimo frakcijoje užkulsiais

Parlamentarė A.Stancikienė protino  diskusiją vedusį komiteto kolegą A.Burbą apie neva  nusistovėjusią tvarką taikant Seimo Statutą (citata) "...žinom, ką Statutas sako, žinom, kas yra realybėje". Ji  atskleidė, kaip su bendrapartiečiu Gintaru Songaila siekė kartu su aplinkosaugininkais sustabdyti Miškų įstatymo pakeitimų projekto pateikimą priėmimui, grasindami pasitrauksią iš frakcijos (citata): "... Mūsų su Songaila dėka mūsų frakcija pareikalavo, kad būtų išimtas Miškų įstatymas iš svarstymo stadijos Seimo rudens  sesijoje. ... Mes iš esmės vos ne šantažo ėmėmės, kad išeisime iš frakcijos ir neliks daugumos, jei nebus sustabdytas Miškų įstatymo priėmimas."

Daugiausiai laiko diskusijoje buvo skirta Seimo Valdybos 2010 m. spalio 15 d. sprendimu sudarytos grupės rengiamam Miškų įstatymo  pakeitimo įstatymo projektui. Didžiausius priekaištus aplinkosaugininkai išsakė diskusijoje nedalyvavusiam (nepakviestam??) šios darbo grupės vadovui Jonui Šimėnui - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui. Prof. R.Pakalnis piktinosi J.Šimėno vadovavimu komitetui, neva dirbant "gerokai uždarai" (kadangi į įstatymo projekto rengimą nekviečiamos nevyriausybinės organizacijos) ir stengiantis "prastumti" skubos tvarka Miškų įstatymo pataisas. Profesorius sakė, kad yra nepakankama sudalyvauti komiteto posėdžiuose, kuomet jau svarstomi pateikti įstatymų projektai, nes anksčiau aplinkosauginių organizacijų atstovai galėjo dalyvauti rengiant tokius projektus, o šiuo metu to nėra ir įsigali,  kalbėtojo nuomone, keistoka praktika. 

Judėjimo už gamtą lyderiai A.Knystautas ir G.Varnas antrino, kad neva priėmus miškų įstatymo pataisas bus padaryta nepataisoma žala. A.Knystautas sakė, kad (citata) "...Nerimas perauga į lengvą paniką", kad visur neva iškeliamas privatus interesas ir su dideliu cinizmu, nesiskaitant su tauta rengiamasi privatizuoti gamtą ir kad greitai miškuose turėsime tik rotveilerį ir tvorą ant kurios parašyta "privati valda". G.Varnas metaforiškai lygino mišką su vyšnių sodu, kurį (lyg Čechovo dramoje) rengiamasi iškirsti ir sudalinus į mažesnius sklypus - užstatyti.

Prof. R.Juknys džiaugėsi, kad su AAK papildymu nauju žmogumi- A.Burba- kuris, pasak kalbėtojo, "aiškiai  jau matosi rūpinsis gamta" komitete lygsvara keičiasi aplinkosaugininkus visuomet palaikančių Seimo AAK narių pusėn. R.Juknys skaičiavo, kad iki šiol aplinkosaugininkai turėdavo 2-3 parlamentarus komitete, kurie garantuotai juos palaikydavo (Aurelija Stancikienė, Algimantas Salamakinas, ir kartais- Stanislovas Giedraitis). R.Juknys piktinosi, kad J.Šimėnui pirmininkaujant buvo atmestos aplinkosaugininkams priimtinos A.Stancikienės siūlytos Miškų įstatymo pataisos. Didžiausius priekaištus jis išsakė J.Šimėnui, kuris neva nesuprantantis gamtosaugos, o laikosi nuostatos, jog (citata) "jei kerti mišką ar tvenki upę, tai darniai vystai Lietuvos ūkį ir tuo pačiu gamtai didelė nauda".

Pasisakydamas LMSA pirmininkas A.Gaižutis padėkojo diskusijos rengėjams už galimybę atvirai pasisakyti ir išsakė asociacijos narių miško savininkų poziciją dėl šiuo metu Seime svarstomų  įstatymų, kadangi viešai išsakant nuomones išryškėja tiek pozicijų skirtumai, tiek ir sutapimai. LMSA pirmininkas  trumpai pristatė diskusijos dalyviams LMSA pasiūlymus Miškų įstatymo pakeitimams bei  dėl valdų atsidalinimo, sodybų atstatymo ir kitų svarbių miško savininkų keliamų klausimų.
[Nesikartojant, su LMSA pirmininko pasisakymais galima susipažinti čia...>>> ir čia...>>> bei čia...>>> ]

A.Gaižutis atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad principinis yra skirtingo požiūrio į gamtą klausimas ir tuomet tuo požiūri grindžiami sprendimai. Pasak kalbėtojo, Lietuvoje turėtume pirmiausiai apsispręsti ar mes naudojam turimus išteklius ir ar saugom ir tvarkom gamtinę aplinką žmogui, ar mes kaip tik, atvirkščiai, saugom mūsų teritoriją nuo žmogaus. Dauguma į diskusiją atvykusių aplinkosauginių nevyriausybininkų atstovų ir juos atstovaujanti Seimo narė A.Stancikienė viešai deklaruoja, kad "Gamtą reikia saugoti nuo žmogaus" [dalyvavę aplinkosaugininkai viens per kitą tam karštai pritarė, nes nuo ko gi dar reikėtų saugoti gamtą, jei ne nuo žmogaus!?]. Per paskutinius 15 metų politika buvo nuosekliai įgyvendinama gamtosauginės biurokratijos, jai pritarančių aplinkosauginių radikalų, kad būtų saugoma gamta nuo žmogaus.
Tuo tarpu Seimo AAK pirmininkas J.Šimėnas, dalis Aplinkos ministerijos specialistų, žemės ir miškų savininkai, ūkininkai, iškilūs akademinės bendruomenės atstovai laikosi kito požiūrio- kad "Gamtą reikia saugoti žmogui, darniai ir protingai ūkininkaujant su nauda žmogui ir valstybei. Gamtą saugoti būtina tik nuo piktavalių niokotojų".

Darbo grupės Miškų įstatymo pataisoms parengti vadovas Jonas Šimėnas yra pabrėžęs, kad bendras siekis tobulinant Miškų įstatymą- kad žmogus galėtų disponuoti savo turtu. O disponuodamas nepažeistų visuomenės interesų. Pastaruoju metu pamačius, kad žmonės iš Lietuvos išvažiuoja, ir kad mes pirmiausia turėtume spręsti kaip išlaikyti žmones Lietuvoje, buvo pagaliau suprasta, kad reikia ne beatodairiškai drausti, o darniai, su protu naudoti  taip, kad turėtume naudą tiek šalyje  gyvenančiam žmogui, tiek valstybei, tiek ir visai visuomenei.

Todėl A.Gaižutis priminė, kad kelios dešimtys svarbiausių žemės ir miškų savininkus atstovaujančių visuomeninių organizacijų, garbūs miškininkai, akademinės bendruomenės nariai,  ūkininkai ir juos atstovaujančių Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai viešai išsako palaikymą Seimo AAK pirmininkui Jonui Šimėnui [Kreipimosi tekstą skaitykite čia...>>>]

Seimo narė A.Stancikienė priekaištavo kelis tūkstančius privačių miškų savininkų ir jų bendroves vienijančios asociacijos vadovui dėl neva netinkamos veiklos, kadangi (citata): "Beje, ponas Gaižutis nėra oficialiai registruotas lobistas. Mes pasitikrinome. O vykdo iš esmės grynai lobistinę veiklą. Aš galiu atnešti sąrašą organizacijų, kurias jis atstovauja. Tai yra miško pramonė". (Seimo narys G.Songaila vėliau paantrino kolegei, kad privačių miškų savininkų interesų atstovavimas jam netgi nepanašus į miško pramonės lobizmą,  tai "chaoso lobizmas").

[Komentaras: Pagal Asociacijų įstatymą asociacijos tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti. Asociacijos vadovams vykdant šias funkcijas įstatymai iki šiol nereikalauja papildomai  (ir -asmeniškai ) registruotis lobistais. LMSA yra viena skaitlingiausių visuomeninių organizacijų, vienijanti miškų savininkus ir jų bendroves, o ne pramonės įmones. Tiek įmonių -narių, tiek organizacijų, su kuriomis pasirašomos bendradarbiavimo sutartys, visi kontaktai prieinami viešai svetainėje lietuvosmiskai.lt  
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius 2011-03-03 "Žinių radijo" laidoje "Kad valdžia tarnautų žmonėms" yra apibūdinęs nusistovėjusią situaciją Seime "...galiu atsakingai pasakyti, kad šiandien Seime galima meluoti." Ministras sakė žinąs ne vieną atvejį, kai (galbūt suklaidinti) Seimo nariai ar interesų grupės meluoja tiesiai šviesiai ir jiems už tai nieko nebūna. Ministro supratimu už melavimą turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Laidos įrašą galima išklausyti čia...>>>]

A. Stancikienė agitavo, kad negalima miško valdų leist atsidalinti bendrasavininkams (neva ir dabar jokių problemų nėra ir jos dirbtinai kuriamos) ir žemės tikslinės paskirties keisti, kadangi sakė jaučianti jau dabar didžiulį spaudimą kai yra ~250 tūkst. miškų savininkų, o paskui, arlamentarės (ir jai pritariančios R.Baškytės ) nuomone tų savininkų skaičius gali kažkokiu būdu dar ženkliai padidėti iki pusės milijono ar net 800 tūkst. Ir tuomet, pasak parlamentarės, spaudimas bus nepalyginamai didesnis. 

VSTT vadovei R.Baškytei privati nuosavybė ir jos neliečiamumas- nerealus mitas.

VSTT direktorė tvirtino, kad  dabartinis saugomų teritorijų įstatymas neleidžia sodybų atstatymo, kad visais atvejais yra būtina keisti žemės paskirtį norint statinius statyti (nors net A.Stancikienė kalbėjo, kad vertėtų leisti atkurti sodybas miško žemėje ir statyti visuomeninės paskirties statinius nekeičiant žemės tikslinės paskirties). R.Baškytė pakartojo savo mėgstamą frazę: "Miškas yra mūsų namai, bet mūsų namai nėra miškas". Baškytė teigė, kad negalima buvo ir iki 2006 m. jokių statybų miškuose, nebent tai buvo atskirų pareigūnų piktnaudžiavimo pasekmė.

R.Baškytė svarstė, kad reiktų skirti premiją tam, kas pasiūlytų kaip racionaliai sustambinti miško valdas ir  kaip reikėtų nustatyti tvarką, kad galima būtų  "tvarkytis miškus be  savininko įgaliojimo". (Tokiai pozicijai pilnai pritaria ir kiti gamtosaugos aktyvistai. Štai A.Knystauto nuomone: "O ką byloja faktas, kad vidutinis privataus miško plotas Lietuvoje yra apie 3 ha? Kokia ten galima ūkinė veikla? Reikia tiesiog parduoti UAB-ui, tegu iškerta ir atiduoda pinigus.") R.Baškytė stebėjosi, ko tie privačių miškų savininkai nori, kadangi jos nuomone Lietuvoje pirmiausiai buvo nustatyti gamtosauginiai apribojimai, o po to pradėtas grąžinimas nuosavybės ir neva atsiimdami mišką visi savininkai žinojo, kad ten nieko negalima.  VSTT vadovė tikino, kad gamtinis karkasas nėra saugoma teritorija, kad suabsoliutinti saugomų teritorijų apskaitos negalima ("na ir kas jei mes visas apskaitysime?")

Žaliųjų lyderis Rimantas Braziulis - ironizavo, kad kas dirbs ir kas gyvens miestuose, jei bus įgyvendinti LMSA siūlymai leist žmonėm kurtis savo valdose. Neva milijonas išvažiuoja į užsienį, milijonas gyvens kaime, milijonas išsikels į miškus... Neliks kas gyvena  didžiuosiuose miestuose. Neva reikia neleisti atsidalinti valdų, ten kurtis, tuomet miškų valdos natūraliai stambės. Jis teige, kad jei žmonės kursis savo namuose, visiškai bus neįmanoma sukontroliuoti kenksmingų nuotėkų, bus teršiama gamta.

Parlamentaras Stanislovas Giedraitis pažymėjo, kad A.Burbos įsijungimas įnešė tam tikro vėjo, gaivumo Aplinkos apsaugos komiteto darbe. Seimo narys pažymėjo, kad mažesni miškeliai galėtų būti vadinami gojais. Dėl statybos miškuose -reikėtų aptart šį klausimą ir dėl savininkų, kurie turėjo nuosavybę apie didžiuosius miestus ir dėl kolūkinius miškus apie didžiuosius mietstus - leist už miete turėtą žemė atstatyt buvusiais privačiais ir kolūkiniais miškais. Leist žmonėms kurtis savo valdose. Atsirastų lietuvninkų, kurie kurtųsi, gyventų ir tiems kraštams įneštų gyvybės.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis padėkojo Seimo nariui A.Burbai už parodytą iniciatyvą bei galimybę sudalyvauti surengtoje diskusijoje ir paprašė Seimo narių,  atsakingų ministerijų pareigūnų priimant sprendimus dėl teisinių dokumentų, reguliuojančių žmonių gyvenimą,  formuluotes  'neužsižaisti' biurokratinių procedūrų vingrybėmis, nepamiršti  pačių žmonių ir jų interesų. Juk visa Lietuvos teritorija (valstybinė ir privati) turi savuosius žemės ir miškų savininkus.
[...]