Naujienos
Privatus miškų ūkis Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos iki 2025 metų projekte
Lietuvos miškų savininkų asociacijos poziciją išsakė LMSA garbės pirmininkas ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras. Jis daro išvadą, kad Programos projektas pateikia mažai ką naujo, lyginant su dabartine Strategija (2002 m.), kuri parengta netgi kvalifikuočiau. Strategija (2002 m.) galioja iki 2015 m. Niekas netrukdo įgyvendinti dar nepasiektus jos tikslus ir uždavinius. O naują Programą ar Strategiją reikėtų bandyti rengti iš naujo, iš esmės atsižvelgiant į NMP rengimo nuostatas bei kompleksiškai įvertinti miškų ūkio reikšmę ir sąsajas bendrame miškų sektoriaus ir kitų su miškais susijusių sektorių plėtros kontekste.
Paskelbtas Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos iki 2025 metų projektas (toliau Programos projektas), pretenduojantis aktualizuoti 2002 m. patvirtintą Lietuvos miškų ūkio politiką ir jos įgyvendinimo strategiją (toliau Strategija, 2002). Programa kuriama tuomet, kai žymi dalis Lietuvos miškų ūkio yra privati. Šiuo metu (2011-01-01) Lietuvoje yra 803 tūkst. ha privačių miškų, miško savininkų skaičius - 244550. Privatūs miškai sudaro beveik 40 % visų miškų. Privačių miškų plotai plėsis. Užbaigus žemės reformą, dalis rezervuotų privatizavimui valstybinių miškų taps privačiais. Privačios žemės ūkio naudmenos apželdinamos mišku, naudojantis ES parama. Dalis privačių žemės ūkio ar nenaudojamų žemių savaime apželia miškais. Tad, privačių miškų plotų dalis artės prie 50 %. Miško ūkiniuose darbuose dominuoja privatūs vykdytojai. Valstybiniame miškų ūkyje didesnę dalį darbų vykdo privatūs rangovai: miško kirtimus - 91,2 proc., medienos išvežimą iš biržių - 64,4 proc., medienos transportavimą - 68,8 proc. (2009 m.).Todėl Programos projekte turėtų būti skirtas adekvatus dėmesys Lietuvos privačiam miškų ūkiui. Čia pateikiama komentarų apie Programos projekto nuostatas dėl privataus miškų ūkio bei dėl jo funkcionavimo bendrame Lietuvos miškų ūkio kontekste.
1. Programos vieta miškų politikoje. Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros (NMP) programos parengimas numatytas LRV 2008-2012 m. programoje (433 p.). Atsakingi vykdytojai: Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija. Įvykdymo terminas - 2010 m. IV ketvirtis. Tai įpareigoja rengti ne miškų ūkio sektoriaus programą, o miškų sektoriaus, kuris be miškų ūkio apima medienos pramonę bei medienos energetiką ir labai įtakoja kaimo plėtrą. Matomai, neatsitiktinai atsakingi vykdytojai yra 3 ministerijos. Tokia kompleksinė nacionalinė programa ir yra reikalinga. Miškų sektoriaus šakos yra tarpusavyje susijusios, viena kitą įtakoja. Jau atsiranda nuomonių, kad Lietuvos medienos sektorius vystosi visiškai be aiškios valstybės strategijos (Veidas, 2011 m. sausio 7 d.). Pateiktas Programos projektas skirtas tik miškų ūkiui.
2. Veiksnių analizė. Tačiau ir miškų ūkio plėtros programa kurta be reikiamos ją įtakojančių veiksnių analizės. Pastarąjį dešimtmetį miškų ūkį daug įtakojo ir toliau įtakos globalizacija, medienos pramonės plėtra, medienos energetika, kaimo plėtra, privati nuosavybė. Kokius iššūkius tai kelia miškų ūkiui? Svarbiausi globalizacijos veiksniai - tarptautinė prekyba, naujos technologijos ir inovacijos, užsienio investicijos. Plėtojasi medienos energetika, vis daugiau dėmesio skiriant energetinei nepriklausomybei ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Miškininkystė tapo svarbiu kaimo plėtros veiksniu. Daug lėšų jai skiriama Kaimo plėtros programoje. Tai įsidarbinimo bei papildomų pajamų galimybės, kaimo infrastruktūros plėtra, geresnė gamtinė aplinka. Pasikeitė ir toliau keičiasi nuosavybės santykiai miškų ūkyje. Privati veikla tapo dominuojančia. Plėsis ir privačių miškų plotai. Kuriant programą, reikėtų giliau analizuoti šiuos veiksnius. Be to, nėra ekonominės krizės pasekmių miškų ūkiui bei gamtinių katastrofų analizės. Iki 2025 m. gali būti ir ekonominių krizių bei didelių vėjavartų ar kenkėjų antplūdžių. Aktuali būtų ir šešėlinės veiklos miškų ūkyje analizė. Kokia miškų ūkio strategija sprendžiant paminėtas problemas
3. Strateginiai tikslai. Programos projekte iškelti tokie ilgalaikiai miškų ūkio tikslai:
1. Tvarkyti ir valdyti miško išteklius, vadovaujantis darnaus vystymosi principais, didinti miškų ūkio reikalų integravimą į bendravalstybinių ir bendravisuomeninių reikalų sferą.
2. Tausoti ir didinti miško išteklius, gerinti jų kokybę ir juos racionaliai naudoti.
3. Išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką.
Strateginiai tikslai turėtų būti siektini veiklos rezultatai, kurių įgyvendinimą būtų galima įvertinti. Vadovavimasis darnaus vystymosi principais nėra rezultatas. Tai daugiau vizijos ar misijos principas. Šiandien niekas negali pasakyti, kaip kiekybiškai pamatuoti santykį tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miško funkcijų, kad tai būtų darnu. Be to, pirmas tikslas dėl darnaus vystymosi, reiškiantis ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų derinimą, apima ir antrą (ekonominės funkcijos) bei trečią (ekologinis ir socialinis vaidmuo) tikslus. Kuriama miškų ūkio plėtros programa, tad strateginiai tikslai turėtų būti orientuoti į šio ūkio rezultatus.
4. Miškų nuosavybės įvairovė. Programos projekte teisingai teigiama, kad miškų nuosavybės formų įvairovė yra būtina rinkos ekonomikos šalyse. Tokia nuostata buvo deklaruojama dar 2002 m. Strategijoje. Tačiau nieko nebuvo padaryta. Lietuvoje buvo ir yra 2 nuosavybės rūšys: valstybinė ir smulki privati. Programos projekte dėl miškų nuosavybės įvairovės siūloma rezervuotus nuosavybės teisių atkūrimui miškus perimti į valstybinių miškų fondą bei sudaryti prielaidas „nepatogius" miškus įsigyti privačion nuosavybėn. Tačiau tai nesukuria jokių naujų miškų nuosavybės formų.
5. Privačių miškų savininkų asocijavimosi ir kooperavimosi skatinimas. Strategijoje (2002 m.) buvo parašyta: teisinių ir ekonominių prielaidų sudarymas, skatinantis smulkių miško valdų jungimą, miško savininkų asocijavimąsi bei kooperavimąsi (2.5 p.).
Praėjus 4 metams LRV 2008-2012 m. programoje numatoma (423,3 p.) parengti ir pateikti EK pasiūlymus dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos papildymo priemone, skirta kooperacijai miškų ūkyje skatinti ir plėtoti. Įvykdymo terminas 2010 m. IV ketv. jau praėjo. Programos projekte vėl parašyta: iki 2015 metų parengti priemonių, skatinančių miško savininkų asocijavimosi, kooperavimosi, smulkių miško valdų jungimosi planą. Tad kyla klausimai, kiek gali tęstis deklaracijos, kada bus vykdoma?
6. Abejotinos nuostatos.
- Programos projekte keliamas uždavinys didinti ugdomųjų kirtimų apimtis. Jame pateikti tokie duomenys apie jaunuolynų ugdymą privačiuose miškuose. 2009m. - nėra duomenų, 2015m. - 10,0 tūkst. ha, 2020m. - 13,0 tūkst. ha, 2025 - 15 tūkst. ha. Kuo tai pagrįsta?
- Kirtimo atliekų naudojimas. Bendras visuose miškuose kirtimo atliekų panaudojimas 2025 m. numatomas 280 tūkst.m³. Tiek pagal esamus kirtimo atliekų išteklius, tiek vadovaujantis atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo propagavimu, tai būtų mažokas siektinas rodiklis.
- Kirtimų būdų optimizavimas. Programos projekte pateikiamas neplynų kirtimų didėjimas: valstybiniuose miškuose iki 50 proc. 2025 m. Kodėl tik valstybiniuose miškuose? Kuo tai pagrįsta? Ar bus Lietuvoje tiek medynų, tinkamų neplyniems kirtimams?
- Saugomų teritorijų miškuose plotų didėjimas. Kelia abejonių Programos projekte pateikta informacija apie bendrą saugomų teritorijų plotą miškuose - 307,9 tūkst. ha. Šiuo metu pirmos, antros ir trečios grupės miškai Lietuvoje jau užima 625 tūkst ha. Projekte siūloma plėsti saugomų miškų plotus. Nors, pirmiausia, reikėtų peržiūrėti jau išskirtų saugomų teritorijų tikslingumą.
- Numatoma parengti (p.2.5.1) privačių miškų priežiūros ir konsultavimo tarnybos tobulinimo modelį, išplečiant konsultavimo paslaugas ir koncentruojant jas vienoje institucijoje. Abejotinas priežiūros ir konsultavimo koncentravimas vienoje institucijoje.
- Siūlymus dėl kompensacijų sistemos už patiriamus ekonominius nuostolius dėl ūkinės veiklos ribojimo saugomose teritorijose tobulinimo numatoma rengti dar iki 2015 m. Jie seniai parengti, reikia tik įgyvendinti.
- Formuluojant medžioklystės uždavinius, visiškai neatsižvelgiama į medžioklės privačiose valdose problemas.
- Numatoma sudaryti valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo priežiūros tarybas. O apie privataus miškų ūkio valstybinio aptarnavimo tarnybas nekalbama.
8. Išvados ir siūlymai. Tokio pobūdžio komentarų sąrašą būtų galima tęsti tiek dėl Programos projekto privataus bei valstybinio miškų ūkio politikos, tiek dėl nacionalinės miškų ūkio politikos. Tačiau ir pateiktų pakanka, kad padaryti išvadą dėl Programos projekto neatitikimo NMP rengimo reikalavimams. Projektas pateikia mažai ką naujo, lyginant su dabartine Strategija (2002 m.), kuri parengta kvalifikuočiau už programos projektą. Strategija (2002 m.) galioja iki 2015 m. Niekas netrukdo įgyvendinti dar nepasiektus jos tikslus ir uždavinius. O naują Programą ar Strategiją reikėtų bandyti rengti iš naujo, iš esmės atsižvelgiant į NMP rengimo nuostatas bei kompleksiškai įvertinti miškų ūkio reikšmę ir sąsajas bendrame miškų sektoriaus ir kitų su miškais susijusių sektorių plėtros kontekste.
Privataus miškų ūkio strateginiu tikslu galėtų būti: iš miškų gaunamos naudos maksimizavimas, laikantis valstybės nustatytų dėl viešųjų interesų kylančių apribojimų. Šio tikslo įgyvendinimas sietinas su realios galimybės disponuoti ir naudotis privačia miškų nuosavybe įgyvendinimo, kompensacijų už ūkinės veiklos ribojimus mokėjimo, adekvačios valstybiniam miškų ūkiui privataus miškų ūkio valstybinio aptarnavimo (reguliavimo) sistemos sukūrimo ir kt. uždaviniais.
2011-02-24
*******************************************************
2011 m. vasario 24 d. Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdžio Aplinkos ministerijoje akimirkos:
 |  |
| Nuotraukos: St.Mizaro |
 |  |
| Nuotraukos: St.Mizar |
Apie Miškų ūkio konsultacinę tarybą: MŪKT aplinkos ministro įsakymu suformuota pasiūlymams miškų ūkio politikos ir strategijos formavimo klausimais Aplinkos ministerijai teikti.
Jos sudėtis:
Gediminas Kazlauskas - aplinkos ministras, tarybos pirmininkas;
Robertas Klovas - Aplinkos ministerijos kancleris, tarybos pirmininko pavaduotojas;
Gediminas Jasinevičius - Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistas, tarybos sekretorius.
Nariai:
Edmundas Bartkevičius - Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas;
Rūta Baškytė - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė;
Romualdas Deltuvas - Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius;
Raimondas Juzikis - Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų tarybos pirmininkas;
Algis Gaižutis - Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas;
Alfredas Galaunė - VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius;
Rytis Kuliešis - Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius;
Romas Kupstaitis - Lietuvos miškininkų sąjungos Miško auginimo specialistų bendrijos pirmininkas;
Imantas Lazdinis - Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Aplinkos politikos katedros profesorius;
Vygantas Mierkis - Miškų urėdų gamybinio susirinkimo valdybos pirmininkas;
Virgilijus Mikšys - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto tarybos pirmininkas;
Remigijus Ozolinčius - Lietuvos Respublikos mokslų akademijos narys ekspertas;
Rimantas Prūsaitis - Valstybinės miškų tarnybos direktorius;
Benjaminas Sakalauskas - Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinis miškų urėdas;
Darius Stončius - Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos atstovas;
Albinas Tebėra - Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius;
Valdas Vaičiūnas - Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius.
