Naujienos
LMSA Valdybos posėdyje- vieningi sprendimai
Atvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, šio komiteto biuro vedėjas Dainius Lygis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis ir Privačių miškų skyriaus vyr.specialistė Vilija Masaitienė, Miškų urėdų gamybinio susirinkimo Valdybos pirmininkas Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis, Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis valstybinis inspektorius Vidas Gramauskas, Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos pirmininkas Rimvydas Valiulis, su LMSA bendradarbiaujančių įmonių BAVI, Ginalas, Euromediena, Husqvarna Lietuva, Lietuvai pagražinti draugijos atstovai, LMSA įmonių ir rajoninių skyrių vadovai ir aktyvas, LMSA Valdybos nariai.
Pirmu darbotvarkės klausimu svarstyta "Miškų ūkio, aplinkosaugos, medžioklės teisinio reglamentavimo aktualijos ir perspektyvos privačiuose miškuose"
Susirinkusiuosius šiltai pasveikinęs sodybos šeimininkas LMSA Valdybos narys Vytautas Zalieckas pasidžiaugė rezultatyvia asociacijos veikla, tame tarpe -ir sprendžiant Aukštadvario RP gyventojų problemas. Jis trumpai papasakojo sodybos istoriją, iš asmeninės patirties įvardino sunkumus, kurie kyla dėl kartais sunkiai suvokiamų teisiniais aktais įtvirtintų perteklinių draudimų, kuomet žemės savininkui neleidžiama darniai plėtoti savo esamos sodybos ir kaimo turizmo verslo nuosavoje žemėje. Kad Trakų rajono gyventojams svarbūs šiuo metu Seime svarstomi Miškų, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo įstatymų projektai, pasak V.Zaliecko, parodė tos pat savaitės pirmadienį pilnoje Aukštadvario salėje įvykęs gyventojų susitikimas su Seimo nariais Vyteniu Andriukaičiu ir Algirdu Sysu.
LMSA pirmininko pavaduotojas Kazimieras Šiaulys paantrino, kad didžiausios problemos miškų savininkams kyla ne miškininkavime, o norint kompleksiškai panaudoti savo nuosavybę, statybos miškų ūkio (net ne miško!) paskirties žemėje absoliučiai uždraustos, kas yra nesuprantama. Pasak jo, pernelyg didelių problemų miškininkystės srityje nemato. Įsikūrimo savo miško valdoje problema yra likusi. Neaišku, kokias problemas mato Seimo nariai, kuomet bijoma, kad miško savininkai įsikurs miško valdoje. Tai manipuliavimo būdas suvaryti žmones į daugiabučius. Žmogus yra suvaržytas, nėra laisvas. Dalis žmonių keistų savo gyvenimo būdą. Privalo būti leista žmonėms kurtis savo žemėje. K.Šiaulys pabrėžė, kad žmonių, kuriančių vertę mūsų valstybėje, liko katastrofiškai mažai, ir disproporcija tarp gaunančių ir duodančių į valstybės kasą nuolat didėja. Jis priminė, kad praėjusių metų pabaigoje LMSA organizuotoje konferencijoje yra uždavęs valstybės valdžios atstovams retorinį klausimą - su kuo Jūs? Su savo aktyviais piliečiais, kurių tarpe ir miško savininkai, verslu ar su neįvardijamais mistiniais subjektais, dėl kurių supergerovės yra jaukiamas valstybės gyvenimas?
Kalbėjęs Jonas Lipavičius supažindino su atlikta galimų pasekmių suteikus galimybę miškų savininkams kurtis savo valdose analize, pabrėždamas, jog žalieji radikalai samoningai kelia "audrą stiklinėje". Jis paminėjo, jog žmonės atsiimant nuosavybę, kuomet matininkai siūlė ją forminti miškų ūkio paskirčiai priskirta žeme - neva nebus žemės mokesčių -buvo suklaidinti, nes tapę jos savininkais, jie privalo mokėti žemės mokestį už kitas naudmenas. O įstatymais statytis, kurtis savo valdose valdžia uždraudė, net buvusiose sodybose. Visi užstatymai užimtų 1,7 proc. miškų, 540 ha.
Miškininkė Jūratė Jankauskienė atkreipė Seimo AAK pirmininko dėmesį, kad didžiulę neteisybę žmonės jaučia dėl antrą dešimtmetį neužbaigiamos žemės reformos, kuomet dėl nuolat kaitaliojimų įstatymų atskirose kadastrinėse vietovėse žmonėms sugrąžinti nelikę laisvos žemės, o tuo tarpu apie du šimtai tūkstančių hektarų rezervuotų nuosavybės grąžinimui miškų nei žmonėms atiduodami, nei naudojami. Ji piktinosi, kad atsikurti žemę savininkai turi teisę dabar tik pačią prasčiausią, šlapią, kur jie kasmet dar privalo dirbti, kad negauti baudų. Tie savininkai mielai atsikurtų mišku. O jei dar ir leistų statytis - visos problemos būtų žmonių išspręstos. Dabar gi valdžia per 20 metų negali išspręsti problemų.
 |  |
| Kalba LMSA Valdybos narys Vidmantas Čaikauskas | R.Klimas paragino susikaupti ryžtingesniems sprendimams visais saugomų teritorijų klausimais. |
LMSA Valdybos narys Vidmantas Čaikauskas pasidžiaugė paskutiniais supaprastinimais miškininkavimo srityje ir kartu stebėjosi atskirų veikėjų visuomenei peršama nuomone, kad jei nukirto brandų mišką - tai jau gamtos naikinimas. Jei derliaus (brandaus miško) nenuimsim laiku, jis suges ir bus sunaikintas. Ar miško ar žemės savininkas, jei atimama teisė kaip ir kur gyventi, lieka žmogus, kuris niekuo nesuinteresuotas, jam niekas neįdomu. Jei atimama teisė pačiam spręsti savo gyvenimą, jei žmogus neturi savo namų, jam tas pat kur namus kurti - Lietuvoje ar už jos ribų. Jis susirinkusiems priminė aukštaičių patarlę " Ulyčia dega, o ubagui kas... Už lazdos, tarbos ir traukia į kitą". Pabrėždamas, kad bet kurios visuomenės, o ir valstybės stuburą sudaro laisvas, dirbantis ir kuriantis žmogus, miškininkas pasidalino savo įžvalgomis dėl dabar svarstomų miškų įstatymo pataisų.
LMSA pirmininko pavaduotojas Vidmantas Jusas pastebėjo, kad jei turi nuosavybę, tu ją saugosi ir tausosi.
LMSA Medžioklės reikalų komiteto vadovas Kęstutis Tubis suminėjo spręstinas Medžioklės įstatymo problemas. Pasak jo, problema - neginamos nei žemės naudmenų, nei miško savininkų teisės. Savininkai nori medžioti, būti pilnateisiais medžioklės klubų nariais, tačiau jiems dažnai būna neleidžiama. Dažnai, medžiotojai stato bokštelius ten kur nori, ištrypia savininkų valdas. Yra daug konfliktų, kurie nesprendžiami. Yra būdų, kaip galima įsteigti naujus medžioklės vienetus, tačiau dabartinėje teisinėje situacijoje tas tampa beveik neįmanoma įgyvendinti. Konstitucijai prieštaraujantys Medžioklės įstatymo straipsniai nepataisomi, nors po Konstitucinio Teismo sprendimo praėjo jau penkeri metai, turi būti įgyvendinta šiemet, apginant žemės ir miško savininkų teises.
 |  |  |
Miškų urėdų gamybinio susirinkimo Valdybos pirmininkas Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis pasidžiaugė galimybe kartu aptarti svarbius klausimus. Jis pritarė nuomonei, kad grąžintu turtu reikia savininkams leisti pilnai naudotis, tačiau turėtų būti ir ribojimai, nors ir nedideli. Įstatymai yra švelninami. Svarbu, kad būtų nepaliekamai miškai prastesnės būklės, nei buvo prieš nukirtimą. Naujas modernus urėdijos medelynas įkurtas aprūpinti Trakų rajono poreikius. Urėdija savininkams teikia dalį paslaugų. Negali būti visur uždraustos statybos. Visur paleisti taip pat negali būti. Urėdas svarstė, kad galbūt tai turėtų būti surišta su plotu, sudaryta 20 arų valda. Visuomenės interesas - turi būti valstybiniai miškai (rekreaciniai plotai, poilsiniai takai ir t.t.). V.Mierkis paminėjo bendrų pasitarimų naudą, nes kuo dažniau kalbėsim kartu, bus įvairių nuomonių ir bus lengviau spręsti.
 |  |  |
Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis nemano, kad dabartinės Aplinkos ministerijos rengtos ir Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos siekia sunaikinti miškus. Dėl miškininkavimo klausimų nekyla didesnių problemų. Problemos yra statybose, valdų atsidalinime bendrasavininkams ir pan. Žemės naudmenas galima keisti tik išimtiniais atvejais, tačiau reiktų išaiškinti, kas yra tas išimtinas atvejis.
Baltijos agroverslo instituto prezidentas Raimundas Lopata stebėjosi situacija, kai Konstitucija negerbiama, privati nuosavybė - visų. Tas problemas reikia spręsti. Saugomos teritorijos - nuo ko ir kam jas saugome.
LMSA Ukmergės skyr.pirmininkas Antanas Hofmanas teiravosi, kodėl neleidžiama įsigyti nedidelių į privačias žemes įsiterpusių valstybinio miško lopinėlių optimizuojant žemėnaudą. Juk leidžiama pirkti valstybinę žemę, tačiau neleidžiama pirkti valstybinių miškų, kurie yra apsupti privačių miškų, jei yra nedideli intarpai, palikti restitucijai.
LMSA vicepirmininkas Algirdas Antanas Brukas savo pasisakyme pabrėžė, kad reikalingas diferencijuotas požiūris į problemas, o oponentai turi kategorišką nuomonę. Nedideli statiniai valdoje, reikalingi gamybai ar šeimos poilsiui, nedaro aplinkai žalos. Sunaikintų, numelioruotų sodybų jau daug apaugo mišku ir nesuprantamas noras neleisti jas atsistatyti. Radikalūs gamtosaugininkai sprendimus siūlo priiminėti pagal blogiausią pavyzdį.
Išklausęs posėdžio dalyvių pasisakymus, su siūlomais sprendimais ir juos pagrindžiančiais argumentais supažindino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas
Apibendrinant svarstomą klausimą, LMSA Valdybos posėdžio dalyviai palaikėme ir pasirašėme po Kreipimosi „DĖL MIŠKŲ IR APLINKOSAUGINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO" tekstu į aukščiausius šalies vadovus ir politines partijas.
Svarstant kitus darbpotvarkės klausimus, LMSA Valdyba nusprendė surengti konferenciją ir asociacijos 2011 Generalinę Asamblėją kovo 18 d.nuo 10val. Trakuose. Patvirtinta GA darbotvarkė.
Apsispręsta dėl delegatų į š.m. vasario 25 vyksiantį visuotinį LR Žemės ūkio rūmų suvažiavimą ir dėl LMSA atstovų į LR ŽŪR Tarybos bei Prezidiumo narius.
Priimtas sprendimas dėl LMSA deleguojamo atstovo į Agroverslo arbitražo teismą.
Diskutuota apie LMSA vykdomą veiklą ir galimybes ją plėtoti, gerinti.
LMSA inf.
pie pastebėtus netikslumus fiksuojant pasisakymus, jei tokių bus, prašome informuoti komentaruose
Nuotraukos: R.Valiulio, A.Gaižučio
