Sorry, it looks like something went wrong and an error has occurred.
Don’t worry, it can happen to any of us.
Syntax Error in template "9d3c48e9080f0924fa20222425d969b98e7cce50" on line 1 "2011-01-27 Lietuvos mi&scaron;ko savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos i&scaron;plėstiniame posėdyje palaikėme ir pasira&scaron;ėme po Kreipimosi &bdquo;<strong>DĖL MI&Scaron;KŲ IR APLINKOSAUGINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO&quot; </strong>tekstu į auk&scaron;čiausius &scaron;alies vadovus ir politines partijas.<br /><div align="justify"><em>Kreipimasis paruo&scaron;tas atsiliepiant į aplinkosauginių organizacijų 2010. 12.20 <a href="http://ekologija.blogas.lt/aplinkosaugines-organizacijos-rengiasi-atstatydinti-jsimena-8976.html#more-8976">parei&scaron;kimą</a> &quot;Dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. &Scaron;imėno neatitikimo užimamoms pareigoms&quot; ir kreipimosi į Seimo narius &quot;Dėl mi&scaron;kų, pagrindinio Lietuvos turto, i&scaron;saugojimo&quot;</em></div><div align="justify"> </div><p align="justify">Kreipimasi <a href="http://www.grynas.lt/aplinka/miskai-nuomone-radikalizmas-ir-gamtosauga.d?id=41483089">iniciavo </a>žinomi &scaron;alies &nbsp;mokslininkai prof. habil. dr. LMA narys - koresp.&nbsp; <a href="http://www.forest.lt/go.php/lit/Stasys_Karazija_svencia_80_meti._Sveikin/3181/1"><strong>Stasys Karazija</strong></a>, prof. habil. dr., LMA Žemės ūkio ir mi&scaron;kų mokslo sk. pirmininkas <a href="http://www.lzuu.lt/muziejus/lt/23303"><strong>Albinas Kusta</strong></a> ir nusipelnęs mi&scaron;kininkas, vienas i&scaron; ankstesnių mi&scaron;kų žinybos vadovų <a href="http://www.forest.lt/go.php/lit/V.Ribikauskas._Zmogus_is_didziosios_raid/3231/2"><strong>Algirdas Brukas</strong></a> (Lietuvos mi&scaron;ko savininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas), LMA narys akademikas <a href="http://lma.lt/index.php?option=com_k2&amp;view=item&amp;id=139:%C5%BEem%C4%97s-%C5%ABkio-ir-mi%C5%A1k%C5%B3-moksl%C5%B3-skyrius&amp;Itemid=189&amp;tmpl=component&amp;print=1&amp;lang=lt"><strong>Leonardas Kairiūk&scaron;tis</strong></a>.</p><div align="justify"> </div><p align="justify">Kreipimasi palaiko ir savo para&scaron;ais patvirtino garbūs mi&scaron;kininkai, ūkininkai, žemės bei mi&scaron;kų savininkai ir juos atstovaujančių Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai dr. <strong>Virgilijus Mik&scaron;ys</strong> (LAMMC, Mi&scaron;kų institutas), dr. <strong>Vidas Stakėnas</strong> (LAMMC, Mi&scaron;kų institutas),<strong> </strong><strong>Rimantas Klimas </strong>(buvęs Mi&scaron;kų ūkio ministras) VKD ir LMSA Valdybų narys, <strong>Vygantas Mierkis</strong>, urėdų gamybinio susirinkimo valdybos pirmininkas ir kt.]. 2011-01-26 dokumentui pritarė LR Žemės ūkio rūmų Tarybos (dar vadinamo žemdirbių Parlamentu) susirinkime dalyvavusių organizacijų nariai- pagrindinės &nbsp;įtakingiausios žemės ūkio, kaimo bendruomenių, <a rel="lightbox" href="[images_url]iqfyq55104.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 63px; height: 87px; width: 63px; height: 87px" src="[images_url]iPJGCLOOG.jpg" border="0" alt="" hspace="5" vspace="5" width="63" height="87" align="Left" /></a>žemės ir mi&scaron;kų savininkų interesus atstovaujančios organizacijos [kreipimasi pasira&scaron;ė LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas <strong>Bronius Markauskas</strong>, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas <strong>Jonas Talmantas</strong>, Lietuvos ž.ū.bendrovių asociacijos prezidentas <strong>Jaronimas Kraujalis</strong>, Lietuvos mi&scaron;ko savininkų asociacijos pirmininkas<strong> Algis Gaižutis</strong>, Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė <strong>Guoda Burokienė</strong>, Lietuvos žemės savininkų sąjunga, Lietuvos &scaron;eimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir daugelis kitų) , aktyvūs pilietinės &nbsp;visuomenės atstovai.</p><p style="background-color: #ccffcc"><a href="/get_file.php?file=bUpCa25NclF4YUNjeDVpUmxaVnJ6NWpVbGFXWngyUElsTXZMbTVyU3hNT1ZrSmlZeXRERG9IRERsOHRnbm12WGJKUnNucG5SbGRhV3g4ZXBtOWlia0pqTm1haWRrSldqYk5lWXhHU2NtYzF1eUphWG5zcVkySlhQeHFLYms1UElsOUNZcHBYR3hLYWExc3FSbHAyYWsyelNaNWVmeUdmTmtzNmVtMnpYeEpHVTJHeWFuc3JEbjUzSG1OVm9YMnZLYk02WnBKYkhsWm1SbFp0bW5aS1cwbWJGYXBxWW5KUmxuWkxIazJOaG5aUnVsbXhxbkpLWGhKSFZ4NnR4aE1YU21NS1ZwcDdDeDZhWnc4akxacU9jaEpmUVpLckl4NVhOa3RLVm41JTJGUnljT1YxR2lkeHRUQ1U1ekd5TWRrbkp5RWFhYVpxSnJPYTgyVjBKbWhiTlBKMVpUQ2w2bVl5TVdpYU5YSmoyQ2dhOU9ZMFppaHl0Wm16WkxOeDZWczE4aVFhOUdWbUpuSGxXNXJuY2slM0Q=">KREIPIMOSI kopiją peržiūrėti galima čia...&gt;&gt;&gt; </a></p><table border="0"><tbody><tr><td>&nbsp;<img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]iI0TTJK2D.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" align="right" /></td><td>&nbsp;<img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]i40AW7J25.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></td><td>&nbsp;<img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]iFR7WXF2E.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></td></tr><tr align="right"><td colspan="3"><em><font color="#999999">&nbsp;LR Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdžio 2011-01-26 akimirkos. Posėdyje dalyvavusių Tarybos narių -organizacijų atstovai pasira&scaron;ė Kreipimasi. </font></em><br /></td></tr><tr><td>&nbsp;<img style="width: 277px; height: 185px; width: 277px; height: 185px" src="[images_url]iZWPUH95D.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="277" height="185" /></td><td>&nbsp;<img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]i59JYSLOM.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></td><td>&nbsp;<img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]iH1WYPRVJ.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></td></tr><tr align="right"><td colspan="3"><em><font color="#999999">&nbsp;LMSA Valdybos i&scaron;plėstinio posėdžio 2011-01-27 akimirkos. Pasisako Seimo AAK pirmininkas J.&Scaron;imėnas, Trakų urėdas V.Mierkis, LMSA Valdybos narys V.Čaikauskas (nuotraukose i&scaron; kairės į de&scaron;inę)</font></em><br /></td></tr></tbody></table> <p style="background-color: #ccffcc">&nbsp;</p><h2 align="center"><strong>KREIPIMASIS DĖL MI&Scaron;KŲ</strong><strong> IR APLINKOSAUGINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO </strong></h2> <p><em>Atsiliepiant į 2010. 12.20 parei&scaron;kimą &quot;Dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. &Scaron;imėno neatitikimo užimamoms pareigoms&quot; ir kreipimosi į Seimo narius &quot;Dėl mi&scaron;kų, pagrindinio Lietuvos turto, i&scaron;saugojimo&quot;</em></p> <p><em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; </em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;2011 m. sausio 20 d.</p> <p><strong>Lietuvos Respublikos</strong><strong> Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei<br />Lietuvos Respublikos</strong><strong> Seimo pirmininkei gerb. Irenai Degutienei<br />Darbo partijos frakcijai<br />Frakcijai &quot;Tvarka ir teisingumas&quot;<br />Jungtinei (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijai<br />Krik&scaron;čionių partijos frakcijai<br />Liberalų sąjudžio frakcijai<br />Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai<br />Mi&scaron;riai Seimo narių grupei<br />Tėvynės sąjungos - Lietuvos krik&scaron;čionių demokratų frakcijai</strong></p> <p>&nbsp;</p> <p align="justify">Mes, žemiau pasira&scaron;ę mokslininkai, mi&scaron;kininkai, ūkininkai, žemės bei mi&scaron;kų savininkai ir juos atstovaujančių Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai, konstatuojame, kad parei&scaron;kime ir kreipimesi visuomenė melagingai gąsdinama nebūtais ir Lietuvoje netgi negalimais pavojais. Pavyzdžiui tvirtinama, kad <em>&quot;susidarė grėsminga situacija Lietuvos mi&scaron;kų i&scaron;likimui&quot;.</em> Dėl Jono &Scaron;imėno veiklos nurodoma, kad jam vadovaujant Seimo Aplinkos apsaugos komitetui &quot;<em>prasidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį intensyviausias kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas&quot;</em>. Seimo nariai įspėjami, kad svarstomos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos yra tokios, kad <em>&quot;jas priėmus vie&scaron;o intereso sąskaita būtų tenkinami tik siauri privačių asmenų interesai&quot;. </em></p><div align="justify"> </div><p align="justify">Mūsų giliu įsitikinimu minėtame parei&scaron;kime ir kreipimesi pateikti neteisingi teiginiai, sąmoningai norint sukompromituoti gerai savo pareigas atliekantį ir konstruktyviai Lietuvos labui dirbantį LRS Aplinkos komiteto vadovą Joną &Scaron;imėną. Žiniasklaidoje bei visuomenės susirinkimuose jau senai ir daug kartų kletas klausimas dėl Saugomų teritorijų įstatymo sukeliamų nepageidaujamų rei&scaron;kinių ir būtinybės jį tobulinti. Tad sveikintina, jog &scaron;is įstatymas svarstomas. Taip pat pribrendęs reikalas tobulinti Mi&scaron;kų ir Vandens įstatymus. Mes manome, kad kai kurios pataisos, mažinančios nepagrįstus apribojimus, tarnautų žmonių gerovei, nedarydamos visi&scaron;kai jokios žalos gamtai, nes įstatyme yra numatyta pakankamai saugiklių nedrausmingiems &scaron;alies piliečiams sutramdyti.</p><div align="justify"> </div><p align="justify">Pra&scaron;ome atsakingus už &scaron;alies ateitį Lietuvos Seimo narius, primant sprendimus tiek bendrais &scaron;alies plėtros, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komiteto personalijų klausimais, nepasiduoti vien grubiam radikalų spaudimui, i&scaron;girsti ir nagrinėti įvairius požiūrius.</p><p align="justify">*****************************************</p><p align="justify"><!--[if gte mso 9]><xml> 12.00 </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman","serif";} </style> <![endif]--> </p><p style="background-color: #ccffcc"><strong>PAAI&Scaron;KINIMAI&nbsp; PRIE KREIPIMOSI [<a href="http://www.grynas.lt/aplinka/miskai-nuomone-radikalizmas-ir-gamtosauga.d?id=41483089">skelbiami ir DELFI portale</a> ]</strong></p> <h2 class="grynas-article-title"><font color="#008000">Radikalizmas ir gamtosauga</font></h2><p align="justify"><strong>Praėjusių metų pabaigoje Seime buvo i&scaron;platintas parei&scaron;kimas dėl Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono &Scaron;imėno neatitikimo užimamoms pareigoms ir kreipimasis dėl mi&scaron;kų, kaip pagrindinio Lietuvos turto i&scaron;saugojimo.</strong></p><p align="justify">Juose žeriami gąsdinimai, kad &bdquo;susidarė grėsminga situacija Lietuvos mi&scaron;kų i&scaron;likimui&ldquo;, kad priėmus saugomų teritorijų įstatymo pataisas &bdquo;vie&scaron;o intereso sąskaita būtų tenkinami tik siauri privačių asmenų interesai&ldquo;, o vadovaujant J. &Scaron;imėnui &bdquo;prasidėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį intensyviausias kryptingas gamtos naikinimas&ldquo;. </p><p align="justify">Žiniasklaidoje pradėta kampanija, ai&scaron;kinanti, kad tuose dokumentuose i&scaron;sakomos mintys yra vos ne visos visuomenės nuomonė. Tokia propaganda sukėlė daugelio mokslo žmonių, kaimo bendruomenių ir atskirų ūkininkų, mi&scaron;kų savininkų bei piliečių nuostabą ar net pasipiktinimą. Akivaizdu, kad ja siekiama vienpusi&scaron;kų, savanaudi&scaron;kų tikslų.</p><div align="justify">Svarstomos Mi&scaron;kų įstatymo pataisos (tiksliau - jų dalis, skirta privačiam mi&scaron;kų ūkiui reguliuoti) numato: </div><blockquote>a) galimybę dabar kolektyvinėje dviejų ar daugiau fizinių asmenų nuosavybėje esančias privačias mi&scaron;ko valdas padalinti tarp bendrasavininkių ir tais atvejais, jei po padalinimo vienos valdos plotas taps mažesnis kaip 5 ha;<br /> b) galimybę atkurti buvusias privačioje žemėje sodybas, kurios sovietmečiu buvo sunykusios represavus savininkus, nukeltos dėl totalinės kolektyvizacijos ir melioracijos darbų&nbsp; arba sunykusios dėl kitų priežasčių ir po to apaugusios ar apsodintos mi&scaron;ku; <br />c) galimybę nuosavame mi&scaron;ke pasistatyti ūkinės veiklos vykdymui reikalingus paprasčiausius statinius. <br /></blockquote> <p align="justify">&nbsp;</p><table border="0"><tbody><tr><td><a rel="lightbox" href="[images_url]izxm6o1378.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 246px; height: 185px; width: 246px; height: 185px" src="[images_url]iTG24VZ43.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="246" height="185" /></a> <br /></td><td>&nbsp;<a rel="lightbox" href="[images_url]iaka6j1973.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 253px; height: 185px; width: 253px; height: 185px" src="[images_url]iOMVFRB5L.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="253" height="185" /></a></td><td>&nbsp;<a rel="lightbox" href="[images_url]i6pod9640.jpg" class="cursor-magnify"><img style="width: 101px; height: 185px; width: 101px; height: 185px" src="[images_url]i9TZUT5OI.jpg" border="0" alt="" hspace="0" vspace="0" width="101" height="185" /></a></td><td>&nbsp;</td></tr><tr><td><em><font color="#999999">&nbsp;prof. habil. dr. LMA narys - koresp.&nbsp; <a href="http://www.forest.lt/go.php/lit/Stasys_Karazija_svencia_80_meti._Sveikin/3181/1"><strong>Stasys Karazija</strong></a> (centre)<br /></font></em></td><td><em><font color="#999999">&nbsp;prof. habil. dr., LMA Žemės ūkio ir mi&scaron;kų mokslo sk. pirmininkas <a href="http://www.lzuu.lt/muziejus/lt/23303"><strong>Albinas Kusta</strong></a> ir&nbsp; LMA narys akademikas <a href="http://lma.lt/index.php?option=com_k2&amp;view=item&amp;id=139:%C5%BEem%C4%97s-%C5%ABkio-ir-mi%C5%A1k%C5%B3-moksl%C5%B3-skyrius&amp;Itemid=189&amp;tmpl=component&amp;print=1&amp;lang=lt"><strong>Leonardas Kairiūk&scaron;tis </strong>(kalba)<strong><br /></strong></a></font></em></td><td><em><font color="#999999">&nbsp;nusipelnęs mi&scaron;kininkas, vienas i&scaron; ankstesnių mi&scaron;kų žinybos vadovų <a href="http://www.forest.lt/go.php/lit/V.Ribikauskas._Zmogus_is_didziosios_raid/3231/2"><strong>Algirdas Brukas</strong></a></font></em> </td><td>&nbsp;</td></tr></tbody></table><p align="justify">&Scaron;iais konkrečiais klausimais mes ir norime pareik&scaron;ti savo nuomonę.</p><div align="justify"><blockquote><p>1. Pataisos atskirais atvejais nedideliuose plotuose numato tikslinės mi&scaron;kų ūkio paskirties žemės keitimą į kitokią paskirtį. Prie&scaron; tai pasisakantys radikalai nepateikia argumentų, kodėl sunaikintų kaimo sodybų negalima atkurti jų buvusiems paveldėtojams. Kodėl mums prievarta XX amžiaus antroje pusėje primestas kra&scaron;tovaizdis yra daromas vienintele ir saugotina vertybe, o tai, kas laisva žmonių valia buvo kuriama &scaron;imtmečius, stumiama į užmar&scaron;tį? Galime priminti, kad dauguma mūsų saugomų teritorijų, o visų pirma nacionaliniai bei regioniniai parkai, buvo kuriami ne tik gamtinio, bet ir kultūrinio paveldo apsaugai. Juk tas paveldas, tai ne tik senų žmonių prisiminimų ar dainų užra&scaron;ymas. Kra&scaron;tovaizdžio pagrindas buvo kaimai ir sodybos, o juos norima sunaikinti. Lietuvos kaimo &quot;nusodybinimo&quot; politiką vargu ar galima traktuoti kaip nemok&scaron;i&scaron;kumą ar netyčia daromą klaidą. Tai labiau pana&scaron;u į kenkėji&scaron;ką veiklą dėl vienpusi&scaron;kos ekokratinės politikos protegavimo.</p><p>2. Valstybinės urėdijos turi pasistatę savo administracinius, gyvenamuosius, ūkinius, gamybinius, rekreacinius ir pana&scaron;ius statinius: nuo girininkijų ir eiguvų buveinių iki buitinių patalpų medkirčiams bei medžiotojų namelių. Niekam nekyla abejonių dėl tokios infrastruktūros reikalingumo. Tad kodėl privatūs mi&scaron;kų savininkai ar jų kooperacinės struktūros negali turėti paprastų, atitinkančių savo poreikiams patalpų ir kitų infrastruktūrinių elementų, skirtų medžiagoms ir darbo priemonėms laikyti, buitiniam savininkui ar jo samdomiems mi&scaron;ko darbininkams aptarnauti, prisiglausti nuo blogo oro, rūbams i&scaron;sidžiovinti ir atsikvėpti? Juk tai elementarūs darbo kultūros elementai ir įprastinė civilizuotų kra&scaron;tų patirtis.</p><p>3. Kolektyvinės (bendros) nuosavybės mi&scaron;ko valdų skaidymas į mažesnes individualias valdas i&scaron; tiesų yra problemi&scaron;kas. Betgi ir &scaron;į klausimą galima bent i&scaron; dalies sėkmingai i&scaron;spręsti. Sakykime, žemės reformos metu bendrasavininkiams grąžintas valdas galima būtų pageidaujantiems padalinti be apribojimų. Tuo metu valdų skaidymas pasipelnymo tikslais, o juolab &ndash; naujoms gyvenvietėms kurti, neturėtų būti toleruojamas.</p></blockquote></div><p align="justify">Anot parei&scaron;kimo autorių, Lietuvos gamtą kryptingai naikina Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pareik&scaron;tos mintys apie atliekų utilizavimą jas sudeginant, elektros gamybą statant užtvankas, ar i&scaron; kitų atsikuriančių resursų ir kt. Mes niekur neradome tokių gamtos naikinimui skirtų J. &Scaron;imėno parei&scaron;kimų, kokiais jį kaltina parei&scaron;kimo autoriai. Jis yra kalbėjęs apie probleminius klausimus. I&scaron; tiesų ir mums atrodo, kad, pavyzdžiui, elektros energijos gamyba i&scaron; hidroresursų &ndash; pakankamai prie&scaron;taringas dalykas. Užtvankų statyba ant daugelio Lietuvos upių jau yra uždrausta. Tačiau, kitu atžvilgiu, Lietuvoje nuo XIV amžiaus buvo statomos upių vandens srove varomos jėgainės, kurių pagalba veikė malūnai, milo vėlyklos, lentpjūvės, geležies dirbtuvės, buvo įrengiami žuvininkystės tvenkiniai. </p><p align="justify">XIX amžiaus viduryje Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo 1141 užtvanka, tarpukario Lietuvoje (1939) veikė 640. Pokaryje jų dalis i&scaron;liko, o ir sovietmečiu buvo pastatyta apie 250 naujų užtvankų. 9-me XX a de&scaron;imtmetyje buvo 340 didesnių nei 5 ha dirbtinių vandens tvenkinių. Nepriklausomybės metais didžiausi dirbtiniai tvenkiniai (ir ne tik jie) įteisinti kaip saugomos teritorijos: Kauno marios ant Nemuno, Antalieptės marios ant &Scaron;ventosios, Auk&scaron;tadvario tvenkinys ant Verknės ir t. t. Žmogaus sukurti vandens telkiniai įgavo rekreacinę reik&scaron;mę, jų aplinkoje pagausėjo bei atsirado naujų gamtinių vertybių. Tad problemą verta nagrinėti įprasta mokslo žmonėms tvarka, aptariant teigiamus ir neigiamus argumentus ir ie&scaron;kant subalansuotų sprendimų. Pana&scaron;ai, o ne gatvės mitingų leksikonu, turi būti nagrinėjami visi probleminiai klausimai. </p><p align="justify">Mus piktina kryptingas radikalių rėksnių ir kai kurių gamtosaugininkų melas. Tvirtinama, kad Lietuvos mi&scaron;kai nyksta, nors fakti&scaron;kai jų kiekis nuo XX amžiaus antrosios pusės iki &scaron;iol didėjo ir &scaron;alies mi&scaron;kingumas i&scaron;augo nuo tarpukaryje buvusių maždaug 20 proc. iki trečdalio &scaron;alies teritorijos. Ai&scaron;kinama, kad nuosekliai naikinama gamta, nors įkurta pakankamai daug įvairiausių saugomų teritorijų, o ūkinė veikla (pavyzdžiui, statybos) apribota ne tik jose, bet ir visokiose draudžiamose zonose, juostose, apsauginiuose ir netgi ūkiniuose mi&scaron;kuose - jau daugiau kaip pusėje &scaron;alies teritorijos. </p><p align="justify">Pagausėjo kai kurių laukinių gyvūnų bei pauk&scaron;čių rū&scaron;ių populiacijos, atkuriamos i&scaron;nykusios rū&scaron;ys. Nepriklausomybės metais žymiai pagerėjo padėtis ir dėl valymo įrenginių statybos. O Lietuvos žmogui &bdquo;kalami&ldquo; tik negatyvūs dalykai ir jo veiklą siūloma vis griežčiau riboti. I&scaron;skirtinai puolamas privatus sektorius. Kryptingas melas dangstomas vadinama kova už vie&scaron;ą interesą. Sakykime, tūkstančių žmonių - prievarta nugriautų sodybų savininkų - noras jas atkurti, istorinė tiesa ir elementarus teisingumas, verčiamas niekingu privačiu interesu, o nedidelės, bendruomene pasivadinusios grupelės savanaudi&scaron;ki interesai ar netgi vieno, stokojančio žinių ir praradusio orientaciją radikalo noras patenkinti savo griaunamąsias aistras, vaizduojami kaip vie&scaron;as visuomenės interesas. </p><p align="justify">Lietuvos gamtosaugoje vis labiau įsigali praktika, kai padėtis vaizduojama ir teisės aktai kuriami remiantis pavieniais blogiausiais pavyzdžiais. Kur priežastys? </p><p align="justify">Lietuvoje gamtosaugos biurokratai lig &scaron;iol įprato save laikyti neklystančiais, o visa struktūra be galo i&scaron;sikerojo. Jeigu į kitus visuomenės saugotojus &ndash; policininkus, teisėjus, gydytojus mes jau senai žiūrime kriti&scaron;kai ir suprantame, kad jie gali ir klysti, ir nusikalsti, ir savo darbą organizuoti racionaliau, tai gamtosaugos struktūros vis dar nori i&scaron;laikyti sterilių teisuolių įvaizdį ir kitiems be kompromisų diktuoti savo valią. Visuomenės atstovais laikomi tik žaliųjų klubai ir &bdquo;savi&ldquo; žurnalistai. Ar ne todėl kasdienybe tapo rei&scaron;kinys, kai tūlas saugomos teritorijos biurokratas pasira&scaron;o ant leidimo ką nors statyti, o kitas, palaukęs, kol objektas bus pastatytas, ne&scaron;a siūlymą į teismą tą objektą nugriauti kaip neteisėtą? Abiems geras verslas ir žmones kir&scaron;inantis triuk&scaron;mas... Bet kokia konstruktyvi sistemos kritika atmetama ir bandoma ją ai&scaron;kinti kaip gamtos niokotojų puolimą. </p><p align="justify">Didžiuliai pinigai gamtos apsaugai atėjo i&scaron; Europos Sąjungos. Jų dalis, skirta valymo įrenginiams ir kai kuriems konkretiems projektams, naudojami tikslingai, bet pernelyg daug milijonų nukrenta į plačias projektinių, mokslinių ir neai&scaron;ku kokių firmų ir firmelių bei jų darbuotojų ir laisvai samdomų ekspertų bei konsultantų ki&scaron;enes už dūlėjimui skirtų tiriamųjų ataskaitų ir ataskaitėlių tomus, įvairiausių saugomų teritorijų, visokių apsauginių ir draudžiamų juostų bei zonų teritorinį planavimą ir daugkartinį perplanavimą, ribų korektūras, funkcinį ir tvarkomąjį zonavimą bei perzonavimą, pagrįstų ir visi&scaron;kai nepagrįstų apribojimų kūrimą. </p><p align="justify">&Scaron;tai pavyzdžiui, Lietuvos Raudonosios knygos (RK) objektų tyrimai ir sąra&scaron;ai. Lietuvos RK, 1984 m. buvo 84 puslapių storio su juose įra&scaron;ytomis 72 gyvūnų ir augalų rū&scaron;imis, o 2007 jau i&scaron;sipūtė iki 880 puslapių su 767 įra&scaron;ytų rū&scaron;ių. Nebuvo nepriklausomoje Lietuvoje tokio katastrofi&scaron;ko gamtos įvairovės nykimo! Be RK yra ir kitokių sąra&scaron;ų. Tad nacionaliniai įra&scaron;ymo subjektai baigia i&scaron;sekti. Pirmaujantys įra&scaron;inėjimo srityje ornitologai i&scaron; Lietuvoje sutinkamų 345 pauk&scaron;čių rū&scaron;ių 80 įra&scaron;ė į RK, 224 į Berno konvencijos I ir II priedus ir 111 į III priedą&hellip; </p><p align="justify">Vidutiniais statistiniais skaičiais ir nepilna apskaita dangstoma nuo visuomenės viena i&scaron; grandiozi&scaron;kiausių pasaulyje - Lietuvos saugomų teritorijų sistema, lenkianti daugelį ne tik turtingų, bet ir turinčių negyvenamų bei ūkiniams tikslams nenaudojamų žemių, kuriose saugomų gamtinių teritorijų steigimas nekelia a&scaron;tresnių socialinių problemų.</p><p align="justify">Sakykime, mūsų Baltijos kaimynių Suomijos, &Scaron;vedijos, Norvegijos didžiausios saugomos teritorijos koncentruojasi beveik negyvenamoje tundroje ar kalnuose, o apgyvendintose vietose jų plotai daug mažesni, bendras saugomų teritorijų plotas &scaron;io amžiaus pradžioje užėmė 5-14 proc. &scaron;ių turtingų &scaron;alių teritorijos. </p><p align="justify">Mūsi&scaron;kės ir taip brangios sistemos dalimi dar tapo ir dosni jos &scaron;alininkams skirta &bdquo;&scaron;ėrykla&ldquo;, kurios nuolatiniam papildymui reikia agitacinių &ndash; propagandinių, o ne objektyvios analizės argumentų.</p><p align="justify">&Scaron;ios aplinkybės ir gimdo tautiečių gąsdinimus, teigiamybių nutylėjimą, kaltinimus ir grasinimus kitaminčiams, ultimatumus Seimo nariams, o kartu tarnauja Lietuvos kaimo &bdquo;nusodybinimui&ldquo;, žmonių iniciatyvos užgniaužimui, veiklos varžymui ir jos biurokratizavimui, skatina emigraciją, didina nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Radikalų triuk&scaron;mavimas, įtakingų valstybinių gamtosaugos pareigūnų nesiskaitymas su žmonėmis vis labiau kenkia ir kompromituoja pačią aplinkosaugą. Ne tik stiprėja nusistatymas prie&scaron; naujų saugomų teritorijų kūrimą, bet ir prie&scaron; racionalias gamtosaugos idėjas bei prie&scaron; tuos gamtosaugininkus, kurie gerbia subalansuotos plėtros principus. Tokia padėtis nenaudinga nei Lietuvos žmonėms, nei gamtai.</p><div align="justify"> </div><div align="justify"> </div><p style="background-color: #ccffcc" align="justify"><em>P</em><em>arengė kreipimosi iniciatoriai:<br /> prof. habil. dr. LMA narys - koresp.&nbsp; <a href="http://www.forest.lt/go.php/lit/Stasys_Karazija_svencia_80_meti._Sveikin/3181/1"><strong>Stasys Karazija</strong></a>, prof. habil. dr., LMA Žemės ūkio ir mi&scaron;kų mokslo sk. pirmininkas <a href="http://www.lzuu.lt/muziejus/lt/23303"><strong>Albinas Kusta</strong></a> ir nusipelnęs mi&scaron;kininkas, vienas i&scaron; ankstesnių mi&scaron;kų žinybos vadovų <a href="http://www.forest.lt/go.php/lit/V.Ribikauskas._Zmogus_is_didziosios_raid/3231/2"><strong>Algirdas Brukas</strong></a> (LMSA vicepirmininkas), LMA narys akademikas <a href="http://lma.lt/index.php?option=com_k2&amp;view=item&amp;id=139:%C5%BEem%C4%97s-%C5%ABkio-ir-mi%C5%A1k%C5%B3-moksl%C5%B3-skyrius&amp;Itemid=189&amp;tmpl=component&amp;print=1&amp;lang=lt"><strong>Leonardas Kairiūk&scaron;tis</strong></a>.</em></p>" - Unexpected ":", expected one of: "}" , " " , ATTR