Naujienos

V.Ribikauskas. Žmogus iš didžiosios raidės Algirdas Brukas

V.Ribikausko rašinio apie nusipelniusį miškininką A.Bruką pagrindu žurnale "Miškai" 2011 sausio mėn. numeryje publikuojamas straipsnis "Liksiu dėkingas likimui". Pateikiame jūsų dėmesiui su autoriaus sutikimu. Nuotrauka: V.Ribikausko.

Šaknys Buktos girios paunksmėje

Gimė A. Brukas Marijampolėje 1936 metų sausio 11 dieną Jono ir Magdalenos Brukų šeimoje. Tėvai - išeiviai iš gausių ūkininkų šeimų, įsikūrusių Buktos girios pašonėje, sukūrę šeimą pasirinko darbininkiško gyvenimo kelią pradžioje apsigyvendami Marijampolėje, vėliau Kauno rajone ir Kaune.

Kad Algirdas pasirinko miškininko profesiją, matyt nulėmė giminės medžio šaknys tvirtai suleistos derlingoje Buktos pamiškių dirvoje. Pasak A. Bruko, iš Buktos pamiškių yra kilę visa eilė miškininkų: Vincentas Verbyla, Algirdas Mockevičius, Kęstutis, Vaidotas , Algirdas ir Edvinas Pėteliai. Vėliau A. Brukas savo pamėgtą Buktos girią aprašė monografijoje „ Buktos giria‘ (2006).

Įspūdinga karjera - nuo medelyno vedėjo iki viceministro

1954 m. baigęs Kauno XIV vid. mokyklą A. Brukas mokslus tęsė Lietuvos žemės ūkio akademijos miškų ūkio fakultete, kurį sėkmingai baigė 1959 m. įgydamas miškų ūkio inžinieriaus specialybę.  Baigęs aukštuosius miškų mokslus  A. Brukas savo  profesinę karjerą pradėjo įsidarbindamas Kauno apželdinimo treste medelyno vedėju (1959 - 1961m.). Tačiau jauną miškų ūkio specialistą viliojo girių tolumos ir platumos, todėl jau 1961 m. pradeda dirbti Visasąjunginio susivienijimo „Miško projektas" Lietuvos miškotvarkos įmonėje (vėliau Lietuvos miškotvarkos institutas) techniku-matininku. Energingas ir iniciatyvus taksatorius greitai kyla karjeros laiptais, tapdamas inžinierium taksatorium,  vyresniuoju inžinierium, pripažįstamas kolegų ir tuometinės miškų vadovybės už išskirtinį laikmečio problemų supratimą.

 1968 metais, prireikus skirti naują Lietuvos miškotvarkos vadovą, Miškų ministras Algirdas Matulionis tarėsi su  Lietuvos miškų instituto direktorium prof. Leonardu Kairiūkščiu. Ministrui patiko  energingas inžinierius taksatorius, viskuo besidomintis, daug rašantis spaudoje, keliantis įvairiausias problemas, nesitaikstantis su rutina, drąsiai reiškiantis savo nuomonę ne tik miškotvarkos ir miškininkystės srityse. Tam laikmečiui gana tolerantiškas nuomonių įvairovei, kritikai, gavęs kolegos pritarimą, ministras. A. Matulionis 1968 m. vasarą A. Bruką paskyrė Lietuvos miškotvarkos kontoros valdytoju.  Su daugkartiniu  įmonės pavadinimo keitimuisi   keitėsi ir vadovo pareigų pavadinimas, tačiau  iki 1996 metų, beveik tris dešimtmečius A. Brukas  tvirtai laikė Lietuvos miškotvarkos vairą.  Nuo 1991 birželio 28 d. iki 1996 gruodžio 17 d. vadovaudamas miškotvarkos institutui  A. Brukas kartu dirbo ir Miškų ūkio ministerijos sekretoriumi. 1996 metais, įsteigus Žemės ir miškų ūkio ministeriją - A. Brukas  skiriamas Žemės ir miškų ūkio  viceministru, kuruojančiu miškų ūkį.  1998 m. jau sulaukęs pensijinio amžiaus, A. Brukas sugrįžta į miškotvarkos institutą ir iki 2006 m. dirba projektų autoriumi, atsiduoda pamėgtai jaunystėje literatūrinei veiklai.

Pasiekimai darbe

A.Bruko vadovavimas Lietuvos miškotvarkai pasižymėjo nesibaigiančiomis inovacijų paieškomis, labai tampriu bendradarbiavimu su miškininkystės mokslu. Viena iš priežasčių,kad   A. Brukas, parašęs daugybę straipsnių, knygų, pasiekęs aukščiausią miškininko kvalifikaciją, pats neįgijo mokslininko diplomo gal ir yra ta, jog jaunystėje jam labiau rūpėjo miškininkystės progresas ir  šį progresą jis matė bei visą savo energiją skyrė mokslinių darbų rezultatų diegimui miškotvarkoje. Taip Lietuvos miškotvarka visose srityse tapo pirmaujančia tuometinėje Tarybų Sąjungoje.  A. Brukui vadovaujant Lietuvos miškotvarkai, kiekvienam 10 metų darbų ciklui buvo suteiktas originalus veidas, diegiamos tam laikmečiui reikalingiausios naujovės. Taip 1968-1977 metais buvo pereita prie miškotvarkos vykdymo pagal nacionalines taisykles dirvožemio tipologiniu pagrindu, pradėti miškų dirvožemio tyrimai, įdiegti lietuviški miškų inventorizacijos ir projektavimo normatyvai, sukurti daugiatikslio miško naudojimo pagrindai, pradėta uoginių ir vaistinių augalų inventorizacija. 1972-1976 metais A. Brukas organizuoja naujų inventorizacijos  metodų paieškas, labai sėkmingai pradeda miškotvarkos darbų kompiuterizaciją. 1978-1987m miškotvarkos darbų kompiuterizacija užbaigiama sklypų taksacinių duomenų banko sukūrimu, vėliau tapusio Lietuvos miškų Valstybės kadastro pagrindu. Lietuvos miškotvarkos kompiuterizavimo patirtis, čia sukurtos unikalios programos pradėtos plačiai taikyti  ir tuometinės Tarybų Sąjungos miškotvarkoje. A.Bruko iniciatyva nuo 1988 metų miškotvarkoje pradėti taikyti medynų augimo ir našumo modeliai, sudarę galimybę inventorizacijos praktikoje taikyti  aktualizuotas praeitos miškotvarkos taksacines korteles.  1990 metais buvo užbaigti Lietuvos medžioklėtvarkos darbai ir parengtas jų pirmasis sąvadas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A.Brukas  ryžtingai imasi organizuoti miškų grąžinimą buvusiems miško savininkams, deda daug pastangų, jog profesionalūs miškininkai savo profesinę patirtį galėtų tobulinti ir nuosavame miške. Pradedant 1995 metais miškotvarkos kameralinių darbų technologijoje, gaminant planšetus bei medynų planus, prasidėjo tikri revoliuciniai pokyčiai, pradėjus taikyti geoinformacines sistemas bei planų gamybos automatizavimą.

Dirbant Miškų ūkio ministerijoje sekretoriumi bei Žemės ir miškų ūkio ministerijoje viceministru,  A. Brukas daug dėmesio skyrė miškų įstatymo, lietuviškųjų teisės aktų, reglamentuojančių miškininkystės veiklą, naujų miškotvarkos taisyklių parengimui.

Sėkmingai tolimesnei Lietuvos miškotvarkos raidai turėjo įtakos Žemės ir miškų ūkio viceministro A. Bruko sprendimas dėl miškotvarkos darbų atnaujinimo ir jų išplėtimo 1997 metais lygiagreta su vis labiau besiplečiančiais žemės reformos  darbais. Istoriniu ir labai svarbiu visai Lietuvos miškų inventorizacijos sistemos raidai tenka pripažinti viceministro A. Bruko 1998.03.17 įsakymą dėl nepertraukiamos  nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu pradėjimo. Tai sudarė prielaidas  Lietuvai lygiuotis į pažangiausių Europos šalių miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos srityse lygį.

Visuomeninė veikla

A. Brukas savo profesinės kompetencijos, įžvalgumo, gebėjimo įsiklausyti į kitų nuomones dėka visada turėjo  didžiulį pasitikėjimą ir pripažinimą ne tik savo vadovų, savo bendradarbių, bet ir visos Lietuvos miškininkų visuomenės tarpe. Tai ir lėmė nepaprastai plačią  A. Bruko visuomeninę veiklą. Lietuvos miškininkų sąjungos narys nuo organizacijos atkūrimo, garbės narys nuo 1998 m., dvi kadencijas 1992 - 1996 m. Miškininkų sąjungos prezidentas. Nuo 1998 m. iki šiol yra Lietuvos miškų savininkų asociacijos vicepirmininkas. A. Brukas buvo ilgametis Miškų ūkio ministerijos mokslinės - techninės tarybos narys, daugybės komisijų ir darbo grupių, sprendusių įvairius klausimus, ruošusių programas bei teisės aktus, dalyvis, kartu su Jonu Šatkumi ir Juozu Mažeika ruošęs pirmojo nepriklausomos Lietuvos Miškų įstatymo projektą.

A. Brukas - žurnalų „Girios" (vėliau „Mūsų girios"), Baltijos miškai ir mediena (vėliau „Miškai") redakcinių kolegijų narys, žurnalo „Medžiotojas ir medžioklė" vienas steigėjų, akcininkų, redakcinės kolegijos narys bei bendradarbis-konsultantas. Medžiotojas nuo 1969 metų, ilgametis Kauno medžiotojų klubo „Šališkės" pirmininkas, 1991 - 1994 ir 1999 - 2002 m. Kauno medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas, nuo 2003 m. iki šiol Kauno medžiotojų sąjungos prezidento pavaduotojas, ilgametis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės tarybos narys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei Kauno medžiotojų sąjungos  Garbės narys,  medžioklės reikalus tvarkančių komisijų narys. Tačiau  svarbiausia tai, kad, dalyvaudamas daugybės visuomeninių organizacijų veikloje, A. Brukas nėra pasyvus stebėtojas, o aktyvus, iniciatyvus veikėjas. Belieka tik stebėtis  jo energija, kompetencija, nepaprastu darbštumu ir gebėjimu įsigilinti į sprendžiamos problemos esmę.

Kūrybinė veikla

Nuostabą kelia ne tik produktyvūs A. Bruko darbai, plati visuomeninė veikla, bet ir virtuoziškas plunksnos valdymas. Įvairiuose periodiniuose žurnaluose, laikraščiuose bei knygose miškotvarkos, miškininkystės, miškų ūkio ekonomikos, miškų ūkio istorijos bei etnokultūros, medžioklės, medžioklės istorijos, medžioklėtvarkos, bendrosios gamtosaugos bei biologinės įvairovės, žemės reformos ir kitais su miškais, medžiokle, gamtonauda bei gamtosauga susijusiais klausimais išspausdinta daugiau kaip 250 populiarių, mokslo populiarinimo ir mokslinių straipsnių. Paskelbta apie 370 enciklopedinių straipsnių, skirtų Lietuvos miškų masyvų aprašymui Tarybų Lietuvos enciklopedijoje (1985 - 1989 m.) bei Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. (2000 m.).

A. Brukas yra 16 knygų autorius, bendraautoris ar sudarytojas. Pažymėtinos nepriklausomybės metais išleistos knygos: Lietuvos miškų vardynas (1994 m.); Lietuvos miškų metraštis XX amžius (2004 m.); Lietuvos miškotvarka ir jos raida (2002 m.); Didžioji medžioklės knyga, I ir II tomai (2003, 2005 m.); Ignalinos girių paunksmėje (2005 m.), Radviliškio krašto miškai (2006 m.); Buktos giria (2006 m.); Giriose prie Dubysos (2008 m.) ir kt.    

A. Brukas vienas iš geriausiai išmanančių Lietuvos miškų ir medžioklės istoriją. Stebėtina jo kantrybė rinkti duomenis archyvuose, juos sisteminti ir daryti išvadas. Ypač didelę kultūrinę reikšmę turintis darbas yra „Lietuvos miškų vardynas", kuriame surinkta, lokalizuota ir sunorminta daugiau kaip 7900 miškų masyvų vardų rašyba. A. Brukas kartu su bendraautoriais aprašė Ignalinos, Radviliškio, Raseinių  urėdijų istoriją bei ūkinę veiklą, tradicijas.

A. Bruko publikacijose bei knygose kalba paprasta, suprantama ne tik miškininkams specialistams, bet ir plačiam skaitytojų ratui, suprantamai išdėstoma problemų esmė, pateikiamos aiškios nedviprasmiškos išvados. Autorius visais nagrinėjamais klausimais turi tvirtą savo nuomonę, kuri, žinoma, ne visada sutinka su redakcijų, buvusių ir esamų miškų žinybos vadovų nuomonėmis, sugeba ją įtikinamai pagrįsti. Objektyvi, neginčytina tiesa egzistuoja tik religinėse dogmose, o gyvenime tiesa yra subjektyvi, diskusijų ir susitarimo objektas. Aišku tik viena, kad reikšdamas savo nuomonę A. Brukas neatstovauja kokiems tai medienos perdirbimo pramonės ar prekybos magnatams, atskiroms partijoms ar įvairioms verslininkų grupuotėms. O turėti savo nuomonę, tvirtą savo „stuburą", nesilankstyti nuo pat jaunystės - tai didelė ir sunkiai įkainojama  vertybė.

Ateities planai

Paklaustas, kokia kūrybine veikla numatęs užsiimti artimiausioje ateityje, A. Brukas sakė: „Turiu neplonos knygos rankraštį, pavadintą „Didžiagire", skirtą mano mėgstamiems didžiausiems Lietuvoje Druskininkų - Varėnos masyvo miškams. Bet jis kokia 25 - 30 metų begulėdamas stalčiuje paseno ir, norint dabar išleisti, reiktų naujai perdirbti bei papildyti. Beveik pabaigęs bene įdomiausią darbą savo gyvenime - apie Lietuvos miškininkų likimus 1939 - 1954 metais. Ar kas imsis išleisti, nežinau. Tačiau surinkti duomenys ir visa analitinė informacija nepasens, nes tai jau konkreti istorija. Surinkta daug medžiagos ir jau galima pasikvietus talkininkus imtis darbo apie medžioklę Kauno krašte nuo seniausių laikų iki mūsų dienų...

Suprantu, kad mano amžiuje turėti tiek neužbaigtų darbų pavojinga. Gal per daug noriu iš Dievo ir Motinos gamtos, nes jau gavau nuostabią dovaną - 75 gyvenimo metus, kuriuos ne visus išnaudojau geriausiu būdu? Tačiau, jeigu bus dar vieni kiti metai pridėti, juos, visų pirma, panaudosiu kūrybai. Jeigu nebus, vis tiek liksiu dėkingas likimui, kad teko gyventi tuo sudėtingu, įvairiaspalviu laiku, nešusiu plačiausią potyrių gamą, tilpusią tarp šviesos ir tamsos, tarp gėrio ir blogio."

Ką gi, mums belieka palinkėti jubiliatui geros sveikatos, kad galėtų užbaigti pradėtus darbus ir imtis naujų. 

Vytautas Ribikauskas
2011 m.sausis