Naujienos
2010 - 12 - 16
Šiandien prof. T. Ivanauskui būtų sukakę 128-eri
Žymus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas gimė prieš 128-erius metus - 1882 gruodžio 16 d. Lydos apskrityje, Lebiodkos dvare netoli Vosyliškių miestelio. Baigė Varšuvos gimnaziją, vėliau - Sorbonos ir Peterburgo universitetus. Nuo mažų dienų nuoširdžiai mylėdamas gamtą, jai pašventė visą gyvenimą. 1918 iš Peterburgo atvykęs į Lietuvą, Musteikos kaime įkūrė pirmą šiame krašte lietuvišką mokyklą ir kartu aktyviai pildė savo zoologijos rinkinius.
Dvidešimtieji metai - ne tik nepriklausomos valstybės gyvenimo, bet ir mokslo, visuomeninės veiklos pradžia. Buvo kuriamas Kauno universitetas, į Lietuvą grįžo daug inteligentų. Jautėsi visuotinis pakilimas, žmonės rodė didelę iniciatyvą. Tradicija tapo medelių sodinimo, inkilų kėlimo šventės.
Ryškiausia prof. Tado Ivanausko veikla - jo įkurti mokslo ir švietimo centrai. Pirmasis - 1919 įsteigtas Kauno zoologijos muziejus, kurio pagrindas buvo Tado Ivanausko tėvo rinkiniai ir paties profesoriaus daugelį metų rinktos kolekcijos. Nemažą muziejaus fondų dalį sudarė Lietuvoje rinkti eksponatai, nes atidarytam muziejui daug kas dovanodavo įvairių sumedžiotų ar rastų gyvių. Iš kiekvienos kelionės, važiuodamas net ne mokslo reikalais, Ivanauskas ką nors parveždavo muziejui. Ypač daug eksponatų buvo surinkta per trijų mėnesių ekspediciją Brazilijoje, vėliau - Turkmėnijoje, Azerbaidžane ir Sibire. Į paskutinę savo ekspediciją už poliarinio rato Tadas Ivanauskas keliavo būdamas aštuoniasdešimties. Jis buvo vienas iš Kauno universiteto steigėjų. Visą savo gyvenimą profesorius dėstė įvairiose aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose.
1929 jo pastangomis įsteigta Ventės rago žiedavimo stotis, 1937 - Žuvinto rezervatas, Kauno zoologijos sodas. Visiems Lietuvos žmonėms žinoma jo sodyba Obelynė, kurioje buvo sukauptas vertingas medžių ir krūmų rinkinys. 1929 Ivanauskas su kolegomis ėmėsi Lietuvoje naujo verslo - įsteigė kailinių žvėrelių fermą. Ji turėjo būti pavyzdinė, nes Europoje ir Amerikoje tokios fermos buvo ne naujiena. Žmones reikėjo išmokyti auginti kailinius žvėrelius.
1919 m. liepos 15d. padedant prof. P. Matulioniui, įsteigė Gamtos tyrimų stotį ir Zoologijos muziejų, kuriam vadovavo iki 1945 m. 1920 m. dalyvavo Aukštųjų kursų atidaryme Kaune. 1922–1940 m. buvo LU (nuo 1930 m. – VDU) profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedros vedėjas.
1923 m. kartu su K. Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. 1921–1939 m. – „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927–1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“.
1929 m. Obelynėje (Kauno r.) įkūrė kailinių žvėrelių fermą, o 1938 m. – Zoologijos sodą Kaune. 1940 m. tapo biologijos mokslų daktaru. Organizavo mokslines ekspedicijas į 12 pasaulio šalių.
1941 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1952–1954 m. T. Ivanauskas buvo LŽŪA Miškininkystės katedros vedėjas, 1954–1965 m. – KMI Bendrosios biologijos katedros vedėjas, 1954–1970 m. tos katedros profesorius.
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias jo veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį 1959 m. buvo apdovanotas respublikine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt.
T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella. Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, įvairiais raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais.
Prof. Tadas Ivanauskas mirė 1970 birželio 1 d., palaidotas Tabariškių kapinėse netoli Obelynės.
Dvidešimtieji metai - ne tik nepriklausomos valstybės gyvenimo, bet ir mokslo, visuomeninės veiklos pradžia. Buvo kuriamas Kauno universitetas, į Lietuvą grįžo daug inteligentų. Jautėsi visuotinis pakilimas, žmonės rodė didelę iniciatyvą. Tradicija tapo medelių sodinimo, inkilų kėlimo šventės.
Ryškiausia prof. Tado Ivanausko veikla - jo įkurti mokslo ir švietimo centrai. Pirmasis - 1919 įsteigtas Kauno zoologijos muziejus, kurio pagrindas buvo Tado Ivanausko tėvo rinkiniai ir paties profesoriaus daugelį metų rinktos kolekcijos. Nemažą muziejaus fondų dalį sudarė Lietuvoje rinkti eksponatai, nes atidarytam muziejui daug kas dovanodavo įvairių sumedžiotų ar rastų gyvių. Iš kiekvienos kelionės, važiuodamas net ne mokslo reikalais, Ivanauskas ką nors parveždavo muziejui. Ypač daug eksponatų buvo surinkta per trijų mėnesių ekspediciją Brazilijoje, vėliau - Turkmėnijoje, Azerbaidžane ir Sibire. Į paskutinę savo ekspediciją už poliarinio rato Tadas Ivanauskas keliavo būdamas aštuoniasdešimties. Jis buvo vienas iš Kauno universiteto steigėjų. Visą savo gyvenimą profesorius dėstė įvairiose aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose.
1929 jo pastangomis įsteigta Ventės rago žiedavimo stotis, 1937 - Žuvinto rezervatas, Kauno zoologijos sodas. Visiems Lietuvos žmonėms žinoma jo sodyba Obelynė, kurioje buvo sukauptas vertingas medžių ir krūmų rinkinys. 1929 Ivanauskas su kolegomis ėmėsi Lietuvoje naujo verslo - įsteigė kailinių žvėrelių fermą. Ji turėjo būti pavyzdinė, nes Europoje ir Amerikoje tokios fermos buvo ne naujiena. Žmones reikėjo išmokyti auginti kailinius žvėrelius.
1919 m. liepos 15d. padedant prof. P. Matulioniui, įsteigė Gamtos tyrimų stotį ir Zoologijos muziejų, kuriam vadovavo iki 1945 m. 1920 m. dalyvavo Aukštųjų kursų atidaryme Kaune. 1922–1940 m. buvo LU (nuo 1930 m. – VDU) profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedros vedėjas.
1923 m. kartu su K. Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. 1921–1939 m. – „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927–1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“.
1929 m. Obelynėje (Kauno r.) įkūrė kailinių žvėrelių fermą, o 1938 m. – Zoologijos sodą Kaune. 1940 m. tapo biologijos mokslų daktaru. Organizavo mokslines ekspedicijas į 12 pasaulio šalių.
1941 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1952–1954 m. T. Ivanauskas buvo LŽŪA Miškininkystės katedros vedėjas, 1954–1965 m. – KMI Bendrosios biologijos katedros vedėjas, 1954–1970 m. tos katedros profesorius.
Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias jo veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį 1959 m. buvo apdovanotas respublikine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt.
T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella. Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, įvairiais raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais.
Prof. Tadas Ivanauskas mirė 1970 birželio 1 d., palaidotas Tabariškių kapinėse netoli Obelynės.
