Naujienos

Aplinkos ministerijos pareikalauta paskelbti tikrąjį saugomų teritorijų plotų dydį

Ketvirtadienį, 2010-12-04, Aplinkos ministerijoje vyko Lietuvos miško savininkų asociacijos ir Visuomeninės kraštotvarkos draugijos atstovų susitikimas su Aplinkos ministerijos  Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento specialistais. Įteikta š.m. lapkričio 24 d.  LMSA organizuotos konferencijos Trakuose rezoliucija ir aptarti jos realizavimo klausimai.

Aplinkos ministerijos pareigūnams susitikimo metu įteikta Lietuvos miško savininkų asociacijos š.m.lapkričio 24 d.  Trakuose surengtoje  konferencijoje" Kaimo plėtros ir aplinkosaugos iššūkiai Lietuvoje: dabartis ir ateities perspektyvos" priimta rezoliucija. Dalykiškai kalbėta, kaip padaryti aplinkosauginę sistemą labiau humanišką, atsisakant anksčiau vyravusios į draudimus ir baudimus nukreiptos praktikos. Svarstyta, kaip galima būtų į saugomų teritorijų valdymą įtraukti vietos bendruomenes.

Atkreiptas ministerijos atsakingų pareigūnų dėmesys į tai, kad apskaitant saugomų teritorijų plotus nesilaikoma LR Saugomų teritorijų įstatymo ir taip  iškraipoma faktinė situacija, kadanti oficialioje statistikoje pateikiami 4-5 kartus sumažinti plotai.  Dabar oficialiai teigiama, neva saugomos teritorijos užima 15,6 proc. šalie sploto, kai tuo tarpu specialistų vertinimu ši dalis yra  60-70 proc., tačiau to neparodoma, samoningai neapskaitant didelės dalies LR Saugomų teritorijų įstatyme numatytų ir įvardintų saugomomis teritorijomis  plotų. Todėl pareikalauta neiškraipyti saugomų teritorijų užimamų plotų statistikos. Apskaitoje laikytis LR saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų (pavyzdžiui, 2 str.32 d., 4 str. 1 d. 3 p. , 18 str., 20 str.) ir įtraukti į saugomų teritorijų statistiką visus plotus, kuriems teisės aktais faktiškai nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas, įskaitant gamtinį karkasą, buferines zonas, apsaugos juostas ir zonas ir pan.

 

 Pilnas konferencijos rezoliucijos tekstas:

 

REZOLIUCIJA
2010 m. lapkričio 24 d.,
Trakai

Esamą saugomų teritorijų, miškų ir teritorijų planavimo sričių teisinį reguliavimą bei įgyvendinimą reikalinga tobulinti iš esmės ir neatiodėliojant. Socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai interesai iki šiolei išlieka nesuderinti, šimtai milijonų aplinkosaugai skiriamų valstybės biudžeto pinigų ir ES lėšų panaudojami tolesniam ekstensyviam naujų saugomų teritorijų plėtojimui, o ne konkretiems gamtos vertybių išsaugojimo darbams.

Demokratinė bei teisinė valstybė ir jos pilietinė visuomenė neįmanoma be pareigų ir teisių pusiausvyros. Viešieji ir privatus interesai kaimiškųjų teritorijų vystyme, miškų ir žemės ūkyje turi būti derinami vadovaujantis protingumo principu, užtikrinti bendrus šalies žmonių interesus ir ilgalaikę vietos gyventojų gerovę.  Tuo tarpu Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje nėra nei vieno specialisto, kuris rūpintųsi vietos gyventojų problemomis bei interesais, etnokultūrinės gyvensenos palaikymo klausimais.

Dabartiniuose teisiniuose dokumentuose nustatytais pertekliniais draudimais (dažnai įtvirtinti net ne įstatymais, o poįstatyminiais aktais) siekiama vietinių gyventojų išstūmimo, kuo didesnio saugomoms teritorijoms priskirtų plotų natūralizavimo už tai gyventojams savalaikiai ir sąžiningai nekompensuojant, užkertamas kelias naujoms investicijoms. Saugomų teritorijų teritorinio planavimo dokumentuose, kurie turėtų būti rengiami pagal darniosios plėtros principus, visas dėmesys skiriamas gamosaugai, bet visiškai paminamos baigiančių išnykti vietinių žmonių problemos, ko pasekoje nyksta etnokultūrinės gyvensenos likučiai. Tai pažeidžia pusiausvyrą tarp LR Konstitucijos 23 ir 54 straipsniuose įtvirtintų vertybių.

Formuojant bei įgyvendinant valstybės aplinkosaugos politiką nesivadovaujama konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principais, Europos Vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio nuostatomis dėl vietos valdžios įgaliojimų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 str. Ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Tuo daroma žala valstybei ir jos piliečiams.

Konferencijos dalyviai kreipiasi į valstybės valdymo institucijas:

1. Raginame LR Seimą kuo greičiau keisti LR saugomų teritorijų įstatymą, kadangi dabar galiojančios nuostatos yra beviltiškai pasenę ir neatitinka naujai nuosavybės struktūrai Lietuvos kaime.  Kviečiame neatidėliojant peržiūrėti šalies aplinkosaugos ir saugomų teritorijų politiką, tuo pagrindu kompleksiškai patikslinti Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, Miškų, Teritorijų planavimo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas darniosios plėtros požiūriu.

2. Reikalaujame užtikrinti numatytas LR Konstitucijoje žemės ir miškų savininkų, vietos gyventojų teises į disponavimą  privačia nuosavybe, asmens ūkinės veiklos laisvę bei iniciatyvą ir adekvačias kompensacijas įvedamiems dėl gamtosauginių interesų veiklos apribojimams.

3. Reikalaujame svarstant saugomų teritorijų plėtros ir finansavimo prioritetų klausimus visais atvejais atsižvelgti į vietos bendruomenių poreikius, garantuoti vietos savivaldos dalyvavimą sprendimų priėmime ir vietos gyventojų dalyvavimą konkrečiose gamtosauginėse priemonėse bei programose.

4. LR Vyriausybės prašome užtikrinti, kad  Aplinkos ministerija neatidėliojant ir deramai įgyvendintų:

5. Siūlome Aplinkos ministerijai užtikrinti sistemingą žemės ir miškų savininkų visuomeninių organizacijų atstovavimą ministerijos struktūrose, rengiant  teisės aktus, liečiančius savininkų ir ypač vietos gyventojų veiklą saugomose teritorijose.