Naujienos

ŪP: miškininkai ieškojo kirtimų padidinimo galimybių, nepadarant žalos šalies miškams.

Iškertama mažiau negu priauga

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, Lietuvos miško žemės plotas 2010 m. sausio 1 d. buvo 2 mln.160 tūkst. ha. Medynai sudarė 2 mln.51 tūkst. ha. Šalies miškingumas jau siekė 33,1 proc.  Pagal nuosavybės formas miškai yra valstybiniai (1,1 mln. ha) ir privatūs. Valstybiniai, kurių vertė – 12 mlrd. Lt, patikėjimo teise valdomi 42 urėdijų. Iki šiol juose kasmet buvo leidžiama iškirsti 2,8 mln. kub. m likvidinės medienos. Be to, dar 1 mln. 250 tūkst. kub. m medienos leidžiama pagaminti ugdomaisiais kirtimais, retinimais. Pasak VMT vyriausiojo specialisto habil.dr. prof. Andriaus Kuliešio, tarpinio naudojimo normos neįvykdomos.  Taigi nepaisant to, kad pagal kvotą kasmet galima iškirsti 4 mln. kub. m, tačiau faktiškai vidutiniškai iškertama tik 3,6–3,7 mln. kub. m medienos.

Privačiuose miškuose iškertama dar mažiau, nes ir tų miškų plotas yra mažesnis. Be to, juose sukaupta mažiau medienos negu valstybiniuose miškuose.

Miškininkystės specialistų skaičiavimais, kasmet viename hektare priauga vidutiniškai 6 kub. m medienos. Generalinio urėdo Benjamino Sakalausko teigimu, kirtimai pastaraisiais metais sudaro tik 60-65 proc. mokslininkų apskaičiuoto leistino kiekio, nors numatyta kirtimų riba yra 85 proc. medynų prieaugio.

Papildomų kirtimų rezervai
Iki šiol valstybinių miškų pareigūnams nuolat priekaištaujama, kad dėl neefektyvaus ūkininkavimo iš šio šalies ūkio sektoriaus per mažai lėšų kasmet patenka į valstybės biudžetą. Pagrindinės urėdijų pajamos – gaunamos lėšos už realizuotą medieną ir už parduotą statųjį mišką. Vadinasi, norint padidinti įplaukas į biudžetą, reikėtų daugiau kirsti. Todėl patys miškininkai ieškojo kirtimų padidinimo galimybių, nepadarant žalos šalies miškams.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas „ŪP“ sakė, kad Vyriausybė priėmė sprendimą dėl kirtimo normos padidinimo tik perbrendusiuose lapuočių medynuose. Ir tokį sprendimą inicijavo Aplinkos ministerija. V.Vaičiūno nuomone, tai susiję su racionaliu medienos išteklių naudojimu.

Kadangi kirtimai nebuvo intensyvinami, miškuose susikaupė nemažai brandžių medynų, ypač minkštųjų lapuočių – drebulynų, baltalksnynų, beržynų. VMT vyr. specialisto prof. A. Kuliešio teigimu, drebulių kirtimo amžius – nuo 41 iki 50 metų, o mūsų miškuose yra nemažai drebulynų perkopusių 60 metų amžiaus ribą. Tokie medžiai pradeda pūti. Panašiai atsitinka ir su kitais minėtais minkštųjų lapuočių medynais. Todėl ir buvo nutarta trejiems metams (2011–2013) padidinti kirtimo normą pagal plyno kirtimo ploto ekvivalentą 500 ha per metus. V. Vaičiūno manymu, tai susidarytų 120-140 tūkst. kub. m medienos, kuri pakliūtų į rinką.

Papildomų pajamų galima būtų gauti daugiau iš jaunuolynų.

– Kai kurie mokslininkai ir ekspertai nustatė, kad per maži retinimo kirtimai. Bet iš jų nereikėtų tikėtis kažkokios kokybiškos medienos, kuria džiaugtųsi pramonininkai. Aišku, tai būtų daugiausia popiermedžiai, plokščių mediena ir malkos. Iš jaunuolynų retinimo susidarytų apie 230 tūkst. kub. m per metus. Bet ar pavyks tai įgyvendinti, parodys laikas, – abejoja Miškų departamento vadovas.

Trečias papildomų pajamų šaltinis – valstybiniai miškai rezervuoti nuosavybės teisėms į juos atkurti. Tokių miškų yra per 200 tūkst. ha. Pusė jų jau 20 metų laukia nesulaukia pretendentų. Ir visą tą laikotarpį juose nevykdoma jokia ūkinė veikla, tik priežiūra ir apsauga. Todėl, V. Vaičiūno nuomone, neturinčius pretendentų rezervuotus miškus tikslinga būtų perduoti urėdijoms. Ir čia būtų galimi papildomi kirtimai ir papildoma mediena bei pajamos ne tik urėdijoms, bet ir valstybės biudžetui.
Ar pavyks rasti 70 milijonų?

2011 m. valstybės biudžeto projekte numatyta iš miškininkystės sektoriaus gauti 70 mln. Lt pajamų. Miškų departamento direktoriaus V.Vaičiūno žiniomis, šis skaičius po svarstymų Seime sumažėjęs iki 60 mln. Lt.

– Didžioji dalis pajamų užtikrinama kiek kitokiu būdu per atskaitymus nuo urėdijų pajamų. Iki šiol urėdijos į valstybės biudžetą mokėjo 10 proc. nuo pajamų už nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną, dabar pasiūlyta šį mokestį padidinti iki 15 proc. Esant tokioms kirtimo apimtims ir palankioms žaliavinės medienos kainoms su tendencija dar didėti, manau, kad per metus tie 60 mln. Lt įplauks į valstybės biudžetą. Papildomos pajamos dėl kirtimų padidinimo ir tas 15 proc. tai – visas komplektas priemonių. Kirtimų apimčių padidinimą, susijusį su jaunuolynų ugdymu ir su rezerviniais, neturinčiais pretendentų miškais, laikau labai racionaliu ūkiniu žingsniu, kurį seniai reikėjo žengti, – „ŪP“ sako V. Vaičiūnas.

Plynųjų kirtimų mažėja

Miškininkai nuolat kritikuojami dėl plynųjų kirtimų, kai biržė lyg dalgiu nušniojama, nepaliekant nė mažiausio medelio ar krūmo. Tokie plynai iškirsti plotai darko kraštovaizdį ir kenkia miško bioįvairovei. Miškų departamento vadovas „ŪP“ teigė, kad kasmet didėja neplynųjų kirtimų dalis valstybiniuose miškuose. Pasak pareigūno, dabar  pagrindiniai kirtimai, t.y. rinktiniai arba atvejiniai, sudaro per 25 proc. visų kirtimo apimčių.

– Kai kalbėjau apie kirtimus perbrendusiuose medynuose, turėjau omenyje ne plynuosius kirtimus, bet plyno kirtimo ploto ekvivalentą. Tai reiškia, kad tas plotas bus paskaičiuotas, bet nebus plynai iškirstas. Plynieji kirtimai nepriimtini visais požiūriais: ir aplinkosaugos, ir visuomenės, ir bioįvairovės išsaugojimo. Galų gale, jei pavyksta, ir miško atkūrimo išlaidos mažesnės. Neplynaisiais kirtimais sudaromos sąlygos miškui savaime atsikurti, išnaudojamas susiformavęs pomiškis arba atidengiamas antras miško ardas. Ir taip pereiname prie nepertraukiamo miško auginimo proceso. Bet tai ne visur įmanoma Lietuvos sąlygomis, – aiškina neplynųjų kirtimų reikšmę Miškų departamento direktorius V. Vaičiūnas.