Naujienos

Kalnines pušis Kuršių nerijoje užpuolė reta grybelinė liga

Miškininkų teigimu, šia liga [Mycosphaerella dearnessii M. E. Barr.] užsikrėtusių kalninių pušų kol kas pastebėta tik Kuršių nerijos miškuose. Į kitas Lietuvos vietoves užkratas dar nepateko.

Grėsmė paprastoms pušims

"Taikome laikinus apribojimus, kad rudąją spyglių dėmėtligę sukeliantis grybelis nepaplistų po visą kraštą. Draudžiama iš Kuršių nerijos išvežti paprastųjų ir kalninių pušų sodmenis, sėklas ir kankorėžius", - LŽ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Viktoras Kolokšanskis.

Kuršių nerijos miškininkai atkreipė dėmesį į nenatūraliai rudus kalnapušių spyglius, dėl kurių šakelės atrodo lyg nudžiūvusios.

"Liga yra karantininė, todėl privaloma tolesnė fitosanitarijos kontrolė. Šiuo metu tyrimams paimti mėginiai, jie išsiųsti į centrinę Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratoriją", - pasakojo V.Kolokšanskis. Minėtas grybelis kol kas užpuolė tik kalnapušes, tačiau neatmestina, kad naująja liga gali užsikrėsti ir paprastosios pušys.

Pasistengė lobistai

Miškininkai tvirtina, kad ši Šiaurės Amerikoje paplitusi liga nėra "mirtina", ja susirgę medžiai nenudžiūva, tačiau parudavę spygliai gadina bendrą vaizdą.

"Pavojaus varpais garsiausiai ėmė skambinti Šiaurės Amerikos kalėdinių pušelių augintojai. Mat ten per šią šventę puošiamos ne tik eglutės, bet ir pušelės. Todėl medelių augintojai, baimindamiesi užkrato, per savo lobistus sugebėjo šią ligą įtraukti į karantininius sąrašus", - LŽ sakė Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaclovas Kučinskas.

Jo teigimu, atlikus laboratorinius tyrimus bus nuspręsta, kokių priemonių reikės imtis kovojant su šios ligos paplitimu. "Manome, drastiškai pasielgti neteks ir deginti ar iškirsti kalninių pušų Kuršių nerijoje nereikės. Kol kas tik pradinė stadija, daugiau nieko komentuoti negaliu", - pabrėžė V.Kučinskas. Pasak jo, panašių grybelinės ligos požymių pastebėjo ir Estijos miškininkai. Kaip užkratas pateko į Kuršių neriją, kol kas nenustatyta.

Didesnių bėdų pradžia?

Kalninės pušys Kuršių nerijoje pradėtos auginti XIX amžiaus antroje pusėje. Ilgos jų šaknys sugebėjo sulaikyti slenkantį kopų smėlį. Tačiau, kai kurių miškininkų manymu, jos savo vaidmenį jau atliko.

"Manau, pastebėti minėtos ligos požymiai tėra didesnių bėdų pradžia. Kalninės pušys jau senos, kai kurioms jų - daugiau kaip 100 metų. Jos nebe tokios atsparios ir gali pradėti džiūti gerokai greičiau nei iki šiol", - prognozavo V.Kolokšanskis.

Specifinis kraštas

KNNP teritorijoje pastaraisiais metais pastebima ir daugiau reiškinių, kurie nebūdingi jokiai kitai mūsų krašto vietovei. Neseniai pradėta garsiau kalbėti apie naują, jokiai rūšiai nepriskirtą grybų veislę. V.Kolokšanskio manymu, įvairias gamtines anomalijas lemia tai, kad Kuršių nerijoje susidaro daug specifinių sąlygų, kokių nėra žemyninėje Lietuvos dalyje. "Čia drėgniau, truputį šilčiau, specifinis dirvožemis", - sakė miškininkystės specialistas.

Mikologai, botanikai, tyrinėjantys grybus, teigia, kad informacija apie naująją grybų rūšį juos pasiekė po 2006 metais įvykusio didžiojo gaisro Alksnynėje.

Mindaugo Milinio straipsnį "Kalnines pušis apniko užkratas" skaitykite 2010-11-27 dienraštyje "Lietuvos žinios"...>>>