Naujienos

NMA: Įsipareigoję ūkininkauti negali nederlingų plotų užsodinti mišku

Skirtingai nuo priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ dalyvių, jeigu nutraukiamas įsipareigojimų pagal priemonę vykdymas nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, šie pareiškėjai negali nederlingų plotų užsodinti mišku.

Užsodinus mišku – grąžinti paramą

Iš visų ūkininkų ir kitų asmenų, šiemet teikusių paraiškas gauti paramą pagal KPP priemones, daugiausiai paraiškų pateiktą pagal minėtą priemonę - beveik 90 tūkst. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Tiesioginės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė pasakoja, jog šios priemonės dalyviai pagal jos taisykles įsipareigoja vykdyti žemės ūkio veiklą mažiausiai penkerius metus skaičiuojant nuo pirmosios gautos išmokos pagal priemonę. Taigi kiekvienas pareiškėjas turi individualų terminą, kada baigiasi jo įsipareigojimas, kadangi išmokos mokamos ne visiems tuo pačiu metu. Apie šiuos terminus NMA informuoja seniūnijas, kad šios galėtų susisiekti su ūkininkais ir juos informuoti ar priminti įsipareigojimo terminą.

Pareiškėjams svarbu žinoti, jog tuos penkerius metus jie privalo užsiimti žemės ūkio veikla, todėl minėtos priemonės dalyviams draudžiama visą deklaruojamą plotą užsodinti mišku. Tai daryti gali tik priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ dalyviai, nesvarbu po kelių dalyvavimo priemonės programose ar jų veiklose metų agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimas būtų keičiamas į žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo įsipareigojimą.

Jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Ši nuostata galioja visiems pareiškėjams, pateikusiems paraiškas pagal šią priemonę nuo 2007 metų. Parama negrąžinama tada, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą. Taip pat sankcijos netaikomos tuo atveju, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų.

Nauja taisyklė

Minėtos priemonės pareiškėjai turi ir kitą svarbų įsipareigojimą – visus penkerius metus kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas. To nepadarę, pareiškėjai turi galimybę iki deklaravimo metų pabaigos NMA pateikti dokumentus, įrodančius ūkininkavimo faktą, ir nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį. 

Tačiau nuo šių metų pasikeitė tvarka dėl žemės ūkio produkcijos realizavimo įrodymo. Iki šiol pareiškėjas, nesvarbu, juridinis ar fizinis asmuo, dalyvaujantis aukščiau minėtoje priemonėje, realizavęs prekinę žemės ūkio produkciją iš deklaruotų pievų ir ganyklų, iki balandžio 15 d. turėdavo NMA pateikti produkcijos realizavimo dokumentų kopijas su seniūno, seniūnijos žemės ūkio specialisto ar NMA darbuotojo parašais. Tačiau, pasikeitus šiai tvarkai, šiuos dokumentus pateikti turi tik juridiniai asmenys.

Nuo šiol pareiškėjams, fiziniams asmenims, turintiems pievų ir ganyklų (deklaruotų pagal Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių nuostatas), išmoka už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bus mokama tik tuo atveju, jeigu konkrečioje valdos dalyje atitiks vieną iš kriterijų: turės bent 0,2 SG/ha pievose ir ganyklose (pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis paraiškos pateikimo dienai) arba 1/3 pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros sudarys dirbama žemė (t. y. ariama arba bearimine technologija apsėta žemė). Tiesa, paramos gavėjams, paskerdusiems gyvulius nuo paraiškos teikimo metų pradžios iki paraiškos pateikimo dienos, sutartinių gyvulių skaičius bus skaičiuojamas skerdimo dienos duomenimis.