Naujienos

VMT sukvietė į Alytaus raj. aptarti škvalo padarinių likvidavimo eigos

Buvo pasidalyta naujausia informacija ir padarinių likvidavimo patirtimi, išsakytos problemos. Po pietų buvo aplankyta tipiški vėjovartų likvidavimo pavyzdžiai privačiuose ir valstybiniuose miškuose, pasidalyta nuomonėmis apie darbų atlikimo kokybę ir išaiškėjusias problemas.

VMT direktorius Rimantas Prūsaitis pateikė naujausią informaciją apie pažeidimų mastą ir įvertino padarinius kaip vidutinius per paskutinius 50 metų, bet labai koncentruotus.  Jau atliktas pažeistų plotų aerofotografavimas ir jau greitai bus parengti dešifruoti planai, kurių taip reikia inspektoriams ir urėdijoms.

Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Sventickas pastebėjo, kad Dzūkiją vėjai iki šiol aplenkdavo, todėl neturima patirties likviduojant padarinius. Pasidžiaugta, kad jau kreipėsi ir parašė pranešimus arba pasiėmė leidimus miškui kirsti jau 77 proc. privačių miškų savininkų. Paaiškėjo, kad daugelio Dzūkijos miškų savininkai jau ne dzūkai, o įvairios firmos ir asmenys iš kitų kraštų. Todėl baiminamasi, kaip vyks miškų atkūrimas. Vis dar nėra galimybės gauti savininko adreso. Inspektorių atstovai taip pat skundėsi, kad darbo krūviui padidėjus kelis kartus, tenka dirbti ir per išeigines, tačiau finansavimas nepadidėjo, todėl privaloma tvarka reikia eiti nemokamų atostogų. Trūksta matavimo prietaisų.

Alytaus RAAD MKS vedėjas G.Sventickas		AM Miškų d-to specialstas D.Vaikasas

Urėdijų atstovai papasakojo apie vėjolaužų likvidavimo eigą (GMU pranešimą rasite čia...>>>). Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose jau sutvarkyta apie pusė tūrio. Tačiau pirmiausia buvo tvarkomi ištisai išversti plotai ir todėl darbai vyko sparčiai. Likusi pusė yra prastesnėse sąlygose, neplynuose kirtimuose, todėl darbai užtruks iki pavasario. Dėl padidėjusio apkrovimo suprastėjo kelių būklė, tačiau urėdijoms jau baigėsi kelių priežiūrai skirtos lėšos.

VMT direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas supažindino su gręsiančiais pavojais. Pirmiausia reikia padaryti viską, kad neišplistų liemenų kenkėjai, kurių didžiausias antplūdis tikėtinas po dviejų metų. Taip pat gali išplisti ir kirpikai, pažeidžiantys jaunus ūglius. Net ir laiku sutvarkius visas vėjovartas, išplis straubliukai, kurie kenks pasodintiems želdiniams, todėl reikia imtis apsaugos priemonių. Dar vėliau želdinių didžiuliai plotai privilios elninius žvėris, todėl jau dabar reikia paskaičiuoti, ar pigiau aptverti želdinius, ar kasmet tepti repelentais. Lapuočiams pavojų nenumatoma.

VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius paragino inspektorius neskubėti savininką bausti, o pirmiausia įspėti, patarti.

VMT Miškų kontrolės skyr. vedėjas A.Balčius	VMT direktoriaus pavaduotojas P. Zolubas	LMSA pirmininko pavaduotojas V.Jusas

LMSA atstovas Vidmantas Jusas padėkojo Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai už  lengvatas ir kirtimų tvarkos supaprastinimus, kurios buvo gana skubiai priimtos. Todėl dabar savininkai net plynai gali kirsti vėjovartas net nenuvykę iki inspektoriaus.

Buvo diskutuojama, kaip priversti savininkus sutvarkyti vėjovartas, kurios tampa kenkėjų židiniu ir gali būti kaimyninių valdų žuvimo priežastimi.

Lankantis miške, diskutuota dėl šakų sutvarkymo būdų, dėl bioįvairovei paliktų medžių, dėl kirtimo mašinų važinėjimo ne valksmais, dėl išlikusių sveikų medžių palikimo plynuose kirtimuose ir dėl kirtimo neplynai, dėl miško atkūrimo būdų ir mišrinimo schemų. Taip pat diskutuota apie darbų organizavimo taktiką, kai ekonominiu požiūriu tikslinga pradėti nuo dižiausių plotų, tačiau sanitarinės apsaugos tikslu reikėtų pirmiausia sutvarkyti pavienes eglės vėjovartas ir mažas grupes.

Apibendrinus diskusijas, VMT pažadėjo išplatinti diskusijų rezultatus.

Informaciją parengė:
Vidmantas Jusas
LMSA pirmininko pavaduotojas, LMSA Matrijampolės skyriaus pirmininkas
el.paštas: marijampole@forest.lt

Nuotraukos: Manto Juso