Naujienos
Aplinkos ministerijos vadovai aptarė buvusių miškų žinybos vadovų pasiūlymus dėl miškų ūkio ateities
Ministras G. Kazlauskas klausė garbių svečių, kas geriau - ar likti prie kompleksinio miškų tvarkymo, ar atskirti ūkinę ir komercinę veiklą nuo priežiūrinės.
„Jei būtų nuspręsta, kad reikia atskirti komercinę ir priežiūrinę veiklas, - sakė G. Kazlauskas, - tokiu atveju priežiūros funkcijos liktų Valstybinei miškų tarnybai ir ministerijos Miškų departamentui, o kitas veiklas galima būtų vykdyti laisvos rinkos sąlygomis.“
„Svarbiausias dalykas - ekonominių klausimų sprendimas ir GMU santykiai su valstybe“, - kalbėjo A.Brukas. Mokslininko nuomone, valstybė, kaip miškų savininkas, turėtų aktyviau kištis į urėdijų finansinius reikalus, nes ši dažnai neturi kur dėti perteklinių pinigų ir jos pagrindinis tikslas yra įsisavinti lėšas bet kokia kaina. Kasmet miškininkų pajamos sudaro per pusę milijardo litų. Mokslininko nuomone, ta dalis, kuri tiesiogiai turėtų grįžti valstybei, galėtų būti žymiai didesnė nei iki šiol. Tam iš dalies pritarė ir ministras, nes sistema, kuri nuo seno yra uždara ir save išsilaikanti, linkusi užmiršti valstybę. Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kur vyksta analogiškos diskusijos.
Aplinkos ministerija yra pateikusi pasiūlymus Vyriausybei, kaip iš esmės nekeičiant pagrindinių teisės aktų ir išlaikant tradiciškai nusistovėjusį visoje Europoje vyraujantį kompleksinio miškininkavimo modelį, būtų galima išspręsti ekonominius klausimus. 2009-aisiais pradėtas rinkti 5 proc. mokestis nuo miškų urėdijų apyvartos (pajamų) patenka tiesiai į biudžetą, todėl, Finansų ministerijos nuomone, paprasčiausias kelias – padidinti tarifą iki 10 proc. Taip pat galima be žalos miškui didinti medienos pardavimo apimtis iki 4 mln. kietmetrių per metus, kad apyvarta siektų pusę milijardo, tuomet minėti 10 procentų virstų 50 milijonų litų. Kai kuriuos nebūtinus miško darbus galima laikinai pristabdyti, o vėliau, praėjus sunkiam visai valstybei laikmečiui, vėl atnaujinti. Ministerijos skaičiavimais, kitais metais įgyvendinus visas siūlomas priemones, biudžetą galima būtų papildyti iki 70-ies mln. litų.
Ministras atkreipė dėmesį ir į urėdijų valdomą turtą, kurį reikia inventorizuoti ir atsikratyti to, ko šiuo metu veiklai nereikia. Ankstesniais metais buvo daugiau girininkijų, darbuotojų, didesnis poreikis, todėl dabar yra likę apleistų objektų, iš kurių galima būtų gauti naudos. Finansinius klausimus, akcentavo ministras, galima išspręsti neardant esamos sistemos.
Mokslininkai pritarė ministro pateiktoms mintims, tik siūlė gerai pagalvoti dėl pasirinktų metodų, jų diferenciacijos, nes urėdijos yra labai skirtingos. Visoms piršti vienodą mokestį valstybei būtų neracionalu. Kaip ir sieti viską tik su pelnu.
Profesorius A. Vasiliauskas pasiūlė, kad, kalbant apie skubias valstybinių miškų valdymo pertvarkas, būtina turėti ir sprendimo alternatyvą. Kaip realiausią, jis siūlė svarstyti vienos valstybės įmonės įkūrimą valstybiniuose miškuose – tokį modelį pasirinkusios daugelis Europos Sąjungos valstybių. Tokiam pasiūlymui pritarė ir kiti susitikimo svečiai.
Susitikimo pabaigoje mokslininkams buvo pasiūlyta susipažinti ir pareikšti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos siūlomų miško ūkio pertvarkymo projektų.
