Naujienos

Prof.A.Morkevičius: Medienos sektorius antroje 2010m. pusėje
Rugsėjo mėn. pramonės veiklos informacija parodė, kad dauguma jos šakų jau daugiau ūgtelėjo. Pastebimai išaugo ir parduota medienos produkcija( 1 graf.). Lyginat su rugpjūčio mėn., labiausiai (30 mln.lt) didėjo baldų gamyba,- informuoja prof.Antanas Morkevičius.Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas jau kuris laikas siekia užpildyti prof. Antanas Morkevičius, kuris svetainei lietuvosmiskai.lt 2010-10-04 parengtame straipsnyje "Lietuvos medienos sektorius antroje 2010m. pusėje" dalinasi savo įžvalgomis. Kviečiame susipažinti.
lietuvosmiskai.lt
Sprendžiant iš pardavimų augimo, sėkmingiau dirbo tik popieriaus prJeigu tokia gamybos augimo sparta išliktų dar pora-trejetą mėnesių, tai iki metų pabaigos jau būtų pasiektas ir viršytas prieš krizę buvęs (450 mln.lt) mėnesinis medienos produkcijos gamybos lygis, kai produkcija skaičiuojama palyginamosiomis 2005 m. kainomis.
1 grafikas
Auga ir daugumos svarbiausių produkcijos rūšių gamyba (1 lentelė). Tuo pat metu matyti, kaip sunykusi yra medinių stalių dirbinių (langų, durų) pramonė. Langų ir durų gamyba, lyginat su 2008m., sumažėjo net dvigubai, o labiausiai augo klijuotos faneros ir raukšlėtojo kartono bei jo taros gamyba.
1 lentelė. Svarbiausios produkcijos gamyba sausio-rugsėjo mėn.
Produkcija | 2008 | 2009 | 2010 |
Langai ir jų rėmai, tūkst. | 128,2 | 75,6 | 66,3 |
Durys ir jų staktos, tūkst. | 581,9 | 241,2 | 286,5 |
Klijuota fanera, tūkst. m³ | 32,3 | 28,7 | 37,4 |
Drožlių plokštė, tūkst. m³ | 379,2 | 329,0 | 354,1 |
Plaušų plokštė, mln. m² | 25,0 | 11,9 | 17,3 |
Popierius ir kartonas, tūkst. t | 95,9 | 48,3 | 74,9 |
Raukšlėtasis kartonas ir tara, tūkst. t | 48,1 | 35,5 | 49,1 |
Didžioji dauguma Lietuvoje gaminamos medienos produkcijos yra skirta jau ne vietiniams naudojimui, o eksportui. Todėl šios pramonės būklę, pakankamai patikimai, apibūdina medienos prekių eksporto dydis ir dinamika. Jis pastebimai augo tik keturis pirmuosius šių metų mėnesius(2 graf.), o tris pastaruosius jau ir šiek tiek sumažėjo. Šis faktas gali būti vertinamas ir kaip kai kurių medienos prekių paklausos sezoniškumo svyravimo pasekmė. Seniai žinoma, kad viduvasaryje, atostogų metų mažiau perkama baldų, kad šiltuoju metu laiku didėja statybinių medienos prekių paklausa. Tačiau, galima pasidžiaugti, kad mėnesinis medienos prekių eksporto dydis jau viršija prieš krizę buvusį dydį, o kiek mažiau, negu prieš krizę, eksportuojama tik baldų produkcijos.
2 grafikas
Dabar pravartu būtų pradėti sekti ir vertinti krizės atneštus nuostolius. Kai kas jau matyti. Antai, ketvirtiniai atsiskaitančių įmonių finansinės veiklos rodikliai už laikotarpį: 2008 m. antras ketvirtis ir antras 2010m. ketvirtis (2 lent.) rodo, kad medienos produkciją gaminanti pramonė krizės metu dar nebus praradusi daug įmonių ir finansinio turto. 2009 m. paskelbtos 121 įmonės bankroto bylos, tačiau nė viena iš jų tais metais dar nebuvo baigta. Seniai žinoma, kad veikiančių įmonių skaičius pamečiui ir taip keičiasi, vienos tik pradeda, kitos jau nutraukia veiklą. Todėl dabar matomas įmonių mažėjimo skaičius nėra tik krizės pasireiškimo pasekmė. Akivaizdu, kad daugiau bus sumažėjusios produkcijos pardavimo pajamos ir ilgalaikis įmonių turtas. Pastarojo mažėjimo tendencija dar tęsiasi, nematyti jokių stabilizacijos požymių. Tikėtina, kad taip yra ne tiek dėl kelių didesnių įmonių sunykimo kiek dėl labai sumažėjusių materialinių investicijų. Geriau atrodo ūkinės veiklos pelno dinamika: jis ir toliau pastebimai didėja. Neabejotina, kad tai yra gerėjančios, intensyvesnės ūkinės veiklos požymis. Krizė tikrai išmokė dirbti taupiau. Didesni nuostoliai, kuriuos pajusime dar vėliau, galimi ir dėl prarasto profesionalaus gamybos valdymo, organizuoto specializavimo, specialistų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo. Anksčiau buvusių šakinių ministerijų veiklą, organizuojant įmonių tarpusavio bendravimą, bendrų interesų atstovavimą savo šalyje ir užsienyje, tarptautinėse ekonomikos, technikos ir informatikos organizacijose privalėjo perimti ir toliau vystyti šakinės profesinės asociacijos. Dabar medienos sektoriuje tokių aktyvių asociacijų, kurios visapusiškai ir visur vieningai ir profesionaliai atstovautų šakinius interesus kaip ir nebeturime. Todėl didele dalimi jau prarasti ne tik anksčiau buvę ir dabar nemažiau būtini atskirų įmonių komercinio bendradarbiavimo, kooperavimo ir interesų atstovavimo įgūdžiai.
2 lentelė. Kai kurie finansiniai veiklos rezultatai
| Įmonių skaičius | Pardavimo pajamos, mln. lt | Ūkinės veik- los pelnas, mln. lt | Ilgalaikis turtas, mln. lt | Finansinis turtas, mln. lt |
2008, 2 ketv. | 1567 | 1620,7 | 36,0 | 2942,3 | 173,6 |
2009,1 ketv. | 1606 | 1219,1 | 22,3 | 2655,1 | 212,2 |
2009,2 ketv. | 1624 | 1181,9 | 40,5 | 2569,2 | 172,9 |
2009,3 ketv. | 1645 | 1240,2 | 82,8 | 2524,9 | 167,7 |
2009,4 ketv. | 1653 | 1293,6 | 43,9 | 2471,6 | 157,4 |
2010,1 ketv. | 1529 | 1193,0 | 58,6 | 2401,8 | 164,5 |
2010, 2 ketv. | 1555 | 1297,8 | 83,0 | 2312,3 | 166,4 |
Apžvalgoje panaudota Statistikos departamento informacija.
Parengė:
Prof. dr. Antanas Morkevičius
2010-10-04