Naujienos

VŽ: papildomi 20 mln.Lt- duoklė Valstybei, kad nejudintų urėdijų

Miško sektoriaus veikla kritikuojama ne pirmą kartą, bandymų ją reformuoti taip pat būta ne vienas. Tačiau šios Vyriausybės sumanyta idėja valstybės įmones jungti į kontroliuojančiąją bendrovę „Visuomis", regis, miškininkus sukrutino ne juokais.

Dabar miškų sektorius skelbia pasirengęs dirbti taupiai, efektyviai ir skaidriai. Aplinkos ministerija (AM) tokių užmojų planą jau pateikė Vyriausybei. Kol kas, kol nėra ministrų kabineto vertinimų, planas viešai neskelbiamas, tačiau, VŽ žiniomis, miškininkai žada dirbti viešai ir skaidriai, o jų valdomo turto vertė ir jo generuojama grąža bus didinama. Atitinkamai į valstybės iždą turėtų byrėti daugiau mokesčių bei dividendų. Efektyvesnės veiklos piniginė išraiška - papildomi 20 mln. Lt  į valstybės biudžetą. Generalinė urėdija VŽ informavo, kad tokiu atveju iš viso miškų sektoriaus dalis į  valstybės iždą siektų apie 70 mln. Lt kasmet. 

Neoficialiai minėti papildomi milijonai vadinami duokle valstybei, kad ši nedrįstų iš esmės judinti urėdijų.
 
Planas parengtas

Valdas Vaičiūnas, AM Miškų departamento direktorius, patvirtina, jog siūloma pertvarkyti valstybinių miškų valdymą. Pirmas žingsnis - sukurti valstybinio miškų ūkio valdybą. Ji svarstytų ir tvirtintų kasmetinius ir perspektyvinius valstybinio miškų ūkio veiklos strateginius planus, rodiklius bei jų įvykdymo ataskaitas. Kai kuriose miškų urėdijose taip pat būtų įsteigtos valdybos, kurios tvirtintų metinius ūkinės-finansinės veiklos rodiklius ir kontroliuotų jų vykdymą.  Pasak p. Vaičiūno, valdyboje dirbtų ne tik miškininkų ir AM atstovai, bet ir Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų specialistai, profesionalūs vadybininkai, ekonomistai.

„Valdyboje atsirastų žmonių, kurie į tą ūkio šaką pasižiūrėtų iš šalies. Jie kur kas objektyviau ir nežinybiškai įvertintų visą sektoriaus ekonominę veiklą - kam, kiek ir kokių išlaidų daroma. Taip pat spręstų vadovų skyrimo ir tinkamumo eiti pareigas klausimus. Planuojama nustatyti ir urėdų darbo kadencijos trukmę", - sako p. Vaičiūnas.
Taip pat siūloma miškų urėdijoms nustatyti 5% dydžio minimalią privalomą pelno normą ir padidinti pelno mokesčio tarifą (VŽ žiniomis, nuo 15% iki 50%). Šią pelno normą miškininkai turėtų įgyvendinti, kaip sako p. Vaičiūnas, nepaisant audrų ir socialinių bei ekologinių miško funkcijų.

„Miškų sektorius yra ūkio šaka, vykdanti ekonominę veiklą, ir turėtų būti efektyvi. Tad pelningumas turėtų būti užtikrinamas", - pažymi p. Vaičiūnas.  

Pagal minėtą planą turėtų būti stiprinama Generalinė miškų urėdija (GMU), tiksliau, žadama centralizuoti dalį miškų urėdijų funkcijų. Būtent GMU būtų sutelkta bendra IT sistema, ji vykdytų vidaus auditą ir koordinuotų bendros prekybos apvaliąja mediena elektroninės sistemos kūrimą ir prekybos organizavimą. Be to, svarstoma dalį miškų urėdijoms nereikalingo turto perduoti Valstybės turto fondui privatizuoti.

Skelbiama, kad šios priemonės padidintų valstybinių miškų sistemos veiklos operatyvumą, skaidrumą, viešumą, specialistų skaičių sumažintų 200 darbuotojų, o kasmetines veiklos išlaidas - per 10 mln. Lt.

Stumteltų reformą

GMU duomenimis, šiuo metu valstybiniai miškai Lietuvoje užima 1,36 mln. ha plotą, arba 63,2% nuo visų šalies miškų. Maždaug 50% (apie 1 mln. ha) yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kuriuos valdo miškų urėdijos. Likusi dalis valstybinių miškų (apie 300.000 ha, arba 14%) rezervuota nuosavybės teisėms atkurti dėl vis dar tebevykstančios žemės reformos. Ponas Vaičiūnas pažymi, kad ši rezervuota dalis tampa sunkia našta urėdijoms, esą nors jos yra atsakingos už šių miškų apsaugą ir priežiūrą, tačiau jokių pajamų iš jų negauna. Ten vykdoma tik sanitarinė-priešgaisrinė priežiūra. Skaičiuojama, kad išsprendus rezervinių miškų statuso problemas medienos rinką kasmet galėtų pasiekti papildomas iki 1 mln. kub. m medienos kiekis.

Ponas Vaičiūnas pasakoja, kad Seimas yra priėmęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą, kuri numato už miestuose turėtą žemę kompensuoti lygiaverčiais miško žemės sklypais, esančiais rezervuotuose miškuose. Šitaip būtų paskubintas rezervinių miškų grąžinimas savininkams. Likusią dalį būtų galima priskirti miškų urėdijoms, šiuo atveju kalbama apie sklypus, esančius prie valstybinių miškų masyvų. O išsimėčiusius gabaliukus siūloma parduoti aukcionuose. Beje, įstatymo pataisos dėl galimybės miestuose esančios žemės savininkams ją grąžinti sklypais miškuose dar nepasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
GMU šiuos AM siūlymus vertina itin palankiai.

„Jei į šį planą būtų žiūrima dalykiškai, jis neabejotinai duotų apčiuopiamos naudos ir artimiausiu metu", - VŽ sako Zdislovas Truskauskas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas. Paklaustas, kodėl urėdijos anksčiau nesuskubo rūpintis miškų sektoriaus efektyvesne veikla, jis susidariusią padėtį linkęs vertinti filosofiškai.
„Klausimą, kodėl kažkas nebuvo padaryta anksčiau, galima užduoti kiekvienam. To paties galima klausti ir visos valstybės, kodėl ji vieno ar kito sprendimo nepriėmė anksčiau. Akivaizdu, kad esame pasirengę valdymo reformai, skaidresniam ir efektyvesniam darbui", - teigia jis.

„Visuomio" letena

Paklausti apie „Visuomį", tiek p. Vaičiūnas, tiek p. Truskauskas vienu balsu teigia nesiimantys vertinti politinių sprendimų, juolab kad informacijos apie naują darinį nėra pakankamai. Beje, abu pašnekovai pažymėjo, kad tokiai struktūrai (kaip „Visuomis" - VŽ), kuri apimtų viską valstybėje, nėra analogų visoje ES.

„Mes pirmiausia turime kalbėti ne apie tai, kas ką valdys, ar kokiame „holdinge" bus, bet reikia kalbėti apie valdymo ir ekonominės veiklos efektyvumą ir kuo didesnę naudą valstybei. Tai yra pagrindas ir visų reformų išeities taškas", - pabrėžė p. Vaičiūnas.
Savo ruožtu p. Truskauskas tikino nuogąstaujantis dėl absoliučios miškų komercializacijos. „Miškas nėra vien kubinis metras medienos ar litas, gaunamas už ją. Tai mūsų visų aplinka. Tarkime, priekaištaujama, kad miškai pernelyg menkai pelningi, maža jų finansinė grąža. Tačiau, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 30 mln. Lt investicijos į naujų miškų veisimą sulauks tik mūsų vaikai ir anūkai, kai iš mūsų sodintų miškų jie kirs apie 30.000 kub. m medienos", - sako p. Truskauskas.

Profesorius Albertas Vasiliauskas, 1996 m. buvęs miškų ministras, pabrėžia, kad miškų valdymo reforma būtina. Jis nurodo, kad ir be „Visuomio" urėdijos veiktų efektyviau, jei šios sektoriaus žinybos atsisakytų  besidubliuojančių funkcijų.

Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako kol kas nesusipažinęs su AM siūlymais Vyriausybei, tačiau jis pabrėžia, jog didžiausia klaida būtų vykdyti bet kokią reformą realiai dirbančių miškuose girininkijų specialistų sąskaita. Anot jo, šiuo metu  reikia stiprinti girininkijų ir eiguvų lygmenį, gerinti čia dirbančių miškininkų darbo sąlygas.

„Optimizuojant valstybinių miškų valdymą tuo pat metu būtina formuoti privačių girininkijų, privačių miškų priežiūros ir apsaugos organizacijų tinklą, čia irgi būtini aukštos kvalifikacijos, gerai mokami miškininkai specialistai (apie 700-800 miškininkų). Paradoksas, kad 50 m. kurta visų Lietuvos miškų valdymo ir priežiūros infrastruktūra, visi specialistai, materialinė bazė dabar siejami tiktai su valstybiniais miškais", - svarsto p. Gaižutis.

Irmos Verbienės straipsnį "Urėdai atrado 20 milijonų valstybei" skaitykite 2010-09-16 dienraštyje "Verslo žinios" ...>>>