Naujienos

AM: apie miško kirtimo atliekų panaudojimą biokuro gamybai

Savo krašte turime senas medienos kuro naudojimo tradicijas. Ne tik kaimuose, bet ir miestuose krosnys būdavo kūrenamos malkomis, žagarais, medžių žievėmis, eglišakėmis, skiedromis, pjuvenomis, pušų ar eglių kankorėžiais. Tos tradicijos šiandien atgaivinamos biokuro pavidalu, panaudojant mokslą ir naujausias technologijas. Itin didelis biokuro pranašumas – jo ekologiškumas. Naudojant jį, mažinamas degimo metu susidarančių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Lietuvoje šiuo metu iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių plačiausiai naudojamas įvairių rūšių medienos kuras. Net 92 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių gaunama kūrenant medieną. Medienos kuras – viena svarbiausių biokuro dalis, kurios pagrindiniai rezervai: miško kirtimų atliekos smulkus medeliai bei krūmai, augantys pakelėse, melioracijos griovių pakraščiuose.

Miško kirtimo atliekos tai: medžio kelmo antžeminė dalis, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos (išskirus likvidines šakas), smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra 5 cm ir mažesnis, stiebai, nuopjovos, atsirandančios pjaustant medžių stiebus, degimviečių valymo atliekos.

Viso per metus Lietuvoje susidaro 2,5 mln. m³ kirtimo atliekų (VMT, 2007). Skirtingų šaltinių duomenimis, potencialiai galimos naudoti miško kirtimo atliekos Lietuvoje sudaro 0,8-1,1 mln. m³.

Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių miško kirtimo atliekos mažai naudojamos apimtimi yra dideli jų ruošos kaštai, transportavimo ypatumai.

Lietuvos miškų institutas 2006 m. parengė „Miško kirtimo atliekų naudojimo kurui ekonominio skatinimo poreikių ir galimybių įvertinimas bei pasiūlymų parengimas“ ataskaitą, kurioje nurodyta, kad paruoštos smulkinimui medienos žaliavos skiedroms kaštai ruošiant žaliavą iš kirtimo atliekų, priklausomai nuo gamybos sąlygų, kinta nuo 31 iki 43 Lt/m³, ugdant jaunuolynus nuo 38 iki 71 Lt/m³, kertant nebrandžius baltalksnynus nuo 40 iki 49 Lt/m³.

Kirtimo atliekų tarpiniame sandėlyje vidutinė kaina buvo 22 Lt/m³. Skirtos smulkinimui malkinės medienos kaina tarpiniame sandėlyje buvo 38 Lt/m³. Nustatyta, kad žaliavos skiedroms ruošos kaštai viršija jos kainas: ruošiant kirtimų atliekas – 9-21 Lt/m³, ugdant jaunuolynus – 8-41 Lt/m³, kertant nebrandžius baltalksnynus – 10-19 Lt/m³. Tad, žaliavos katilinių skiedroms ruoša iš miško kirtimo atliekų daugiausiai yra nuostolinga.

Įvairiam kurui tinkamos biomasės gamyba Lietuvoje pamažu aktyvėja. Tam įtakos turi ir didėjančios energetikos kainos, ES teikiama parama.

Viena iš miško kirtimo atliekų ir kitų potencialių medienos kuro išteklių naudojimo didinimo priemonių yra jo skatinimas. Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktuose deklaruojama būtinybė skatinti atsinaujinančių energijos išteklių, tarp jų ir medienos, naudojimą biokurui.

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (LRV2003 rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160) numato:

Skatinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energetikoje ir transporte nuolat didėtų ir iki 2020 metų sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų bendro pirminės energijos balanso.

Teikti investicinę paramą alternatyviems energijos šaltiniams plėtoti, ekonomiškai skatinti naudoti biologinį kurą.

Nacionalinė energetikos strategija (LRS 2002m. spalio 10 d. Nr. IX-1130) numato:

Siekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2010 m. sudarytų iki 12 procentų.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

Energetikos veiklos reguliavimo tikslai:

Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo skatinimas.

Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką, reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:

Skatinti vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą.

Lietuvos biokuro įstatymo (2004 m. vasario 5 d. Nr. IX-1999) tikslai:

Skatinti biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimas:

Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų yra skatinama per Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamintojams ir naudotojams taikomos įstatymų nustatytos lengvatos.

Biokuro gamyba prilyginama naujų, aplinkai nekenksmingų technologijų vystymui, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Tokiai veiklai Vyriausybės nutarimu gali būti suteiktos bandomojo projekto statusas.

Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 2004 m. liepos 1 d. Nr. IX-2307) tikslai:

Skatinti aplinkai nekenksmingų elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo technologijų plėtrą.

Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius skatinimas.

Valstybė, nustatydama įsipareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, skatina gaminti elektros energiją, panaudojant atsinaujinančios energijos išteklius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo(2003 m. gegužės 20 d. Nr. IX-1565) tikslai:

Gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.

Valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas.

Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo (LRV 2004 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 307) numatyta:

Sudaryti palankesnes sąlygas naudoti šilumos gamybai...medieną...,siekti, kad šių rūšių kuras būtų prieinamas smulkiems šilumos gamintojams.

Statant naujas katilines, rekonstruojant esamas ir parenkant naudojamą kurą, pirmenybę teikti vietiniams, atsinaujinantiems energijos ištekliams, ... .Šis nutarimas buvo papildytas.

„Atsižvelgiant į vietinių medienos išteklių, kuriuos galima naudoti kaip kurą, potencialą, siekti, kad 2010 metais katilinių, kūrenamų vietine mediena, suminė galia šalies mastu neviršytų 730 MW, o naujas medieną naudojančias didesnės negu 2 MW instaliuotos galios katilinės statyti tik atlikus apsirūpinimo medienos ištekliais galimybių studijas“.

Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka (LRV 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1474)

40 proc. prijungimo mokesčio nuolaida

Garantuotas supirkimas

Fiksuota kaina – 20 ct/kWh.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (2004 m. sausio 29 d. Nr. IX-1987)

46 str. Nuo akcizų už elektros energiją atleidžiama:

2) elektros energija pagaminta naudojant atsinaujinančius elektros energijos šaltinius.

Šaltinis: http://www.am.lt/VI/index.php#a/10181