Naujienos

ES parama: Įpusėjus 2007–2013 m. ES paramos gavimo laikui

Diskusijoje dalyvavo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) ir kt. organizacijų atstovai. apie tai- žurnalisto Vaslovo Trepėnaičio straipsnis "Įpusėjus 2007–2013 m. ES paramos gavimo laikui" žurnale "Mūsų girios" 2010/08 numeryje.

Šaltinis: žurnalas 'Mūsų girios' 2010 rugpjūtis
Autorius: Vaclovas TREPĖNAITIS

Įgyvendinti ES finansinės paramos Lietuvos kaimo plėtrai 2007–2013 m. programą liko 3,5 metų. Kai kurios paramos priemonės miškų ūkio sektoriuje įsisavinamos dar ne taip sklandžiai ir sparčiai, kaip laukta. Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) iniciatyva Girionyse, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų institute  birželį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Parama miškams – administravimo aktualijos" pateikti 3 informatyvūs pranešimai, su specialistais iš Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus bei žemės ir miškų savininkus atstovaujančių visuomeninių organizacijų atstovais, konsultantais diskutuota: kaip paspartinti šį procesą dar paprastinant paramos administravimo tvarką; suvienodinant jos praktinį taikymą rajonuose, seniūnijose; šalinant pasitaikančias paraiškų teikimo klaidas; informuota, kas daroma, kad šia parama pasinaudotų kuo daugiau miškų ūkio sektoriaus veiklos dalyvių.

Plėtros sėkmė – socialinis dialogas, informavimas, geranoriška partnerystė

LMSA valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, LMSA ES paramos įsisavinimo komiteto pirmininkas Vidmantas Jusas ir kiti kalbėję miškininkai pripažino, kad anksčiau kai kurias paramos priemones, jų administravimo tvarką pesimistiškai vertinę ir kritikavę žemių ir miškų savininkai pastaruoju metu jau atsiliepia palankiau, gauna realias išmokas.

Bet dar pasitaiko atvejų, kai žemės ar miško savininkas, stingant seniūnijose suprantamos teisinės informacijos, konsultavimo paslaugų, teikia paraišką bet kokiai paramai, prarasdamas galimybę pasinaudoti didesne. Kartais paramos dydį lemia tik kodo pavadinimo įrašas paraiškoje. Kad eilinis paraiškos teikėjas susigaudytų kintančiame ES paramos administravimo ir miškų reikalų teisyne, reikia kompetentingo vedlio. Kas juo galėtų būti?

Pasiūlyta parengti paraiškų teikėjams teisinę atmintinę. Pasak dr. A. Gaižučio, Estijos žemių ir miškų savininkams sugaudyti šiame teisiniame labirinte padeda rajonuose dirbantis miškininkas konsultantas, išlaikomas konsultavimo paslaugas teikiančių įstaigų lėšomis. Lietuvoje tenka mokytis iš klaidų, karčios patirties, prarandamas paramos gavimui skirtas laikas. NMA vadovai pažadėjo keisti konsultavimo paslaugų administravimo tvarką.      
 

Kai kurie pakeitimai paramos administravime

NMA Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Alina Makevičienė pranešime ,,Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos  paramos miškams priemones administravimo aktualijos" pažymėjo, kad pastaruoju metu daugiausiai paraiškų paduota didinti miškų ekonominę vertę, miškininkystės potencialo atkūrimui ir prevencinių priemonių diegimui, pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose ir tik trys – miškų infrastruktūros gerinimui.

  Paraiškos kompensacinėms ES paramos priemonėms 2009–2010 m. pirmame pusmetyje
 

Pranešėja informavo, kad patvirtintos supaprastintos paramos įgyvendinimo taisyklės; parengtas tipinis verslo planas. Vertinant paraiškas, atsisakyta kai kurių ankstesnių reikalavimų. Pavyzdžiui, nebeliko nuostatos, kad verslo plano parengimo ir konsultavimo projekto įgyvendinimo klausimais išlaidos gali būti finansuojamos tik tuo atveju, jei šias paslaugas atlieka Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka akredituoti konsultantai. Nustatytas ilgesnis galimas projekto įgyvendinimo laikotarpis (iki 36 mėn.); didesnis galimų pateikti mokėjimo prašymų skaičius (iki šešių); praplėstos finansavimo šaltinių galimybės; paraiškos paramai gauti gali būti teikiamos nuolat (iki 2010 m. gruodžio 31 d.); išskaidytas išmokų mokėjimas.

Nustatytas apribojimas dėl paslaugų teikimo kitiems privačių miškų savininkams – verslo plane numatytos pajamos iš miško kirtimo, apvaliosios medienos ar biokuro ruošos paslaugų teikimo kitiems privačių miškų savininkams (paslaugų teikimas ne privačių miškų savininkams neremiamas) sudaro ne daugiau kaip 50 proc. visų pajamų, gaunamų iš miško kirtimo, apvaliosios medienos ar biokuro ruošos.

Išleistas paramos įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, leidžiantis kreiptis paramos dėl stichinės nelaimės pažeisto miško ne vėliau kaip per 3-ejus metus (buvo per 2-ejus) nuo pažeidimo atsiradimo. Išplėstas galimų pareiškėjų ratas (privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, savivaldybės ir jų asociacijos, valstybinių miškų valdytojai).

Dabar rekreacinės paskirties miško infrastruktūros įrengimas ir gerinimas remiamas II B (rekreaciniuose), III (apsauginiuose) ir IV (ūkiniuose) miškų grupių miškuose, jeigu tai neprieštarauja LR teisės aktams (anksčiau buvo remiamas tik rekreaciniuose miškuose). Papildytas rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų sąrašas (įrašyti šiukšlių konteineriai, persirengimo kabinos).

Bet miško savininkų ir konsultantų pastebėjimu, projektuojant rekreacinius objektuos miškuose ir pateikus paramai gauti paraiškas, iškyla nesutarimų su gamtosaugininkais, architektais savivaldybėse, nes šie statiniai įvairiai traktuojami. Neleistinu statiniu miške kartais nepagrįstai traktuojami grįsti rekreaciniai takai, tilteliai, lieptai, apžvalgos bokšteliai, medžiojimo bokšteliai, žvėrių šėryklos.

Pasak NMA kontrolierių, griežtai vertinti paraiškas šiai paramai verčia tai, jog neretai pateikiami netinkamai patvirtinti miškotvarkos ir techniniai projektai arba miškotvarkos projekto duomenys neatitinka techniniuose projektuose pateiktų duomenų. Kai kurie apsukrūs verteivos po miško infrastruktūros įrengimo ir gerinimo priedanga siekia prastumti ir komercinius projektus – įsirengti kaimo sodybą su vandens telkiniu, nutiesti kelią į ją, pasistatyti kempingą paežerėje ar net restauruoti įsigytą dvarą.
 

Privalomas miško plotų deklaravimas

NMA Kontrolės departamento Metodikų rengimo ir mokymų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas informavo, kad ES paramos gavėjai, siekiantys gauti įveisto miško priežiūros, apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo išmokas ir metinę išmoką pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“, kiekvienais metais iki to laikotarpio, kol vykdomi įsipareigojimai, paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti privalo deklaruoti miško plotus (įveisiamą miško sklypą ir pateikti žemėlapio fragmentus) pagal tris miškų priemones („Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku", „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" bei „Miškų aplinkosaugos išmokos").

Deklaruojant miško plotus daromos tokios pagrindinės klaidos: paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti neteisingai nurodomas miško pasėlio kodas; žemėlapių fragmentuose neteisingai įbraižomi miško plotai – į bendrą miško plotą neįtraukiamos apsauginės miško juostos nuo kaimyninių žemės sklypų, vandens telkinių. Už paraiškoje neteisingai nurodytą bei pavėluotai deklaruotą miško plotą, ne visus deklaruotus žemės ūkio valdoje esančius laukus taikomos sankcijos tiesioginėms išmokoms gauti.

LMSA atstovų pastebėjimu, šios deklaravimo tvarkos įvedimas sukėlė kaimo vietovėse nemažai sumaišties, nes seniūnijų specialistai įvairiai traktavo deklaravimo sąlygas, reikalavo tam nebūtinų dokumentų.

Marijampoliečio Vidmanto Juso pastebėjimu, kasmetinį miško plotų deklaravimą sunkina netikslios miško valdų ribos, kai kur žemėlapiuose persidengę plotai, bendra valdų nuosavybė. Miško savininkai priversti darytis geodezinius žemės sklypų matavimus, net kreiptis į teismus dėl nuosavybės įteisinimo ginčytinuose plotuose. Tai stabdo galimybę pasinaudoti ES parama, kaip ir šią vasarą vykdoma apskričių ir žemės pavaldumo reorganizacija – pereinamuoju laikotarpiu niekas neišduoda rajonuose leidimų miškams veisti žemės ūkio paskirties žemėse.

Trakietis Kazimieras Šiaulys atkreipė dėmesį ir į naujų miškų įveisimui skirtų lėšų neracionalų panaudojimą. Norint gauti didesnes išmokas, užsakovų prašymu projektuotojai mišrius želdinius su ąžuolu, liepa, kitais plačialapiais lapuočiais projektuoja veisti, pasak K. Šiaulio, ir karjeruose, smėlynuose, kitose jiems netinkamose augti vietose.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis pritarė, kad miško įveisimo projektus rengiantys specialistai turi projektuoti tik konkrečioms augimviečių sąlygoms rekomenduojamas medžių rūšis ir laikytis miško želdinimo ne miško žemėse rekomendacijų. ,,Keičiant Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatus, šios rekomendacijos taps privalomos“, – pažymėjo N. Kupstaitis.
 

De minimis taikymas paramai miškų ūkio sektoriuje

NMA Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Balčiūnas informavo apie de minimis taikymą administruojant paramą miškų ūkio sektoriui. Atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo reikalavimus, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per 3-ejus fiskalinius metus, suma negali viršyti 200 000 EUR.

Šiemet pavasarį pakeitus priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo taisykles, paramos gavėjui skiriama paramos suma per 3-ejus fiskalinius metus neturi viršyti de minimis numatytos ribos – 690 560 Lt. Pagal miškų įveisimo priemones NMA tikrinimama: ar miško įveisimo išmoka neviršija 690 560 Lt ribos paraiškos vertinimo metu; ar metinė miško priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo išmoka neviršija 690 560 Lt ribos, nustatoma kasmet prieš išmokant paramą. Pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ tikrinama, ar metinė išmoka neviršija 690 560 Lt ribos. Pareiškėjui bendra per 3-ejų fiskalinių metų laikotarpį pagal bet kurią paramos schemą teikiama de minimis pagalbos suma negali viršyti 690 560 Lt.

Kadangi teisė į kompensacinę paramos sumą atsiranda ne nuo NMA sprendimo, kada paraiška priimta, o nuo kasmetinio deklaravimo, de minimis paramos suteikimo momentas bus skaičiuojamas: investicinei paramos daliai – jos suteikimo metu; kompensacinei kasmetinei paramos daliai – atskirai kiekvienais metais.

Diskusijoje iškilusius kitus teisinius Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo klausimus komentavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis.
 

Kad parama pasinaudotų daugiau miškų savininkų

LMSA atstovai Kazimieras Šiaulys, Vidmantas Jusas ir kiti siūlė daryti kai kuriuos pakeitimus priemonėje „Miškų ekonominės vertės didinimas". Pavyzdžiui, miško jaunuolynų ugdymas, apsauginių tvorų tvėrimas yra traktuojama kaip investicinė priemonė, didinanti ateities miško ekonominę vertę. Jų manymu, miško jaunuolynų ugdymas turėtų būti pakeistas į kompensacinę, pelno nesiekiančią priemonę, kaip ir naujo miško įveisimas, aplinkosauga. Tuomet galėtų būti didesnis paramos intensyvumas. Anot miško savininko K. Šiaulio, miško jaunuolynų ugdymas nėra vienkartinis darbas, bet, norint gauti ES paramą, reikia kas keleri metai daryti miškotvarkos projekto korekciją, darbams samdyti rangovus. Išmoka nėra didelė. Todėl siekti šios paramos ekonomiškai apsimoka tik PVM mokėtojams miško savininkams, ugdantiems ne mažiau kaip 10 ha ar dar didesnį miško plotą, o mažų valdų savininkai lieka be paramos.

V. Juso manymu, parama turėtų teikiama ir kai miško jaunuolynai ugdomi ūkiniu būdu (savo šeimos jėgomis, susikooperavus valdos bendrasavininkiams, keliems valdų savininkams). Be to, šią paramą reikėtų praplėsti iki medynų retinimo amžiaus.

K. Šiaulys taip pat atkreipė dėmesį į nelygiavertį žemės ūkio naudmenų traktavimą: kai dirbama žemė yra miško paskirties žemėse ir joje veisiamas miškas, už šiuose plotuose žemės ūkio veiklos nutraukimą nemokama kompensacija.

Smulkūs miško savininkai neturi lėšų įsigyti miško ruošos darbams naują medvežę ar  traktorių su puspriekabe, juos tenkintų ir kelis metus naudota miško technika. Bet Žemės ūkio ministerija laikosi nuostatos remti tik stambius ūkininkus, miško savininkus, galinčius įsigyti naują techniką.